Nuostabios, ryškios ir kvapnios lelijos yra vienos populiariausių gėlių pasaulyje.
Dėl savo nepakartojamo grožio floristai jas dažnai naudoja puokštėms komponuoti, sodininkai dievina šią gėlę ne tik dėl jos išvaizdos, bet ir dėl veislių įvairovės.
Žmonėms šios gėlės teikia estetinį malonumą (nors kai kurių veislių kvapas labai stiprus – patiks ne kiekvienam).
Tačiau katėms lelijos yra labai nuodingos ir mirtinai pavojingos.
Todėl jei tikrai mylite savo murklę, apsaugokite savo namus, kiemą, sodą nuo šios gėlės – kačių sielų naikintojos.
Kodėl lelijos nuodingos katėms?
Tikslus toksinas, sukeliantis kačių apsinuodijimą, nenustatytas, tiksliau – nustatytas, bet ne visose lelijose.
Tačiau tikrai žinoma, kad bet kurios augalo dalies poveikis katėms gali sukelti staigų inkstų nepakankamumą ir net neurologinius simptomus.
Sunkus, potencialiai negrįžtamas ir mirtinas inkstų funkcijos nepakankamumas atsiranda net ir dėl nereikšmingo žiedlapių, lapų ar žiedadulkių, atsitiktinai patekusių ant augintinio kailio, prarijimo. Tokias baisias pasekmes gali sukelti net augalo kramtymas ar vandens gėrimas iš vazos, kurioje buvo užmerktos šios gėlės.
Kokios lelijos yra nuodingos katėms?
Daugelio augalų rūšių pavadinime yra žodis „lelija“, tačiau ne visos jos turi tų pačių toksinų.
Vieni jų yra labai stiprūs ir greitai veikiantys, kiti – vidutinio stiprumo.
Nuodingiausios katėms yra tikrosios lelijos (Lilium) ir vienadienės (Hemerocallis), kurios gyvūnams gali sukelti inkstų nepakankamumą.
Jos patenka į labiausiai paplitusių toksiškų augalų penketuką, kurių poveikis yra didelis.
Mūsų mažesniųjų draugų organizmai skiriasi nuo mūsų, todėl juos gali mirtinai apnuodyti mums saugūs dalykai.
Sekanti toksiškumo sąraše – lelijainių klasei priskiriama paprastoji pakalnutė (Convallaria majalis). Kardiotoksinas, esantis pakalnutėse, neigiamai veikia jūsų katės širdį, sukeldamas ritmo sutrikimus (aritmiją) ir net mirtį.
Gloriozės, arba liepsninės lelijos (Gloriosa) sudėtyje yra kolchicino, kuris yra toksiškas greitai besidalijančioms ląstelėms ir jį kramtančioms katėms gali sukelti multiorganinį nepakankamumą, t. y. visą kaskadą patologinių procesų ir organų nepakankamumą vieną po kito.
Kas atsitiks, jei katė suės leliją?
Kai kurios katės yra jautresnės šiems toksinams nei kitos, todėl kiekvienos murklės patiriamos žalos laipsnis taip pat bus skirtingas.
Beje, lelijos nėra vienintelės toksiškos gėlės katėms, tačiau jos yra pačios pavojingiausios.
Apsinuodijimo požymiai pasireiškia per 6-12 valandų po nurijimo. Simptomai gali būti šie: vėmimas, viduriavimas, seilėtekis, sumažėjęs apetitas, mieguistumas, padažnėjęs širdies plakimas, opos ar žaizdelės ant dantenų, katė gali pradėti garsiai skųstis.
Po 12 valandų prasideda inkstų pažeidimas, padidėja troškulys, gyvūnas pradeda dažnai bėgioti į tualetą, atsiranda drebulys ir depresija.
Būtent šiuo tarpsniu reikia spėti padėti gyvūnui, kol neįvyko negrįžtama žala. Tokiu atveju po gydymo jūsų augintinis visiškai pasveiks.
Jei nepradėsite gydyti savo katės, jai atsisakys inkstai. Tai sukels mirtį praėjus maždaug 24-72 valandoms po nelaimę katei nešančio augalo patekimo į organizmą.
Maždaug po 18 valandų inkstų pažeidimas tampa negrįžtamas ir augintinėms, išgyvenusioms šį etapą, visą gyvenimą reikės medicininės priežiūros ir specialios dietos.
Po 24 valandų inkstų pažeidimas taps letaliniu: prasideda traukuliai, dezorientacija, gyvūnas nebesugeba judėti, negali šlapintis ir jį ištinka mirtis.
Kaip išvengti visų šių baisių problemų jums ir jūsų pūkuotam draugui?
Tai paprasta – nesineškite lelijų į namus ir nesodinkite jų sode, jei turite augintinę katę ar katiną.
