Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazijoje, buvusioje sporto internatinėje mokykloje, prieš 50 metų ją baigę klasės draugai susitiko dar kartą prisiminti jaunystėje iškrėstas išdaigas, parašytas dainas bei linksmas akimirkas.
Panevėžio sporto mokykla-internatas visais laikais Lietuvoje garsėjo kaip sportininkų kalvė. 1974-aisiais joje brandos atestatus atsiėmė dvi klasės mokinių – septintoji laida.
Nors nuo mokyklos baigimo praėjo penki dešimtmečiai, buvę bendraklasiai iki šiol išliko kaip artimiausi giminės – į klasės susitikimus kasmet suvažiuoja su antromis pusėmis, kurias juokais vadina marčiomis ir žentais.
Kiekvienais metais jie susitinka pasidalinti tuo, kuo gyvena.
Kaip teigia vienas iš tokių susitikimų organizatorių Liudas Rumbutis, iš 64 abiturientų į gimnaziją šiemet atvažiavo penkiolika klasės draugų, o į organizuojamą vakarinę dalį susirinko net 40.
„Nuo 2015 metų švenčiame Užvenčio dvaro sodyboje. Mūsų klasės susitikimai labai skiriasi nuo kitų. Mes susikuriame programą, dainuojame mūsų jaunystėje parašytas dainas, šokame. Šiemet bendraklasės pastatė šokį vyrams. Dar pasidarome klausimų, atsakymų sesiją ir tiesiog gerai kartu leidžiame laiką“, – pasakoja L. Rumbutis.
Ryšį išlaikė penkis dešimtmečius
Praėjusį penktadienį į savo mokyklą susirinkusius buvusius jos auklėtinius užplūdo jaunystės ilgesys.
Vieni prisiminė diskotekas, kiti ėmė ieškoti laiptų, kurių turėklais leisdavosi nuo trečio aukšto žemyn, dar kiti dairėsi kitapus gatvės buvusios kavinės „Rūta“, kurią stebėdavo pro mokyklos langus.
Tačiau visi geriausiai pamena tvirtą ryšį, kurį puoselėja jau 50 metų.
„Būdami kartu 24 valandas per parą, išlikom vienas kitam draugiški ir vienas kitą visada palaikėm. Mes visi buvom to paties kirpimo, atvažiavę su vienu tikslu. Nors ir buvom išdykę, bet trys esminiai dalykai: paprastumas, nuoširdumas ir draugystė – mus visur lydėjo. Man tai įaugo į kraują ir per gyvenimą tuo vadovaujuosi“, – pasakoja buvusi vidutinių ir ilgų nuotolių bėgikė Antanina Plečkaitienė.
Patriotiškumo kaina
Buvęs plaukikas Vytautas Kulikauskas su mokykla atsisveikinti turėjo ne savo noru. Po disidento Romo Kalantos susideginimo 1972-aisiais surengta protesto prieš raudonąjį terorą akcija šešiolikmečiam Vytautui kainavo plaukiko karjerą.
„Mes buvome labai patriotiškai nusiteikę mokiniai, surengėme protestą. Po to saugumas pas mane rado judėjimo „Laisvė Lietuvai“ sąrašą. Buvau tardomas saugumo. Dieną išveždavo, kitą rytą išleisdavo, tardydavo naktimis. Likus trims dienoms iki mokyklos baigimo buvau išmestas. Nors ir nebaigiau mokyklos kartu su klase, mane vis tiek laiko bendraklasiu ir visada kviečia į klasės susitikimus“, – pasakoja V. Kulikauskas.
Aistra futbolui neišblėso
Septintoji buvusio sporto internato laida užaugino daug progresyvių sportininkų. Vienas iš jų, iš Telšių mokytis į Panevėžį atvykęs futbolininkas L. Rumbutis, tapęs tuometės Sovietų Sąjungos futbolo prizininku.
„Pusantrų metų žaidžiau Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klube, paskui vienuolika metų – Baltarusijos Minsko „Dinamo“ klube, su juo tapom Tarybų Sąjungos čempionais“, – dalijasi L. Rumbutis, vienintelis Lietuvos futbolininkas, anuomet užkopęs ant Sovietų Sąjungos aukščiausios apdovanojimų pakylos.
Po pergalingų futbolininko karjeros metų L. Rumbutis tapo treneriu ir daugiau nei 30 metų, iki 2018-ųjų, treniravo jaunuosius futbolininkus.
Savo aistros futbolui nepametė ir jo bendraklasis, dabar Šiauliuose gyvenantis žinomas gydytojas nefrologas Algirdas Tamošaitis – Lietuvos senjorų futbolo rinktinės narys.
Kamuolį spardantys Lietuvos medikai skina prizines vietas visame pasaulyje. Senjorų komanda kasmet dalyvauja medikų pasaulio futbolo čempionatuose. Šiemet žaidė Australijoje, yra išbandę Amerikos, Japonijos, Brazilijos futbolo stadionus, vyksta į varžybas Europoje, o 2017 metais lietuviai iškovojo sidabrą Austrijoje.
Nuo plaukimo iki ledo ritulio
Gyvenimą su sportu sieja ir Juodupėje gyvenantis Antanas Gricius.
Internatinėje sporto mokykloje jis buvo pasirinkęs plaukimą, tačiau dabar yra tikras ledo ritulio asas, treniruojantis ledo ritulio klubą „Juodupė“.
„2017 metais su „Juodupės“ komanda Lietuvos ledo ritulio čempionate laimėjome sidabrą, finale nusileidę Elektrėnams“, – pasakoja A. Gricius.
Ant prizininkų pakylos jis yra lipęs ir su Daugpilio ledo ritulio komanda, kurioje žaidžia trys lietuviai.
„Pernai U65 kategorijoje iškovojome sidabrą, o užpernai buvome pirmi“, – džiaugiasi A. Gricius.
Ant sofos nesėdi ir prieš penkis dešimtmečius Panevėžio sporto mokyklą-internatą baigusi buvusi gimnastė Janina Kasputienė, ateinančių metų sausį nusiteikusi įkopti į Kilimandžarą.
O lengvąją atletiką – sportinį ėjimą propagavusio šios mokyklos auklėtinio Vytauto Šaikaus pavardė į Lietuvos istoriją įrašyta kaip vieno pirmųjų antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras” kūrėjų.
Muzikuojantys sportininkai
1974 metų laida gali didžiuotis ne tik sportiniais, bet ir muzikiniais gebėjimais.
Futbolininkas L. Rumbutis su bendraklasiais įkūrė pirmąjį moksleivių ansamblį, kuris pritraukdavo klausytojus iš viso miesto.
„Pirmieji mokykloje susitarėme su direktoriumi, kad nupirktų mums aparatūrą, ir su ansambliu pradėjome sekmadieniais organizuoti šokius“, – prisimena L. Rumbutis.
Diskotekas organizuodavo sekmadienį, nes tądien mokiniai iš visų Lietuvos kampelių sugrįždavo į bendrabutį. 1974-ųjų laidos dviejose klasėse panevėžiečių būta vos keturių. Visi kiti – jaunieji sportininkai, karjerą pradėję Aukštaitijos sostinės sporto mokykloje-internate.
„Merginos tik sugrįždavo ir atidarydavo langus, o pro juos visi iš miesto į salę sulipdavo. Paskui pradėjo mokytojai prie langų budėti, nes labai jau daug šokėjų susirinkdavo“, – juokiasi A. Gricius.
