Indeterminantiniai pomidorai, aišku, derliaus užaugina daug, tačiau niekas neužgoš sodininkų meilės žemaūgiams pomidorams. Priežastis paprasta: jie reikalauja minimalios priežiūros.
O gulsčiai augantys pomidorai nereikliausi iš visų žemaūgių.
Turi tokie pomidorai, dar vadinami šliaužiančiaisiais, ir daugiau privalumų: jie išsiskiria ankstyvumu bei gausiu derėjimu.
Daržo nykštukai
Gulsčiai augantieji – ypatinga žemaūgių pomidorų kategorija: jie gali augti negenimi ir nerišami. Tokiems priskiriami ‘Mongolskij karlik’, japoniški šliaužiantieji, korėjietiški šliaužiantieji, turkiški šliaužiantieji pomidorai.
Dažniausiai jie auginami lauko lysvėse, kur gali laisvai driektis ir užimti tiek ploto, kiek jiems reikia, – o tai ne tiek ir mažai.
Gulsčiųjų pomidorų derlingumas gali siekti 6–8 kg iš vieno kvadratinio metro.
Be to, gulstiesiems pomidorams dėl savaime suprantamų priežasčių nebaisūs net stiprūs vėjai. Jie duoda derlių net ir tuomet, kai oro sąlygos būna visai tam nepalankios.
Prie privalumų derėtų priskirti ir dar vieną savybę: šiuos pomidorus galima auginti daigais, bet galima sėti ir tiesiai į dirvą.

Peržiemoję – stipresni
Gulsčiųjų pomidorų daigai auga lėtai, paprastai neištįsta, tad auginti juos paprasta – susitvarkys ir nepatyręs daržininkas.
Jeigu pirmiausia ketinate auginti daigus, sėti tokius pomidorus reikėtų 50–60 dienų prieš sodinimą į atvirą lysvę.
Kai sėjinukai parodo du tikruosius lapelius, juos reikia išpikuoti kiekvieną perkeliant į atskirą vazonėlį. O žemei sušilus ir šalnų grėsmėms praėjus, sodinti jau nuolatinėn augimo vieton. Svarbu ne per giliai!
Nenorite užversti namų papildomomis daigyklomis – sėkite šiuos pomidorus tiesiai į lysvę.
Tą galima daryti net dukart per metus, taigi jums rinktis, kada planuoti sėją: pavasarį, pagaliau sušilus žemei, ar iš rudens. Antruoju atveju pomidorai sudygs daug stipresni, užgrūdinti, atsparūs stresams. Tačiau ir darbo bus ne taip mažai, kaip gali pasirodyti. Lauke pasėtiems pomidorams pavasarį teks būtinai įrengti kokią nors laikiną priedangą, kad daigų nepražudytų vis sugrįžtančios šalnos.

Ypatingiems pomidorams – ypatingos lysvės
Lysvėje šliaužiančiuosius pomidorus reikia įkurdinti taip, kad tarp augalų liktų mažiausiai 60–70 cm. Kadangi krūmai paprastai negenimi – pažastiniai ūgliai neskabomi, – plečiasi į visas puses. Ir visiems jiems turi užtekti šviesos.
Dėl tos pačios priežasties, sodinant pomidorus dviem eilėmis, daigus būtina išdėstyti šachmatiškai.
Jeigu sodinant pomidorų krūmai jau užsiauginę pažastinius ūglius, augalus galima į duobutes įleisti šiek tiek giliau – kad apatiniai pažastiniai ūgliai išleistų šaknis. Kai taip nutiks, ant pagrindinio stiebo ims intensyviai augti nauji ūgliai, o ant jų ilgainiui formuotis vaisių kekės. Dėl to gulsčiųjų pomidorų šoniniai ūgliai niekada negenimi. Nors pačius silpniausius iš jų galima pašalinti, jeigu labai sutankina krūmą.
Tokius nestandartinius pomidorus patogiausia auginti siaurose pakeltose lysvėse, kad šakelės galėtų remtis į bortus, o pomidorų kekės laisvai svirtų per kraštus.
Daug gulsčiai augančių pomidorų mėgėjų augina juos ir dideliuose pastatomuose arba pakabinamuose vazonuose, balkonų loveliuose, maišuose ir kitokiose panašiose konstrukcijose. Taip krūmai užima mažiau vietos, nokstantys pomidorai neguli ant žemės.
Tačiau jeigu sodinsite gulsčiuosius pomidorus paprastoje lysvėje, žemę teks mulčiuoti šienu, šiaudais ar uždengti agrotekstile. Tai ne tik apsaugos nokstančius vaisius, bet ir padės sulaikyti drėgmę, pamažins ravėjimo, žemės nereikės purenti, o tręšimai taps efektyvesni.

Pradeda anksti, baigia vėlai
Nuo kitų savo giminaičių šliaužiantieji pomidorai skiriasi galingesne, bet tokia pat paviršine šaknų sistema. Dėl to juos irgi būtina reguliariai laistyti ir tręšti.
Pirmoje vasaros pusėje pastarajam tikslui galima naudoti žolių užpilus, komposto arbatą, taip pat tokias kompleksines trąšas, kaip nitrofoska (15 g dešimčiai litrų vandens) arba geltonas kristalonas.
Vaisiams aktyviai nokstant, svarbu parinkti kompleksines trąšas su didesniu kalio, kalcio, fosforo kiekiu, o azotą apriboti, kad nebestimuliuotų žaliosios masės augimo.
Liepą ir rugpjūtį tręšti galima naudoti pelenų užpilą, vandenyje tirpstančias trąšas: oranžinį kristaloną, specialius kompleksus pomidorams ir paprikoms.
Patartina naudoti ir mineralines, ir organines trąšas, jomis laistyti ir purkšti iš eilės.
Beveik visų veislių gulstieji pomidorai yra ankstyvieji, bet dera gana ilgai, iki pat šalčių: kadangi nauji ūgliai auga nuolat, vaisiai irgi formuojasi palaipsniui.
Derlingumas, žinoma, priklauso nuo veislės ir auginimo sąlygų, tačiau vidutiniškai siekia 6–8 kg iš vieno kvadratinio metro.
Turbūt ir taip žinote, jog pomidorus reikia skinti, kai tik sunoksta, – tai skatina kitų vaisių vystymąsi. Ir kai tik susiformuoja nauja kekė, lapus po ja galima nuskabyti, kad nesutankintų krūmo ir netrukdytų cirkuliuoti orui.

Laisvę pomidorams!
Lauke augantys pomidorai dažnai nukenčia nuo nepalankių oro sąlygų. Kadangi stiebai ir lapai liečiasi prie žemės ar drėgno mulčio, juos puola ligos ir vabzdžiai kenkėjai. Kad taip nenutiktų, per visą sezoną krūmus reikia purkšti atitinkamais preparatais.
Derėjimo metu tam naudokite tik biologinius preparatus arba liaudiškas priemones: česnakų, svogūnų lukštų ar panašius užpilus, padedančius kontroliuoti ir kenkėjus, ir ligas.
Tomis pačiomis priemonėmis nupurkškite ir žemę – tiek prieš sėdami pomidorus, tiek prieš sodindami daigus. Paskui – kas 10–15 dienų visą vegetacijos periodą.
Svarbiausia neleisti, kad atsirastų kenkėjų, nes jie perneša ir daugelį ligų.
Cheminius preparatus, turbūt nereikia nė sakyti, naudoti galima tik iki pomidorai pradės derėti.
Kaip įsitikinote, gulsčiųjų pomidorų agrotechnika visai nėra ypatinga ar sudėtinga. Galų gale juos galima auginti kaip eilinius žemaūgius – pririšus prie atramos. Tuomet reikėtų tik nepalikti labai daug šoninių ūglių.
Šių pomidorų pagrindinis ypatumas toks, kad yra aibė galimybių eksperimentuoti su auginimo sąlygomis. Bet jeigu neturite laiko tupinėti prie kiekvieno krūmelio, nieko baisaus – ir nereikia. Tiesiog leiskite pomidorams laisvai driektis, kur jiems norisi, ir jie vis tiek derės.
Naudinga
Itin žemo ūgio pomidorus galima auginti nesibaiminant perdžiūvimo – tereikia susodinti juos „kvadratiškai“, ir laistymas taps greitas ir paprastas.
Jiems nereikalingi standartiniai 2 m ir didesnio aukščio šiltnamiai. Priedangą jiems galima suręsti iš parankinių medžiagų, ištempti plėvelę ant lankų ir pan.
Kol indeterminantiniai pomidorai dar tik augina žaliąją masę, jų nykštukiniai giminaičiai jau intensyviai žydi ir mezga vaisius. Nes dauguma žemaūgių pomidorų sunoksta 2–3 savaitėmis anksčiau už aukštaūgius.


