Grįžtant vaikams, grįžta ir COVID-19

Nors ir žadėjusi, Vyriausybė karantino suvaržymų nusprendė neatlaisvinti. Visgi tėvai, nelaukdami draudimų pabaigos, masiškai ėmė vaikus leisti į darželius. Nuo vasario pradžios šoktelėjus jų lankomumui, auga ir šiose įstaigose susirgimų COVID-19 atvejų. Jau šešiuose Panevėžio darželiuose dviem savaitėms išsiųstos izoliuotis septynios grupės. Panevėžio savivaldybė ruošiasi imtis priemonių, kaip suvaldyti srautus.

Savo pavardės nesutikusi viešinti panevėžietė Živilė sako esanti iš tų blogų mamų, kuri nors ir nedirba, vis tiek leidžia vaiką į darželį. Nuo praėjusios savaitės jos dukra į darželį grįžo po kiek daugiau nei dviejų mėnesių buvimo namuose. Anot Živilės, taip pasielgti nebuvo lengva. Nors susirgimų COVID-19 Panevėžyje gerokai sumažėjo, mama pasakoja jautusi savotišką spaudimą pasaugoti vaiką namuose.

„Nelabai buvo patenkintos auklėtojos, kad atvedžiau vaiką, bet draudimų vesti taip pat nėra. O ir ugdymo mokestį reikia mokėti už tuos du mėnesius, kai nelankėme darželio. Man svarbiausia dukros psichologinė būklė. Nuo buvimo namuose ji tapo pikta, irzli. Vienintelė pramoga – išeiti paslidinėti nuo kalniuko. Vaikui reikia bendravimo su savo bendraamžiais, o net į žaidimo aikštelę negalima eiti“, – teigė Živilė.

Anot jos, dukra labai džiaugiasi grįžusi į darželį. Mergaitei reikalingos ir logopedinės pratybos. Nors nelankymo mėnesiais pedagogai siųsdavo užduotis, tačiau, anot mamos, tai nėra tas pats, kas tikros pamokos.

„Tėvai nėra pedagogai ir mokymasis namuose niekada neatstos darželio ar mokyklos. Žinau, kad atsiras smerkiančių, kokia aš bloga mama, kad nebūnu su vaiku. Tačiau kartais ir mamos pavargsta. Draugė, kuri nuotolinį darbą derina su dviejų vaikų priežiūra, balansuoja ant išsekimo ribos. Už tai niekas medalio nepakabins. Karantinas tęsis iki pavasario, o gal ir ilgiau. Tokį ilgą laiką būti užsidarius namuose tiesiog neįmanoma“, – tvirtino Živilė.

Siunčiami į izoliaciją

Panevėžio miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Burbienė pripažįsta, kad situacija vaikų darželiuose jau kelia nerimą. Gruodžio pabaigoje miesto ikimokyklines įstaigas lankė 20 proc. vaikų, o šią savaitę lankomumas jau pasiekė 55 proc.: 29 lopšelius-darželius lanko apie 2500 vaikų iš 4454.

„Dar praėjusią savaitę lankomumas siekė 44 proc., šią savaitę – jau 55 proc. Patys pradedame nerimauti. Darosi sunku valdyti srautus, todėl vėl auga sergamumas COVID-19. Šiuo metu uždarytos septynios grupės šešiuose darželiuose. Vienur sugrįžtama, kitur taikomas infekcijų plitimą ribojantis režimas“, – kalbėjo A. Burbienė.
Jos teigimu, tam, kad galima būtų užtikrinti vaikų ir pedagogų saugumą, grupėse vaikų skaičius neturėtų viršyti dešimties. Tačiau kai kurių įstaigų grupėse jau yra ir po 15, ir po 17 vaikų. Darželių vadovai tariasi su tėvais, kad turintieji galimybę juos ir toliau prižiūrėtų namuose, tačiau nevesti vaikų tik rekomenduojama, apeliuojant į tėvų sąmoningumą. Panevėžio savivaldybė kreipėsi ir į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją paaiškinimo dėl srautų valdymo ir aiškesnės darželių lankymo tvarkos, tačiau iki šiol nesulaukta jokio atsako.

„Ilgiau laukti nebegalime. Dar iki sausio vidurio darželiuose nebuvo nė vieno susirgimo atvejo, nes ir lankančiųjų buvo gerokai mažiau – apie 30 proc. Vaikų ir pedagogų saugumą galime užtikrinti tik tuo atveju, kai ribojamas vaikų skaičius. Matome, kad privalu ir toliau laikytis prevencinių priemonių, nes kitaip sergamumas vėl išaugs“, –teigė specialistė.

Imsis ribojimų

Kitose savivaldybėse vos paskelbus karantiną pačios administracijos ėmėsi griežtų sprendimų – iš tėvų buvo reikalaujama pažymų, jog jų darbo specifika neleidžia dirbti nuotoliniu būdu ir prižiūrėti vaikų. Panevėžyje, anot A. Burbienės, reikalauti tokių pažymų nesvarstoma.

„Kol kas apeliuojame į tėvų sąmoningumą, bet privalome apsibrėžti aiškesnius kriterijus, kurie vaikai turi pirmumo teisę lankyti darželius. Sąlygos sudarytos lankyti visiems, bet pirmenybė teikiama dirbančių tėvų, neturinčių galimybių dirbti nuotoliniu būdu, vaikams. Taip pat tokiu atveju, jei tėvai dirba nuotoliniu būdu, jų darbas labai intensyvus ir jo metu nėra galimybių užtikrinti vaiko priežiūros. Prioritetas teikiamas ir socialinės rizikos šeimose augantiems vaikams. Kai kur situacija gana sudėtinga, todėl privalome imtis srautų ribojimo“, – pabrėžė A. Burbienė.

Rajonas nusiteikęs ramiai

Panevėžio rajono ikimokyklinėse įstaigose lankomumas taip pat auga, tačiau dar ne taip sparčiai kaip mieste. Pasak rajono Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistės Inesos Vietienės, praėjusią savaitę 14 darželių rajone lankė 38 proc. vaikų, šią savaitę – jau 45 proc.

„Per savaitę padaugėjo 80 vaikų, bet skaičiuojant, kad į kiekvieną įstaigą sugrįžo po 5–6, kol kas nematome nerimą keliančių ženklų. Pagal dabartinę situaciją tai net labai geri skaičiai. Saviizoliacijoje yra tik viena grupė ir tai pirmas kartas šiais metais“, – komentavo I. Vietienė.

Sunku ir moksleiviams

Tėvams tik rekomenduojama vaikų nevesti į darželius, bet mokyklose vyksta vien nuotolinis ugdymas. Išimtis padaryta tik neturintiems galimybių mokytis namuose. Tačiau ir mokinių tėvai susiduria su tokio mokymo sunkumais. Panevėžio pedagoginės- psichologinės tarnybos direktoriaus pavaduotoja, laikinai einanti direktoriaus pareigas, Daiva Ramanauskienė teigė, kad karantino metu bene pagrindiniai prašymai – padėti tėvams motyvuoti vaikus mokytis.

„Įgūdžių dirbti savarankiškai neturintys mokiniai nenori jungtis prie nuotolinių pamokų. Tėvai bando juos raginti, kyla konfliktų. Labai daug sulaukiame tėvų skambučių su prašymais padėti vaikus motyvuoti mokytis. Tai didžiausia problema, su kuria karantino metu susiduria tėvai“, – pabrėžia D. Ramanauskienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad svarbu nepulti į kitą kraštutinumą. Kai tėvai labai stengiasi padėti vaikams atlikti jų darbus, ilgainiui šie pradeda tuo piktnaudžiauti ir savotiškai manipuliuoti.

„Negalime sakyti, kad nuotolinis mokymasis yra tik bloga patirtis. Viskas priklauso nuo vaiko. Kiti tėvai džiaugiasi, kad mokantis namuose pagerėjo vaiko rezultatai, nes jis jaučiasi saugiai, gali dirbti savo tempu, be įtampos atsiskaityti darbus. Jautresniems vaikams prisitaikyti prie nuotolinio mokymosi buvo daug lengviau“, – teigė psichologė.

Anot D. Ramanauskienės, ir viešojoje erdvėje tenka matyti, kad tėvai guodžiasi, jog prižiūrėti atžalas ir derinti darbą bei šeimos rūpesčius sunku. Kai yra ribojimai, nėra pramogų, neliko popamokinės veiklos, buvimas namuose pradeda kelti įtampą, dėl to dažnai pašlyja tėvų ir vaikų santykiai.

„Karantinas išties yra nelengvas šeimos tvirtumo išbandymas ir kartu mokymasis bendrauti“, – sako D. Ramanauskienė.