Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, šalies žmones užgriuvo naujovių lavina. Keitėsi ekonomika, socialiniai santykiai, įstatymai. Prasidėjo socialinių grupių atsiribojimas, didėjo socialinis nesaugumas. Tai ir buvo viena iš Lietuvos gyventojų patarėjų sąjungos (LGPS) įkūrimo priežasčių. Sąjunga įkurta 1998 metų rugsėjo dvidešimt ketvirtąją. Ji yra savarankiška, visuomeninė, pelno nesiekianti organizacija, jos tikslas – informuoti valstybės gyventojus apie galimybę gauti paramą iš valstybės tarnautojų ir kitų socialinę bei materialinę paramą teikiančių institucijų, teikti konsultacijas teisiniais, socialiniais ir kitais klausimais.
Lietuvos gyventojų patarėjų sąjunga stengiasi žmonėms suteikti informaciją apie jų teises ir galimybes, iškilusias problemas, pataria, kaip jas spręsti, kaip realizuoti sumanymus. Visos konsultacijos yra nemokamos, konfidencialios, nešališkos, nepriklauso nuo politinių, biznio, religinių interesų.
Sulaukia ir padėkos
“Mes čia esame kaip koks žmonių kelrodis”, – taip savo veiklą apibūdina LGPS Panevėžio skyriaus tarybos pirmininkė, biuro vadybininkė Janina Zlatkienė. Pasak jos, iškilus problemai, į biurą ateinantys žmonės kartais net nežino, į kurią instanciją, įstaigą ar į kurį konkretų asmenį kreiptis. Interesantus domina, ar apskritai verta pradėti judinti, spręsti tą problemą. “Kai pakalbi, išklausai, išsiaiškini aplinkybes, gali žmogui patarti, kaip jam veikti toliau”, – aiškina J.Zlatkienė. Konsultacijomis ir informacija biuras padeda žmonėms, nepaisydamas jų socialinės, turtinės padėties, o miesto Savivaldybė panašią paslaugą teikia tik socialiai remtiniems žmonėms.
J.Zlatkienė – buvusi Panevėžio rajono Viešosios bibliotekos Šilagalio filialo darbuotoja, kultūros darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė. Išėjusiai į pensiją prie žmonių ir veiklos įpratusiai moteriai buvo nuobodu sėdėti namuose. Todėl gavusi pasiūlymą visuomeniniais pagrindais dirbti LGPS, ji sutiko.
Pasak J.Zlatkienės, skyriaus taryboje yra aštuoni žmonės, penki iš jų baigę specialų mokymo kursą. Biuro konsultantai bendradarbiauja su įvairių sričių specialistais, teisininkais. Jiems padeda ir rajono Savivaldybės juristai. Deja, advokatai be honoraro bendradarbiauti nenori. J.Zlatkienė apgailestauja, kad Panevėžio regione nėra nemokamą teisinę pagalbą teikiančių biurų, kontorų, klubų, centrų. Tačiau nemokama teisinė pagalba teikiama Vilniuje, Alytuje, Šiauliuose, Druskininkuose. Po du nemokamos teisinės pagalbos biurus turi Kaunas ir Klaipėda.
Paklausta, kaip biuro patarėjų pastangas vertina klientai, J.Zlatkienė sakė, kad žmonės jų niekada nebara, neplūsta, patarimus vertina. Vienas gerą ir naudingą patarimą gavęs verslininkas net atėjo padėkoti.
Stebina valdininkai ir advokatai
Paklausta, kaip LGPS Panevėžio patarėjų biuro veiklą vertina vietinė ir aukštesnė valdžia, J.Zlatkienė teigė: kol neužsimenama apie pinigus, valdžia kalba palankiai, sako, kad biuras yra reikalingas. Bet kai pradedama kalbėti apie finansavimą, paaiškina, kad nėra pinigų, ir nutyla. Biurų veiklai pritaria ir Seimas, bet paremti lėšomis neskuba. “Jūs esate maži žmogeliukai – toks valdžios požiūris į mus”, – sako J.Zlatkienė. Pasak Panevėžio biuro vadybininkės, labiau pasisekė tiems skyriams, kurių pirmininkai užima vadovaujamus postus. Pavyzdžiui, mero pavaduotojo, valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko. Tiesa, Panevėžio rajono valdžiai J.Zlatkienė gali tik padėkoti: Savivaldybė moka už telefonus, tik nereikia viršyti limito, internetu biuras taip pat naudojasi nemokamai, buvęs Seimo, o dabar rajono Tarybos narys Virmantas Velikonis parūpino kompiuterį.
Pasak J.Zlatkienės, kai kurie vadovai stebisi ir abejoja, ar apskritai reikalinga tokia visuomeninė organizacija. Juk reikiamą informaciją galima susirasti internete. “Bet ar kaimuose žmonės turi tą internetą? Ar visi ir mieste gali naudotis internetu?” – klausė J.Zlatkienė. Visuomeniniais pagrindais dirbančiai moteriai būna keista, kad žmogus, prieš tai nuėjęs pasikonsultuoti pas advokatą, ateina į biurą prašyti patarimo. Tada paaiškėja, kad advokatas paprasčiausiai užsiprašė nerealiai didelio atlygio. Iš pokalbių su žmonėmis J.Zlatkienė sužino, kaip advokatai tyčiojasi iš bėdos prispaustų žmonių. Paaiškėja, kad valdininkai yra abejingi žmonių problemoms, jie jų neinformuoja, nepataria, kaip vienoje ar kitoje situacijoje elgtis. “Aš ir pati esu tai patyrusi, žinau, ką reiškia eiti pas valdininkus. Todėl ir dirbu iš pasišventimo”, – aiškina J.Zlatkienė.
Į roges įsėdo ne savo laiku
Nors ir dirbdama iš pasišventimo, gaudama nedidelę rajono Savivaldybės paramą, J.Zlatkienė stengiasi ir pati užsidirbti pinigų. Norėdama gauti finansavimą, įvairiems fondams, remiantiems juridinį žmonių švietimą, ji parašė dešimt projektų. Bet nė vienas fondas, net ir užsienyje esantis, nereagavo. Jokių atsiliepimų: blogai ar gerai parengti tie projektai.
Pasak J.Zlatkienės, ji net nesvajojanti apie tai, kad biure būtų įsteigtas oficialus darbuotojo etatas. Tačiau ji norėtų metams gauti nors tūkstančio litų finansinę paramą. Bet, anot moters, tikintis pinigų, šiais laikais reikia visur lįsti, eiti, šnekėtis ir dar kartą šnekėtis. Bet ji, vyresnės kartos žmogus, taip elgtis jau nebegali, nes įpratusi tikėti tvirtu žodžiu, pažadu. “Ne savo laiku į roges įsėdau. Man jau sunku dirbti šiais laikais”, – prisipažįsta J.Zlatkienė.
Biuras interesantams pataria teisės, socialinės, sveikatos apsaugos, turto, mokesčių, darbo ir kitais klausimais. Pernai į biurą kreipėsi šimtas devyniasdešimt devyni žmonės.
Almantas Šakys
tel. 511223, almantas@sekunde.com
