Nors į aplinką patekusioms padangoms savaime suirti reikia net 120–140 metų, vien Panevėžio regione miškininkai kasmet iškuopia apie 10 tonų į gamtą išmestų tokių atliekų.
Panevėžio sporto centro orientacininkų treneris Algirdas Šalkauskas miške, dažniausiai Žaliojoje girioje, per savaitę praleidžia tris dienas po keletą valandų.
„Kiekvieną metrą išvaikštau, nupiešiu žemėlapyje“, – pasakoja treneris.
Taip vaikščiodamas jis ne kartą aptiko išverstų atliekų – senų padangų, mašinų nuolaužų.
Kartą net rado išmestų šiukšlių su visais adresais ir duomenis nusiuntė policijai.
Neretai aptinka ir užrištų atliekų maišų.
„Jau daug metų vaikštau po miškus. Šiukšlių yra ir tankumynuose, kur anksčiau niekas neprivažiuodavo. Bet dabar įvažiuoja, kur tik gali. Įlenda į tokias vietas, kur, atrodo, neįmanoma, bet privažiuoja“, – stebisi A. Šalkauskas.
Treneris pasakoja masinių treniruočių metu auklėtiniams liepiantis 300 metrų spinduliu išrinkti šiukšles.
„Pradžioje labai nustebę buvo, bet jau priprato. Klausdavo, kodėl mes? Sakau: mes – miško žmonės. Tu pakelsi, paskui pats nešiukšlinsi“, – moko A. Šalkauskas.
Dviguba kiaulystė miškininkams
Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio vadovo Giedriaus Bronušo teigimu, vien iš šio padalinio prižiūrimų miškų per metus surenkama apie 10 tonų padangų.
G. Bronušas skaičiuoja, kad metuose yra 250 darbo dienų, tad kasdien miškininkai suranda 40 kg padangų arba maždaug – po 8 per dieną.
„Mano galva, tai – žiaurūs skaičiai“, – sako padalinio vadovas.
Anot jo, tokie teršėjai miškininkams daro dvigubą kiaulystę.
„Negana to, kad padangas reikia surinkti, dar už jų utilizavimą tenka sumokėti, užuot tuos pinigus skyrus pavėsinėms statyti, infrastruktūrai gerinti“, – sako G. Bronušas.
Pagal gausumą antroje vietoje – miškuose randamos statybinės atliekos, o trečioje – automobilių ardymo detalės.
G. Bronušas pasakoja, kad daugiausia padangų surenkama aplink miestą, priemiestinėse girininkijose, taip pat prie miestelių – Naujamiesčio, Paįstrio, Karsakiškio ir kt. Jo manymu, peršasi išvada, kad dalis smulkių servisų nesivargina pasirūpinti padangų utilizavimu, o lengva ranka išmeta miškuose.
Miškuose prie pavėsinių ir lankytinose vietose stovi 18 šiukšlių konteinerių, kuriuose miškininkai taip pat randa primestų padangų.
„Mano svajonė, kad padangos taptų depozitinės kaip plastikiniai buteliai. Tada ne tik jų neturėtume miškuose, bet ir iš visų pakampių būtų surinktos. Jei už padangą sumokėtų 5 ar 10 eurų, vis tiek ją pirktų, o paskui rinks ir džiaugsis. Kišenę paglostytų popierinis pinigėlis už kiekvieną priduotą padangą“, – svajoja miškininkas.
Vienos tonos padangų utilizavimas Panevėžio regiono padaliniui kainuoja 160 eurų. Statybinių atliekų priėmimas sąvartyne kainuoja brangiausiai iš visų atliekų. Tad sąskaitos, pasak G. Bronušo, už maždaug toną tokių atliekų susidaro šimtais eurų.
Keistas mąstymas
Miškuose dėl turto apsaugos prie medienos sandėlių, pavėsinių įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Jos nufilmuoja įvairius pažeidėjus, įskaitant ir tokius šiukšlintojus.
Pernai, G. Bronušo teigimu, dėl dviejų užfiksuotų pažeidimų kreiptasi į policiją.
Pasak padalinio vadovo, bene lengviausia pričiupti miškuose išmetančiuosius statybines medžiagas ir automobilių detales.
„Mano svajonė, kad padangos taptų depozitinės kaip plastikiniai buteliai. Tada ne tik jų neturėtume miškuose, bet ir iš visų pakampių būtų surinktos.“
G. Bronušas
G. Bronušas pasakoja, jog dažniausias pažeidėjų pasiteisinimas, kad buvo sekmadienis, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės nedirbo, tad šiukšles išvertė miške.
Pričiuptam pažeidėjui tenka ne tik susimokėti baudą už šiukšlinimą, bet ir atlyginti gamtai padarytą žalą. Tai siekia ne vieną šimtą eurų.
„Stebiuosi, kad įdeda tiek minties, tiek sveikatos, kaštų, kad kažkur į mišką nuvežtų ir išpiltų, užuot viską padarę dešimt kartų paprasčiau – nugabentų į atliekų priėmimo aikštelę. Atvilkti kažkokį šaldytuvą, skalbimo mašiną į miško vidurį, kur niekas neprieina, yra reikalų“, – šiukšlintojų mąstymo neperpranta G. Bronušas.
Ir šį pavasarį važiuojant sodinti miško aptiko po krūmais riogsantį šaldytuvą.
Atsikrato prie kapinių
Miestą tvarkanti įmonė „Panevėžio specialus autotransportas“ skelbia, kad net ir viena ne vietoje numesta padanga gali užtraukti baudą nuo 30 iki 600 eurų.
Įmonės komunikacijos specialistė Justina Indulytė sako, kad tokių nelegaliai išmetamų atliekų ypač padaugėja balandį, kai žieminės padangos keičiamos vasarinėmis.
2024 metais įmonė surinko 40 tonų padangų Panevėžyje ir Pasvalyje. Pirmą šių metų ketvirtį – daugiau nei 7 tonas.
Gana populiari jų atsikratymo vieta – prie Šilaičių kapinių esantys žaliųjų atliekų konteineriai.
Penkios nemokamai
Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Gintautas Ulys sako, kad į didžiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles vienam žmogui, turinčiam automobilį, galima atvežti 5 padangas.
„Visiems primename, kad padangų surinkimą vykdo pardavėjas ir padangų keitėjas. Jie įpareigoti surinkti. Tikrai nereikia vežti į aikštelę, galima atiduoti ir jiems“, – primena G. Ulys.
Pernai trijose Panevėžio didžiųjų gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse surinkta 324 tonos padangų. G. Ulio teigimu, palyginti su 2023 metais, tendencija labai panaši.
Nors vienam žmogui, turinčiam automobilį, leidžiama į atliekų surinkimo aikštelę nemokamai atgabenti net penkias padangas, jų krūvos mėtosi ir miškuose, ir prie konteinerių mieste. P. Židonio nuotr.
