Žvelgiant iš istorinės perspektyvos, Rusija visada pretendavo būti viena iš pasaulio supervalstybių, ir visai nesvarbu, kad įvairiais laikotarpiais jos žmonės masiškai mirdavo nuo bado ir nepriteklių ar su jais būdavo susidorojama kaip su didžiausiais priešais. Imperinės ambicijos taip įaugusios į šios šalies kraują, kad ir iki šiol Rusija bet kokia kaina siekia susigrąžinti savo buvusį statusą ir jėgą.
Anot politologų, rusiška propaganda visus įvykius apverčia aukštyn kojomis. Faktiškai tuo užsiima pats Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, po Krymo aneksijos kalbantis apie pagarbą kitų šalių suverenitetui. EPA-ELTOS nuotr.
Tiesa, gerokai smukus rublio kursui, sustojus užsienio investicijoms, šaliai įsivėlus į karinius konfliktus ir patiriant ekonominių sankcijų padarinius, tapti supervalstybe būtų ganėtinai sudėtinga. Tačiau bent jau „aiškus“ visų Rusijos nelaimių kaltininkas: Vakarai. Tad nieko keisto, kad didžiausi propagandos srautai nukreipiami būtent į Vakarus. Ir Rusijos, ir Europos valstybių gyventojus norima įtikinti, kad NATO, Europos Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos vis ieško būdų, kaip įkąsti Rusijai.
Daugelis politologų ir apžvalgininkų pažymi, kad pastaraisiais metais Rusijos ir Vakarų šalių santykių įtampa labiausiai išaugo nuo šaltojo karo laikų.
Kaip sako politologas, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Alvydas Medalinskas, nors šaltasis karas jau praeitis, tačiau ginklai naudojami tie patys – propaganda. Tiesa, skirtumas toks, kad dabar pasitelkiamos gerokai didesnės melo dozės. Ir nors melas akivaizdus, jei nuolat kartojama, juo galiausiai patikima.
„Vladimiras Putinas savo metinėje kalboje pabrėžė, kad reikia gerbti kitų šalių suverenitetą, bet iš esmės tai Rusija ėmėsi kitos šalies aneksijos, – teigė A. Medalinskas. – Nors Vakarai taip pat kišosi į kitų valstybių gyvenimą, tačiau nebuvo tų teritorijų skaldymo ir prijungimo, sienų perbraižymo. O Rusijos vadovas apie tai kalba kuo ramiausiai. Rusiška propaganda visus įvykius apverčia aukštyn kojomis, į krūvą suplakamos skirtingos kategorijos ir taip formuojamas siurrealistinis vaizdas.“
Skaldyk ir valdyk
Rusija jau daug metų kuria stiprios ir galingos valstybės įvaizdį. Vis dėlto V. Putinas supranta, kad šį įvaizdį bus galima išlaikyti tik skaldant ir silpninant didžiausius savo priešus – Europos Sąjungą ir NATO.
Politologas Alvydas Medalinskas teigė, kad Rusija visada turėjo ambicijų tapti supervalstybe, tačiau vien jų nepakanka, todėl savotišku atpirkimo ožiu yra tapę Vakarai.
Tiesa, veltis į kokius nors karinius konfliktus būtų per daug sudėtinga, bet šias dvi struktūras suskaldyti iš vidaus ir beveik nesusitepti rankų visiškai įmanoma.
„Kremlius puikiai supranta, kad įrodyti savo didybę ir diktuoti pasauliui savo taisykles galima tik susilpninus Vakarus, – neabejoja A. Medalinskas. – Deja, didžiosios Vakarų valstybės ilgokai šaipėsi iš filosofo Aleksandro Dugino siūlymo suskaldyti Europos Sąjungą iš vidaus, nes jeigu ji bus silpna ir beformė, Rusija įgaus galių ir taps didžiąja valstybe, galinčia konkuruoti su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.“
Tačiau dabar šios mintys, kai tai tapo Rusijos užsienio politikos vizija, anot apžvalgininko, juoko nebekelia.
Europą užplūdusių pabėgėlių krizė yra tas šiaudas, kurio pastaruoju metu dažniausiai griebiasi rusų propagandos skleidėjai. Visais įmanomais būdais trimituojama, kad pabėgėliai atneš Europos Sąjungos mirtį. Nors ir anksčiau būta įvairiausių bandymų „numarinti“ ES, pavyzdžiui, dėl Graikijos išstojimo iš Bendrijos ar dėl nepriklausomybės referendumų Škotijoje ir Katalonijoje, – nė vienas scenarijus nebuvo toks realistiškas.
Europos Sąjungos laidotuvių scenarijuose mėgstama pabrėžti, kad Siriją bombarduoti pradėjo JAV, o pabėgėliai plūstelėjo į Europą. Esą taip JAV siekia kontroliuoti ES. Ir reakcija į Senąjį žemyną plūstančius pabėgėlius gali būti tik viena: baimė ir panika, nors, kaip matyti, šie jausmai europiečiams nėra būdingi. Bet negalima paneigti, kad ir tarp europiečių auga priešiškumas pabėgėliams, ypač po kruvinų lapkričio 13-osios išpuolių Prancūzijos sostinėje.
„Kalbant apie konfliktą Sirijoje, Rusija tarsi ignoruoja faktą, kad pati pasirūpino, jog Šiaurės Kaukazo ekstremistai per Turkiją galėtų nevaržomai patekti į Siriją, – sako A. Medalinskas. – Jeigu ji gali kontroliuoti teroristų srautus, galima kelti klausimą, kiek yra prisidėjusi prie migrantų krizės Europoje.“
Politologas nė neabejoja, kad Rusija supranta, jog Europos Sąjungą ir JAV gali susilpninti tik įvariusi pleištą jų santykiuose. „Tad Rusijoje labai daug vilčių dedama, kad po emigrantų krizės Europa susilpnės ir pakriks, atsiras naujos ribos tarp valstybių, ir tai bus labai palanku Rusijai“, – konstatuoja A. Medalinskas.
Sunkumų priežastis – Vakarai
Kitataučių atvykėlių ir užsieniečių baimė visada lydėjo Rusijos žmones. Svetimšalis rusams kėlė tik neigiamus jausmus. Pasak politologo, net Rusijos carai, paspaudę rankas kitų šalių diplomatams, iš karto jas demonstratyviai nusiplaudavo. O Petras I užsieniečiams steigė atskiras gyvenvietes –rezervatus.
„Tas priešiškumas užsieniečiams visada buvo ir bus. Šią politiką perėmė ir V. Putinas. Vakarus jis visada piešė kaip blogį, kupiną klastos ir noro bet kokia kaina parklupdyti ir galiausiai sunaikinti Rusiją. Ir savo metinėje kalboje V. Putinas pripažino, kad ekonomiškai Rusija šiuo metu negali tapti didžiąja valstybe, tačiau už Vakarų pasaulį yra stipresnė savo krikščioniška dvasia ir visokiais kitokiais mistiniais dalykais“, – kalbėjo politikos apžvalgininkas.
Kadangi lygiuotis su Vakarais ar juos kontroliuoti Rusija šiuo metu nėra pajėgi, vienintelis kelias pakelti savo vertę – niekinti kitus.
Nors V. Putinas savo metinėje kalboje ir neneigė, kad Rusija šiuo metu susiduria su ekonominiais sunkumais – kritęs rublio kursas, mažėjantys finansiniai rezervai, užsienio investicijos, nedarbas, – tačiau niekaip nenorėjo pripažinti ir savo kaltės: kad ekonominių sankcijų iš Vakarų sulaukė būtent dėl Ukrainoje pralieto kraujo. Atvirkščiai – visus bando įtikinti, kad šių sankcijų tikslas – atvesti Rusiją prie recesijos.
V. Putinas tai priima kaip savotišką karą, tačiau vis pabrėžia, kad šalis dėl to taps dar labiau nepriklausoma. Ir kaip to įrodymą viešai demonstruoja, kaip po buldozerio ratais atsiduria dešimtys tonų sūrio, mėsos, daržovių ir vaisių, kurie į šalį pateko apeinant sankcijas.
„Kai propagandinės klišės nuolat kartojamos per visas žiniasklaidos priemones, paprasti Rusijos žmonės nėra pajėgūs susieti dviejų dalykų – ekonominių sankcijų ir vis prastėjančios Rusijos ekonomikos. Todėl jų akyse V. Putinas vis dar yra savotiškas didvyris, gelbėtojas, – aiškina A. Medalinskas. – Ir išvis: tai, kas Rusijoje susiję su teigiamais pokyčiais, siejama su V. Putino vardu, o tai, kas blogai, – su išorinėmis nuo jo nepriklausančiomis jėgomis ir šaliai vis pagalius į ratus kaišiojančiomis priešiškai nusiteikusiomis valstybėmis.“
Beje, visame šiame propagandos fone daug dėmesio skiriama ir Lietuvai, kuri vaizduojama kaip Europos Sąjungos podukra. Mėgstama pabrėžti, kad, bėgusi nuo vilko, užšoko ant meškos: daugelis lietuvių, norėdami išgyventi, priversti lenkti nugarą senųjų Europos valstybių gyventojams. O tam, kad galėtų būti NATO, Lietuva tapo Amerikos pakalike, nuolankiai darančia tai, kas yra liepiama.
„Menkinimas yra viena iš propagandos priemonių, – pakartojo politologas, – tačiau juodindama Lietuvą Rusija iš principo tik pasinaudoja mūsų silpnybėmis. Turime pripažinti, kad emigracija ir korupcija yra didžiausi mūsų šalies skauduliai. Taip pat turime sutikti, kad pačioje Europos Sąjungoje yra problemų, bet tiek ES, tiek NATO esame tam, kad visomis prasmėmis jaustumės saugūs. Vis dėlto ši propaganda gana pavojinga, nes panaudojant realius faktus gana lengva nepastebėti ir didelės melo dozės.“
Rusijos gyventojai tikinami, kad tai Vakarai daro viską – plečia NATO pajėgų dislokaciją, taiko ekonomines sankcijas, – tam, kad atvestų jų šalį prie recesijos. Paprasti rusai kiekvieną dieną per televiziją „maitinami“ vaizdais su atnaujinama Rusijos armijos ginkluote ir buldozeriais, važinėjančiais per importines prekes. Archyvo nuotr.
Ambicijos tapti galingiausia
V. Putinas nuo pat pirmosios savo dienos valdžioje neslėpė ambicijų sukurti savotišką atsvarą Europos Sąjungai ir NATO – kartu su partneriais Nepriklausomų valstybių sandraugoje įkurti Eurazijos ekonominę, vėliau – Muitų sąjungą. Tačiau suprato, kad be Ukrainos Rusija niekada netaps imperija, todėl kai Ukraina tapo „oranžine“, provakarietiška, ir ėmė tolti nuo Rusijos, pastarajai teko imtis represinių priemonių.
„Rusija gali sukurti Euraziją kaip atsvarą ES, bet tik tokiu atveju, jeigu joje bus ir Ukraina, – sako A. Medalinskas. – Todėl matome visas pasekmes. Nors Ukrainos rytuose ir toliau vyksta neramumai, ekonominės sankcijos vis dėlto paveikė Rusiją, o Ukrainos žmonių ryžtas ir sudėtos aukos sustabdė galimą Rusijos prasiveržimą toliau į šalies gilumą.“
Bet reikia pripažinti, kad kai kuriose srityse Rusija yra stipresnė: ten vienas žmogus gali nuspręsti viską: ir paleisti bombas ant Sirijos, ir visu smarkumu propagandos mašiną. Vakarai niekada neturės tokių propagandinių instrumentų kaip Rusija.
„ES ir NATO turi suvokti, kad tarp Rusijos ir Sirijos teroristų ne tik daug skirtumų, bet ir panašumų, – pabrėžia A. Medalinskas. – Šie abu iššūkiai vienodai aktualūs Europai, nes kai žmonių protai jaukiami propagandos, visai nesvarbu, ar mojuojama Georgijaus juostele, ar radikalaus islamo vėliava.“
Linas JOCIUS
