Taip laukto hortenzijų žydėjimo šią vasarą nebuvo? Papasakosime, kodėl ir kaip reikėtų viską ištaisyti.
Taip laukto hortenzijų žydėjimo šią vasarą nebuvo? Papasakosime, kodėl ir kaip reikėtų viską ištaisyti.Puošniems hortenzijų žiedams abejingų nebūna. Nors krūmai ir be jų ganėtinai dekoratyvūs, kas išsižadės tokio grožio, kai galima mėgautis ir vienu, ir kitu? Tuo labiau kad bežiedis sezonas gali reikšti, jog augalo sveikata reikia labai susirūpinti.
Viena iš trijų
Mūsų gėlynuose ir soduose žydi įvairiausių rūšių bei veislių hortenzijos.
Birželio–liepos mėnesiais jos visos pamažu – vienos anksčiau, kitos vėliau – pradeda rodyti žiedus: šviesiosios, šluotelinės, ąžuolialapės, didžialapės, šiurkščiosios, Saržento.
Vis dėlto pasitaiko, kad šie nuostabūs augalai taip ir nesuformuoja žiedynų.
Specialistų teigimu, dažniausiai yra trys situacijos, kuomet taip nutinka:
• hortenzija išvis nė karto nežydėjo nuo pat pasodinimo dienos,
• hortenzija staiga liovėsi žydėti,
• hortenzija kiekvienais metais žydėjo vis skurdžiau.
Nė karto nežydėjo
Pasodinti hortenzijų sodinukai paprastai sužydi per pirmuosius 2–3 metus. Kiek daugiau laiko gali prireikti krūmeliams, padaugintiems iš auginių.
Jeigu žiedų hortenzija taip ir neparodo, priežastis gali slypėti visoje puokštėje nepalankių aplinkybių.
1. Nesėkmingai parinkta vieta
Jeigu hortenzija pasodinta pavėsingoje vietoje, kurioje ją nuolat blaško stiprūs vėjai, yra per sausa, o žemė kieta ir šarminės reakcijos, tikėtis iš jos žiedų neverta.
Atminkite: netinkamai parinkta augimo vieta tiesiogiai – ir neigiamai veikia hortenzijų gebėjimą žydėti.
Ką daryti. Persodinti hortenziją į tinkamesnę vietą. Šviesią, bet ne saulėkaitoje, be skersvėjų, be užsistovinčios drėgmės, su rūgštoku derlingu dirvožemiu.
Pageidautina tą padaryti rudenį. Atsargiai iškelti krūmą iš žemės šakėmis, kad nepažeistumėte šaknų.
2. Netaisyklingai pasodintas augalas
Nepatyrę gėlininkai kartais hortenzijas pasodina pernelyg giliai, ir dėl to jos prastai vystosi ir nežydi.
Dar viena klaida – drenažo ir trąšų trūkumas, jeigu žemė sklype ne pernelyg derlinga.
Ką daryti. Iškaskite krūmą ir pasodinkite taip, kad šaknies kaklelis būtų žemės lygyje ar net šiek tiek virš jos. Bet prieš tai pasirūpinkite, kad duobėje būtų tinkamas drenažas (keramzitas, skalda, stambus žvyras ar pan.).
Jei reikia, galite pridėti trąšų: 1–2 kibirus komposto arba humuso, 1,5 šaukšto karbamido, 4–5 šaukštus superfosfato ir 2 šaukštus kalio salietros.
Jeigu buvote priversti iškasti hortenziją, pasinaudokite tuo ir gerai apžiūrėkite šaknis, ar nėra kokių nors ligos požymių ar kenkėjų pėdsakų.
3. Drėgmės stygius
Lotynų kalba hortenzijos pavadinimas – „hydrangea“ – indas vandeniui. Ir ne atsitiktinai.
Šie augalai nepaprastai mėgsta drėgmę ir geriausiai auga reguliariai laistomi. Net ir nedidelė sausra gali sutrukdyti hortenzijai prigyti ir tada ji nežydės.
Ką daryti. Sureguliuokite laistymą ir nebeleiskite žemei aplink krūmą išdžiūti.
Jeigu orai vėsūs, hortenzijas laistykite maždaug kartą per savaitę. Per karščius jauni augalai laistomi kasdien. Vandens norma – po 10–30 litrų krūmui.
4. Silpnos šaknys
Jeigu hortenzijos šaknų sistema nepakankamai išsivysčiusi, ji nežydės, nes visas jėgas augalas skirs ne žiedpumpuriams krauti, o šaknims auginti.
Suprasti, kad krūmui stinga šaknų masės, galima iš kelių požymių: silpno augimo, pageltusių ir vystančių lapų.
Tą galima pastebėti ir persodinti augalą.
Ką daryti. Duokite krūmui daugiau laiko įsišaknyti. Galite padėti jam paliedami šaknų stimuliatoriumi.
Taip pat pravartu atminti, kad kartais hortenzijoms žydėti trukdo azoto perteklius. Nuo jo jaunas krūmas tik augina žaliąją masę, o žiedų nekrauna.
5. Ligos ir kenkėjai
Miltligė, rūdys, antraknozė, cerkosporozė ir kitos ligos gali atimti daug jėgų, todėl hortenzija ir nežydi.
Prisidėti gali ir kurmiai – požeminiai jų urvų labirintai pavojingi hortenzijų šaknims. Kaip ir kenkėjai: amarai, tripsai, voratinklinės erkutės, nematodai ir kt.
Ką daryti. Apžiūrėkite augalą, nustatykite problemą ir imkitės gydymo.
Nuo grybelinių ligų reikės fungicidų, nuo vabzdžių ir erkučių – insekticidų ir insektoakaricidų. Taip pat išprašyti iš gėlyno kurmius.
Deja, kai kurios ligos – tokios, kaip mozaikos virusas – yra negydomos. Užsikrėtusius augalus būtina iškasti ir sudeginti, žemę – dezinfekuoti vario sulfatu ar specialiais preparatais.
6. Krūmo iššalimas
Dvejus metus po pasodinimo hortenzijų sodinukus derėtų dengti žiemai, nepriklausomai nuo jų rūšies, antraip žiedų galima ir nesulaukti.
Kai kurios hortenzijos, kaip kad didžialapės, gali neištverti stiprių šalčių net ir su priedanga.
Itin žvarbiomis besniegėmis žiemomis kartais nukenčia net neįnoringosios šviesiosios hortenzijos.
Ką daryti. Duoti augalui laiko atsigauti. Laikykitės laistymo ir tręšimo režimo, būtinai uždenkite prieš žiemą.
Net jeigu žiemą krūmas smarkiai apšalo, silpnai vegetuoja, nepraraskite vilties. Kartais net labiausiai pažeistos hortenzijos atsigauna. Svarbu išgenėti nušalusias dalis, pagirdyti augalą augimo stimuliatoriais, o tada stebėti, kas bus. Jeigu per sezoną jokio pagerėjimo nepastebėsite, hortenziją bus geriausia pašalinti iš gėlyno, kad silpnas augalas netaptų prieglobsčiu patogenams ir kenkėjams.
Beje, kartais hortenzijų žydėjimą gali slopinti kaimynystėje augantys augalai.
Nereikėtų jų sodinti greta paparčių, akacijų, graikinių riešutų, česnakų, svogūnų.
Tinkami kaimynai hortenzijoms – jazminų ir alyvų krūmai, lanksvos. Bet geriausiai jos auga vienos pačios.
Staiga nustojo žydėti
Jeigu hortenzija kasmet apsipildavo žiedais, o šiemet nesuformavo nė vieno žiedyno – arba jie neišsiskleidė – apsvarstykite vieną iš šių trijų galimybių.
1. Ligos ir kenkėjai
Rimtai susirgęs ar kenkėjų apeitas hortenzijos krūmas gali staiga nustoti žydėjęs.
Tiesa, atimti žiedus iš stambaus sveiko krūmo per vieną sezoną nėra paprasta. Nebent būtų pažeistos šaknys – tuomet tai net labai realu.
Pavyzdžiui, susiklostė tokia situacija: žiemą hortenzija stipriai apšalo, nusilpo, o tada jos šaknis užpuolė nematodai arba puvinį sukeliantys grybeliai. Taip pažeistas augalas tikrai neras jėgų žydėti.
Lygiai taip pat pakenkti hortenzijoms gali ir kitos ligos, todėl labai svarbu nustatyti tikslią diagnozę.
Ką daryti. Jeigu įtariate, kad problema – šaknys, nedidelį krūmą galima iškasti ir apžiūrėti.
Ne mažiau svarbu įvertinti ir antžeminę augalo dalį ir, jei reikia, apdoroti fungicidais arba insekticidais.
Profilaktikai naudinga naudoti biopreparatus su šieno lazdelėmis arba trichodermomis.
2. Krūmo iššalimas
Žiemą, per pavasarines ar rudenines šalnas hortenzijos, žydinčios ant antramečių ūglių, gali lengvai netekti žiedinių pumpurų. Taigi atėjus vasarai ir nesužydėti.
Ką daryti. Dar pavasarį pašalinti visas nušalusias augalo dalis. O vasarą – nusilpusiai hortenzijai skirti daugiau dėmesio ir padėti jai atsigauti. Svarbu neperlaistyti, bet ir neleisti žemei per daug išdžiūti, nepersistengti su trąšomis, saugoti nuo kenkėjų ir grybelinių ligų ir artėjant kitai žiemai jau būtinai uždengti.
3. Nepakankamas laistymas
Hortenzija negali normaliai žydėti, jeigu jai trūksta drėgmės. Šiemet tai negresia, tačiau kitomis vasaromis ilga sausra gali tapti viena iš priežasčių, kodėl krūmai nesugeba formuoti žiedynų arba numeta juos nespėjusius nė išsiskleisti.
Ištroškusius hortenzijų krūmus nesunku atpažinti: jų lapai džiūva, susisuka ir nukrenta, ūgliai nustoja augti.
Ką daryti. Pradėti reguliariai laistyti. Ypač tuo metu, kai hortenzijos krauna žiedinius pumpurus.
Žydi vis prasčiau
Menkai pumpurų, glebūs ir greitai nuvystantys žiedynai, kasmet vis mažėjantis jų skaičius – tokios bėdos hortenzijas užklumpa ne be priežasties.
1. Netręšimas arba netinkamas tręšimas
Su laiku žemė toje vietoje, kur auga hortenzija, nuskursta, taigi krūmas pradeda irgi skurdžiau žydėti. Neparūpinus jam maistinių medžiagų, gali išvis liautis.
Be to, trąšų badas gali neigiamai paveikti hortenzijų imunitetą, taigi jų atsparumą šalčiams.
Kartais krūmams trūksta ir kokios nors konkrečios mineralinės medžiagos. Arba jiems kenkia azoto perteklius: visi žinome, kad azotas skatina tik žaliosios masės augimą, o žiedus krauti trukdo.
Ką daryti. Sureguliuoti tręšimų grafiką.
Paprastai per sezoną hortenzijos tręšiamos 3–4 kartus: ankstyvą pavasarį kraunant pumpurus, žydint ir nužydėjus.
Ypač svarbūs hortenzijoms kalis ir fosforas.
Tręšti galima mineralinėmis trąšomis, galima ir organinėmis, gatavomis arba savadarbėmis, pilti ištirpdytas vandenyje ar purkšti – tas nesvarbu.
2. Natūralus krūmo senėjimas
Vienoje vietoje hortenzijos gausiai žydi ne mažiau kaip 10 metų, kartais net ilgiau. Viskas priklauso nuo rūšies ir veislės, augimo vietos, oro sąlygų, agrotechnikos.
Tačiau su laiku žydėjimas tampa vis silpnesnis ir blankesnis.
Ką daryti. Atlikti jauninantį krūmo genėjimą arba išskirstyti jį į kelias dalis ir pasodinti kaip atskirus augalus naujose vietose.
3. Per smarkus nugenėjimas
Tai dar viena priežastis, kodėl hortenzijos nesužydi. Ypač radikalių genėjimų nepakenčia stambialapės rūšys: po to krūmai arba visai nebežydi, arba žydi labai blankiai.
Ką daryti. Suteikti augalui laiko atsigauti – kurį laiką jo nebegenėti.
4. Ligos ir kenkėjai
Kaip minėta, serganti hortenzija gali niekada nebesužydėti, bet gali žiedų netekti palaipsniui, sezonas po sezono sukraudama jų vis mažiau.
Ką daryti. Išsiaiškinti augalo negalavimo priežastį ir parinkti gydymą.
Kad hortenzijos augtų sveikos, būtina aplink jas reguliariai ravėti piktžoles ir profilaktiškai purkšti krūmus.
Sveika hortenzija privalo žydėti. Jeigu žiedų nėra, gerai ją apžiūrėkite ir turėtumėte rasti problemos priežastį. Ją pašalinus, beliks tik pasirūpinti augalo reabilitacija.
