Reikia deklaruoti gyvenamąją vietą
Pagal Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą, žmogus, persikėlęs gyventi į kitą miestą, per 7 darbo dienas privalo deklaruoti savo naująją gyvenamąją vietą. Tuo pačiu panaikinama ankstesnioji gyvenamosios vietos deklaracija arba registracija. Anksčiau buvusią gyvenamosios vietos registraciją pakeitusi deklaracija nuo pirmosios skiriasi tuo, kad į pasą nededamas antspaudas. Jei pageidaujama, išduodama speciali pažyma. Tai kainuoja 2 litus, jie turi būti pervesti į nurodytą banko sąskaitą. Pateikus migracijos tarnyboje kvitą, pažyma gaunama tą pačią arba kitą dieną.
Problemų dažniausiai nekyla
Gyvenamosios vietos deklaraciją asmuo privalo pateikti migracijos tarnybai (Panevėžyje – miesto policijos Migracijos skyriui) pagal gyvenamąją vietą. Jeigu į kitą miestą persikėlęs žmogus turi savo gyvenamąjį plotą arba apsigyvena pas gimines, paprastai problemų dėl deklaracijos nekyla. Norintysis pateikti deklaraciją su savo gyvenamojo ploto savininku nueina į migracijos tarnybą ir jie abu užpildo gyvenamosios vietos deklaraciją. Du deklaracijos punktus pildo savininkas. Jis patvirtina, kad neprieštarauja deklaravimo faktui. Po keliolikos minučių naujoji gyvenamoji vieta jau deklaruota. Kai savininkas dėl amžiaus, sveikatos ar kitokių priežasčių pats negali atvykti, jam gali atstovauti kitas asmuo, tik reikia turėti notaro patvirtintą įgaliojimą.
Blogiau būna tada, jeigu išsinuomojamas butas ar kambarys pas nepažįstamą šeimininką. Jis dažniausiai nenori, kad jo nuomininkas būtų ten deklaruotas.
Nenori prarasti kompensacijų
Pagrindinė priežastis, kodėl buto savininkas neleidžia savo nuomininkui deklaruoti gyvenamosios vietos, yra kompensacijos už būsto šildymą, šiltą ir šaltą vandenį. Pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymą teisę į kompensacijas turi mažas pajamas gaunantys asmenys, pensininkai, invalidai (išskyrus III grupės), moksleiviai, studentai, bedarbio pašalpą gaunantys Darbo biržoje užsiregistravę bedarbiai, kiti socialiai remtini piliečiai. Kaip teigė Panevėžio socialinės paramos centro socialinių išmokų specialistė Sigutė Slavinskaitė, šios kompensacijos skaičiuojamos pagal tuo pačiu adresu deklaruotus asmenis, jų skaičių ir teisę gauti kompensaciją.
Pagal paminėto įstatymo 6 straipsnio 5 punktą, jeigu vienas iš viename būste gyvenančių (t.y. deklaruotų) asmenų (šeimų) neturi teisės į kompensaciją, teisės į ją neturi nė vienas iš šių asmenų (šeimų). Pasak S.Slavinskaitės, būtent dėl šios priežasties daugelis savininkų nedeklaruoja savo butuose papildomų asmenų.
“Benamiai” pagal apskaitą
Taigi labai daug nuomininkų labai greitai pavirsta nelegalais – gyvena ne pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą. Daug geriau yra jokios gyvenamosios vietos deklaracijos ir net jokios gyvenamosios vietos neturintiems asmenims (paprastai jie vadinami bomžais). Tokiems naujoji gyvenamosios vietos deklaravimo tvarka suteikia galimybę būti įtrauktiems į Gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą pagal savivaldybės teritoriją. Tačiau tai yra įmanoma tik su viena sąlyga – žmogus nėra deklaravęs jokios gyvenamosios vietos. Tada jis kreipiasi į migracijos tarnybą su prašymu būti įtrauktam į minėtą apskaitą ir, jeigu pageidauja, gauna nemokamą tai liudijančią pažymą.
Kalbant apie butų nuomininkus, Panevėžio miesto VPK VP l. e. Migracijos skyriaus viršininko pareigas Bronislava Pliavgienė pabrėžė jų blogesnę padėtį: “Buto savininkas turi teisę leisti nuomininkui deklaruoti gyvenamąją vietą savo bute, bet tai nėra jo pareiga. O nuomininko pareiga – deklaruoti ir nurodyti valstybei savo gyvenamąją vietą”. Taigi abiejų situacija yra nelygi.
Patys išsideklaruoti negali
Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas ir poįstatyminiai aktai numato tik naujosios gyvenamosios vietos deklaravimo tvarką. Išsideklaravimas iš ankstesnės gyvenamos vietos, jeigu negalima deklaruoti kito adreso, nenumatytas.
Vienintelis atvejis, kai Lietuvos gyventojas pats gali išsideklaruoti iš savo gyvenamosios vietos, yra jo išvykimas gyventi ir dirbti į užsienį ilgiau nei pusei metų.
Jeigu žmogus ilgesnį laiką negyvena ten, kur yra priregistruotas arba deklaruotas, gyvenamojo ploto savininkas gali panaikinti jo deklaraciją. Tam reikalingas arba pačio gyventojo sutikimas arba dviejų liudininkų parodymai, kad asmuo jau ilgokai negyvena pagal savo deklaruotą adresą. Gali būti dar kitokie reikalavimai įrodyti, kad žmogus ten tikrai negyvena.
“Ore pakibusiems” nuomininkams tai vienintelė galimybė pakeitus buto savininką pakeisti ir realiai nurodomą gyvenamąją vietą. Tokiu būdu jie gali būti įtraukiami į Gyvenamosios vietos neturinčiųjų apskaitą toje savivaldybėje, kurios teritorijoje jie iš tikrųjų gyvena.
Išvarymo baimė nepagrįsta
Dalis savininkų, ypač pensinio amžiaus, bijo, kad deklaruotas asmuo gali imti ir išvaryti juos iš teisėtai priklausančios nuosavybės. Tokia baimė visiškai nepagrįsta. Gyvenamosios vietos deklaravimas neduoda asmeniui teisės nei į savininko gyvenamąjį plotą, nei į savininko turtą.
Vienoda tvarka visiems Lietuvos gyventojams
Ši gyvenamosios vietos deklaravimo tvarka galioja visiems Lietuvoje legaliai gyvenantiems asmenims – ir suaugusiesiems, ir vaikams.
Gimus vaikui tėvai privalo jį deklaruoti taip pat, kaip ir suaugusį asmenį. Kol naujagimis nedeklaruotas, negaunamos jokios pašalpos. B.Pliavgienė teigė, kad civilinės metrikacijos skyriai paprastai siunčia tėvus deklaruoti vaiką. Tokia tvarka įsigaliojo nuo 2005 metų pavasario. Anksčiau naujagimis būdavo automatiškai užregistruojamas pagal vieno ar abiejų tėvų gyvenamąją vietą.
Savo gyvenamąją vietą taip pat privalo deklaruoti ir leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje turintys užsienio valstybių piliečiai.
Evija Lipartė
tel. 511223, evija@sekundė.com
L.e. Migracijos skyriaus viršininkės pareigas B.Pliavgienė teigia, kad butų savininkų ir nuomininkų padėtis yra nelygi.
