Kai kuriems gyventojams plačiau pinigines teks atverti ne tik dėl planuojamo nekilnojamojo turto mokesčio, bet ir nuo šių metų liepos 1-osios kone tris kartus kylančių minimalių kaupiamųjų lėšų, renkamų daugiabučio remonto darbams.
Projekto rengėjai tikina, kad minimalių kaupiamųjų lėšų grindys nebuvo keistos visus dešimt metų, o apgriuvę balkonai, trūkinėjantys vamzdynai, varvantys stogai kelia grėsmę jau ne tik neprižiūrimų daugiabučių gyventojams.
Įmoka irgi turėtų didėti
Naują lėšų kaupimo tvarką parengusi Aplinkos ministerija nurodo, kad jau nuo šių metų liepos 1-osios butų ir kitų patalpų savininkai namui atnaujinti turės skirti mažiausiai 9 centus už kv. m per mėnesį, jei namo plotas didesnis nei 3 000 kv. m, arba 11,5 cento už kv. m per mėnesį, jei namo plotas iki 3 000 kv. m.
Iki šiol galiojantis minimalus kaupiamųjų lėšų mokestis siekia atitinkamai 3 arba 5 centus už kv. m.
Negana to, minimalus kaupiamosios įmokos tarifas bus „pririštas“ prie minimalios mėnesinės algos. Tai reiškia, kad augant minimumui, kaupiamųjų lėšų įmoka irgi turėtų didėti.
Per pastaruosius 10 metų minimali alga padidėjo 3,2 karto.
Skaičiuojama, kad, pavyzdžiui, 50 kv. m buto savininkas į savo daugiabučio namo kaupiamųjų lėšų fondą įneš mažiausiai 4,50 Eur per mėnesį, jei namo plotas didesnis nei 3 000 kv. m, arba 5,75 Eur per mėnesį, jei namo plotas iki 3 000 kv. m (šiuo metu atitinkamai 1,5 Eur per mėnesį arba 2,5 Eur per mėnesį).
Apsileidėliams – dar brangiau
Dar viena naujovė daugiabučių gyventojų lauks nuo kitų metų liepos 1-osios.
Jei apleisto daugiabučio gyventojai nepasitvirtins namo atnaujinimo pagal privalomuosius reikalavimus priemonių ilgalaikio plano, jų minimalus mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas bus padidintas tiek kartų, koks nustatytas pastato techninės būklės koeficientas: būklė gera – 1, būklė patenkinama arba vidutinė – 2, būklė bloga – 3, būklė labai bloga ir būklė kritinė – 4.
Taip netvarkomų namų gyventojams kaupiamųjų lėšų gali tekti kloti ir 1,15 Eur už kiekvieną buto kvadratinį metrą.
Renka kitaip
Šešiems daugiabučiams Panevėžyje pirmininkaujanti Enrika Vitonienė teigė, kad daugelis jos prižiūrimų namų gyventojų šiuo metu renka po 5 ar daugiau centų už kv. m. namo kaupiamosioms lėšoms. Tačiau jos gali būti panaudotos tik remonto darbams. Tad daugiabučių gyventojai kur kas daugiau moka bendrijų rinkliavos – po 35–40 ct už buto kv. m. Tokiuose namuose vieno 50 kv. m. buto įmoka į namo bendrą pinigų katilą siekia apie 22 Eur per mėnesį.
„Iš surinktų kaupiamųjų lėšų negalima atlikti jokių darbų ar pirkti paslaugų, išskyrus daugiabučio remonto darbus. Todėl daugiau renkame bendrijos rinkliavų, iš kurių galima atlikti ir remonto darbus, ir pasisodinti gėlių prie namo, ir sumokėti atlyginimus už namo teritorijos, buhalterijos tvarkymą, laiptinių valytojams ar bendrijos pirmininkui“, – teigė E. Vitonienė.
Jos nuomone, gyventojai, kuriems rūpi jų namas, ir patys stengiasi sukaupti pinigų, jei daugiabutyje kiltų nenumatytų avarinių situacijų.
Visgi, pažymi E. Vitonienė, Panevėžyje yra ir tokių daugiabučių, kuriuose net pašto dėžutės nekeistos nuo namo pastatymo, nepakeisti laiptinių langai. Įprasta, kad tokių namų gyventojai daugiabučiui prižiūrėti kaupia minimaliai.
„Kai kaupiamosios lėšos kyla nuo 5 iki 11,5 cento už kvadratinį metrą, suma tikrai pasijaus. Manau, nerenovuotiems namams tikrai reikėtų tokio įpareigojimo kaupti remonto darbams, bet tiems namams, kurie jau renovuoti, sumos turėtų būti mažesnės“, – mano E. Vitonienė.
Jautrus klausimas
Daugiabučių namų administratoriaus „Mano būstas Aukštaitija“ direktorius Ipolitas Skukauskas sutinka, kad įmokų, reikalingų daugiabučiui prižiūrėti, kėlimas visuomet būna labai jautrus klausimas.
Pasak direktoriaus, tarp jų įmonės administruojamų namų nėra avarinės būklės, bet daug tokių, kuriems reikia remonto.
„Panevėžyje 98 procentai daugiabučių statyti sovietmečiu, tad ir priežiūros jiems reikia vis daugiau. Dauguma namų kaupia tik minimalias kaupiamąsias lėšas, jeigu namo pirmininkas aktyvesnis, paprastai jis gyventojus įtikina, kad remonto darbams privalu skirti daugiau lėšų. Ir tie namai yra gerokai tvarkingesni“, – pabrėžia I. Skukauskas.
Jo nuomone, jei renkamos tik minimalios ėmokos, ypač jei daugiabutis mažas, sukaupti didesniems darbams praktiškai neįmanoma.
„Dvylikos butų namas per mėnesį kaupiamųjų lėšų surenka vos per 30 eurų. Tad apie kokį stogo remontą iš kaupiamųjų lėšų galime kalbėti, jei per metus pavyksta sukaupti vos 400 eurų? O senų daugiabučių būklė tikrai reikalauja priežiūros. Pavyzdžiui, dabar tvarkėme buvusį bendrabutį, kurio gyventojai vis dar naudojo buitinius dujų balionus. Daugiabutyje buvo keičiama visa elektros instaliacija. Dabar bus saugu, nes instaliacija nekeista nuo pat namo pastatymo, o ir radome labai įvairių sprendimų, kurie tikrai nederėjo su saugumu“, – pasakoja I. Skukauskas.
Tik „gaisrams“ gesinti
Pasak namų administratoriaus, jeigu namas neturi sukaupęs lėšų remonto darbams, o remontas laukti negali, paprastai darbai atliekami išsimokėtinai nuo pusmečio iki ketverių metų.
„Žvelgiant globaliai, minimalių kaupiamųjų lėšų kėlimas kažkiek prisidės prie senų ir neefektyvių daugiabučių problemos sprendimo, bet iš praktikos manau, kad šios lėšos iš esmės bus skirtos tik „gaisrų“ gesinimui – šalinti avarines situacijas: sutvarkyti sudegusių skydinę, pakeisti užkalkėjusį stovą ar uždėti lopą ant prakiurusio stogo, bet ne esminei renovacijai“, – mano I. Skukauskas.
Panevėžyje yra 758 daugiabučiai.
Nors galimybė renovuoti daugiabutį pasinaudojus valstybės parama atsirado dar 2005-aisiais, Aukštaitijos sostinėje iki šiol atnaujinta vos 26 proc. namų – iki 200.
Ne visi žmonės dalyvavo santvarkai pakeisti ,daug buvo jų stumk, trauk ir paspirk. Ne visi yra aktyvūs ,mąstantys ir veiklūs, panašių ” darbuotojų ” yra ir miesto valdyme. Dažniau keiskite kadrus visose srityse,reklamokite kur gerai, o kur apsileidėliai. Tai ir bus postūmis valdyme. Rinkit moteris administruot.