Nuo karo baisumų į Lietuvą pabėgę ukrainiečiai pensininkai Nina ir Viktoras Levyckiai čia rado ne tik saugų prieglobstį, bet ir būdą tarnauti tėvynei.
Raguvos parapijos suteiktuose namuose apsistoję karo pabėgėliai kasdien kuria savotišką pasipriešinimo frontą: pina maskuojamuosius tinklus, iš vietinių gyventojų dovanotų obuolių verda obuolienę Ukrainos kariams ir dėkoja lietuviams už ištiestą pagalbos ranką.
Nors jų pačių namai Nikolajeve virtę griuvėsiais, kuriuose šeimininkauja balandžiai, Nina ir Viktoras tvirtina apie tai negalvojantys ir nesigręžiojantys į praeitį.
Į septintą dešimtį įkopę Nina ir Viktoras Levyckiai – pensininkai.
Pasak Ninos, pensininkė ji tik Ukrainoje. Ten ir moterys, ir vyrai į užtarnautą poilsį išleidžiami nuo 60-ies metų.
Iki lietuviškos senjorystės, skirtingai nei jos sutuoktiniui, jai dar reikia „užaugti“.
Sudėjus abiejų pensijas, susidaro 550 eurų.
Sutuoktiniai tvirtina, kad tai dideli pinigai. Juolab kad programuotoja dirbusius Ninos, kaip aukštos kvalifikacijos specialistės, pensija gerokai didesnė nei kitų ukrainiečių.
Žinia, kad lietuviai pusės tūkstančio eurų pensiją įvardija kaip skurdžią, šiems žmonėms kelia šypseną.
Visą straipsnį skaitykite gruodžio 12 dienos (penktadienio) „Sekundės“ laikraštyje. Prenumeruoti galite https://prenumerata.sekunde/ – yra ir PDF formatu.
