Lietuvių kalbos mokytoja Emilija Gedraitienė įsitikinusi, kad Panevėžio „Minties“ inžinerijos gimnazijos abiturientės Godos Žukelytės mintys apie gyvybę nepaliks abejingų ir privers stabtelėti susimąstyti. Išgirskite. Stebėkite. Pajauskite. Leiskite mintims skleistis.
Goda Žukelytė, 12 klasė
Be garantijos
Išgirstas autobuse pokalbis apie skundą dėl garantijos paskatino pamąstyti.
Gyvybė – tai stebuklingas reiškinys, pulsuojantis mūsų planetoje. Tai dovana, kurią gauname vos gimę, tačiau jos iki galo nesuprantame. Iš tiesų ji yra labai brangi, trapi ir laikina. Mes nesirenkame, kada ir kur gimti, bet kiekvienas turime galimybę pasirinkti, kaip mes norime tą gyvenimą gyventi. Branginti gyvenimą reiškia ne tik rūpintis savimi, bet ir mylėti kitus žmones, gyvūnus, saugoti gamtą ir kurti mūsų dabarties pasaulį, kuriame norėsis gyventi ir ateities kartoms. Gyvybė – tai atsakomybė, o ne tik galimybė.
Gamta – tai mūsų gyvybės šaltinis, nuolat primenantis, kad kiekvienas gyvas organizmas turi savo vietą ir paskirtį pasaulyje. Ji veikia kaip sudėtingai sudėliota sistema, kurioje kiekvienas elementas atlieka gyvybiškai svarbią funkciją. Medžiai teikia deguonį, upės atgaivina žemę, gyvūnai palaiko pusiausvyrą. Stebėdami gyvūnus galime daug ko iš jų pasimokyti: vilkai rūpinasi savo gauja, paukščiai supa lizdus savo mažyliams, bitės dirba išvien dėl viso avilio gerovės. Visi jie gyvena ne tik sau. Tai pamoka ir mums, žmonėms, gyventi kartu, padėti vieni kitiems. Tik tada, kai dalijamės meile, rūpesčiu ir pagalba, tampame verti šios dovanos – gyvybės. Taip pat žmogaus aplinka, tėvynė, kurioje jis auga, daro didelę įtaką gyvenimo suvokimui. Tai reiškia, kad tik ten, kur jaučiamės saugūs, laisvi ir priimti, mes galime branginti gyvenimą visa širdimi.
„Aš noriu suprasti pasaulį, žmogų, save“, – teigė Vytautas Mačernis.
Šiandieninėje visuomenėje didelę dalį kasdienybės užima ir technologijos. Nors jos dažnai atitolina mus nuo gamtos, tačiau tinkamai panaudotos gali padėti išsaugoti gyvybę. Inžinieriai kuria prietaisus, kurie gelbsti žmonių gyvybes ligoninėse. Statomi namai, saugantys žmones nuo įvairiausių gamtos stichijų, kuriami automobiliai, padedantys greitai pasiekti pagalbą. Net atsinaujinančių technologijų plėtra – tai inžinerinis būdas apsaugoti pasaulį nuo dar didesnės taršos. Gyvenimas nėra tik buvimas, bet ir nuolatinis pažinimas, pasaulio pastebėjimas, koks jis yra gražus, spalvingas, įvairus. Suprasti žmogų – tai atjausti, išklausyti, padėti. O suprasti save – tai galbūt sunkiausia, bet svarbiausia gyvenimo užduotis. Tik tada atpažįstame savo gyvenimo vertybes, tikruosius norus ir baimes, galėdami džiaugtis gyvenimu ir padėti kitiems daryti tą patį.
„Tas, kuris žvelgia į išorę – sapnuoja; tas, kuris žvelgia į vidų – prabunda“, – sakė Karlas Gustavas Jungas.
Gyvybė – tai dovana, kurią gavome be garantijos. Nežinome, kiek ji truks, todėl kiekviena diena – tai nauja galimybė gyventi prasmingai. Brangindami gyvybę mes tampame žmonėmis iš tikrųjų. Esame jautrūs, išmintingi, atsakingi. Tokie turime būti kiekvieną dieną, kiekviename pasirinkime, kiekviename žingsnyje. Juk dėl garantijos nėra į ką kreiptis, tik į save.
