Po daugelio metų likimo atsitiktinai suvesti buvę pažįstami menininkai Virginija Stundžienė ir Antanas Rapkevičius aplinkiniams gerai žinomi iš atliekamų liaudies dainų, širdį veriančių romansų. Duetu traukiantys chorvedžiai jau spėjo paliesti giliausias klausytojų sielos kerteles.
Dainininkų oazė
Meniniais paveikslais nukabintas daugiabučio kambarys, jo centre garbingą vietą užėmę būgnai, o prie jų – armonika. Šalia jos lyg moteris prie vyro rymo ir gitara. Instrumentai laukia savo šeimininkų Virginijos ir Antano.
Jiems grįžus po darbų savotiška meninė oazė atgimsta: vienas per kitą šeimininkų rankose jie prabyla įvairiais balsais.
Nors menininkai repetuoti dažniausiai stengiasi kultūros centre, nes skambūs muzikos garsai ir aukščiausias natas plėšiantys dainininkų balsai ne visuomet patinka kaimynams, tačiau meniškos sielos žmonės neilgai susilaiko nepaėmę į rankas instrumentų, ypač kai jie čia pat.
„Neretai sulaukiame kaimynų skambučių į duris. Kad muzika jiems atsibodo, praneša ir beldimas į radiatorius“, – šypsosi pašnekovai.
Vis dėlto menininkai pripažįsta, kad kūrybiškumas nuspalvina net pačią niūriausią kasdienybę, pakylėja, džiaugsmu paverčia kiekvieną užsiėmimą.
Įkvėpė jūra
Praėjusią vasarą susibūrę į grupę Virginija ir Antanas pasakoja, kad juos mielai kviečia padainuoti vestuvėse, bendruomenių susibūrimuose, kituose renginiuose. Kūrybingi ir laisvai bendraujantys žmonės prisipažįsta, kad muzika – jų variklis.
„Vasarą pamąstėme ir nutarėme susibėgti“, – juokiasi pašnekovai.
Menininkai parinko grupei pavadinimą iš pirmųjų savo vardų raidžių „Virganta“. Virginija ir Antanas pripažįsta, kad grupė gimė taip pat netikėtai, kaip ir jų susitikimas po daugelio metų.
„Gyvenimas visuomet žmogui siunčia signalus, tik reikia tai pastebėti: jei tu juos jauti, gali pakeisti likimą viena linkme, jei neatkreipi dėmesio – nueini kitu keliu“, – mano Virginija.
Ji sako ne kartą Antaną kvietusi dainuoti kartu, tačiau jis visuomet tai praleisdavo pro ausis, kol vieną kartą pats pasiprašė.
Vasarą pramogavę Palangoje, pagauti įkvėpimo ir romantiškos nuotaikos, menininkai ilgai negalvojo ir nusprendė kurti grupę: nusipirko jūreiviškas kepures ir uždainavo.
„Per mano vardadienį nuvažiavome prie jūros, pasivaikščiojome, padainavome. Paskui pagalvojome, kad reikėtų kartu dainuoti. Iš pradžių dar neturėjome sceninių drabužių. Antanas nusipirko kepurę ir sako: bus labai gerai. Man ta kepurė iš pradžių nepatiko, bet kitą dieną ir aš tokią nusipirkau“, – pasakojo pašnekovė.
Susitiko po daugelio metų
V.Stundžienė juokiasi, kad pagauti įkvėpimo ir romantiškos nuotaikos, sugalvojo ir pokštą. Vis dėlto jo atsisakė – pabijojo likti nesuprasti.
„Kai nutarėm kurti grupę, manėm iškrėsiantys pokštą. Sakau Antanui: parašom, kad sudegė teatras, liko du artistai, ir prašom padėti vargšams aktoriams“, – šmaikštauja dainininkė.
Virginija ir Antanas dainuoja kartu ir atskirai. Vyras groja armonika, Virginija skambina gitara ir griežia smuiku. Jei dainuoja romansų vakare, dainininkė paima smuiką, o Antanas jai pritaria armonika. A.Rapkevičius šmaikštauja, kad dažniausiai koncertuoja labdaros pagrindais.
„Be kvietimo nuvažiavom ir aplankėm savo dėstytojus, pakoncertavom“, – pasakojo Antanas.
Jaunystėje kartu mokęsi, dainininkai susitiko tik po daugiau nei trisdešimties metų.
Virginija vadovauja Velžio seniūnijos folkloro ansambliui „Gegužraibė“. Ten dainininkai ir susitiko po daugelio metų.
Likimo vingis
Virginija ir Antanas baigė chorvedybą, tačiau pasuko skirtingais keliais. Dainininkė prisipažįsta, kad ieškojo darbo mokykloje, o jai pasiūlė dėstyti dailę.
„Taip ir pradėjau, vėliau pabaigiau dailės ir technologijos mokslus“, – sako pašnekovė.
Perpratusi dailės subtilybes, moteris juokiasi ir dabar panaudojanti naują talentą: savo darbus dovanoja draugams, pažįstamiems.
„Jei nesutariame, ką dainuosime, kitą rytą jau reikia laukti naujo paveikslo“, – šypsosi Antanas. Jis pabrėžia, kad kurti kolegę įkvepia ir gera, ir prasta nuotaika.
Velžyje gyvenantys muzikantai teigia propaguojantys tautinę muziką, nes pastebėjo, kad žmonėms to reikia. Be to, beveik kiekvieną sujaudina romansai, armonika. Moteris sako pastebinti, kad žmonėms to reikia, jie prašo romantiškų dainų.
Antanas tvirtina į rankas armoniką pirmą kartą paėmęs būdamas vos trejų metų.
„Pakruojo rajone buvo toks muzikantas Masiokas. Vieną kartą jis pas mus paliko armoniką. Tąkart pirmą kartą paėmiau armoniką, tampiau tampiau ir nutrūko diržas“, – prisiminė pašnekovas.
Vyras baigė tuometę Panevėžio Juozo Švedo muzikos mokyklą, vėliau dirbo pedagoginį darbą.
Žodžiai liejasi iš širdies
Virginija yra Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkė, pati kažkada rašė eilėraščius. Dabar dainuoja pagal Lietuvos kaimo rašytojų tekstus. Ji sako, kad nebereikia patiems kurti, kur kas geriau dainuoti tai, kas jau užrašyta.
„Pagalvojau: kam pačiai rašyti ir dainuoti, jei yra tiek daug nuostabių eilių“, – teigia pašnekovė. Moteris sako, kad jei kūrinys atliekamas iš širdies, kad ir koks jis būtų, žmonėms visuomet patinka.
„Jei suvirpini klausytojo jautriausias sielos stygas, kiekvienas kūrinys jam patinka. Per romansų vakarus atėjusieji įsiklauso į žodžius. Žmonėms patinka, nes primenama jaunystė, praeitis. Nes romansai – tai praėjusi, nepavykusi, sudužusi meilė.
Daugelio žmonių gyvenime juk yra panašių prisiminimų“, – mano Virginija.
Dainininkė sako pastebėjusi, kad žmonės tiek vyresni, tiek jaunesni nebemoka romansų.
Kolegai pavydėjo
A.Rapkevičius juokauja, kad nors dainuodamas sulaukia moterų dėmesio, tačiau atskleidžia, kad tų, kurios pačios limpa, nemėgstantis. Kaip ir tikram vyrui, jam reikia pačiam užkariauti moterį.
„Aš tą kvailių amatą dirbu daug metų ir moterys, kurios pačios kaip musės limpa, atstumia“, – tikina pašnekovas.
Virginija prisipažįsta pavydėjusi Antanui. Tiesa, tai buvo labai seniai, dar tuo metu, kai jie mokėsi mokykloje.
„Su pavydu žiūrėjau, kaip Antanas su bendramoksliais į klasę ateidavo pavėlavę. Vis sakydavau, kad man taip pasisektų kur nuvažiuoti pagroti“, – prisiminė velžietė.
Pašnekovė prisipažino, kad Antanas jai į akį buvo kritęs dar nuo tų laikų, tačiau į tolesnę draugystę santykiai tada neperaugo.
Vaida REPOVIENĖ, Sekunde.lt
