- POLĖKIS. Skulptoriaus H. Orakausko sukurtas noragas – su viltį žadinančiu angelo sparnu.
Žinomo menininko Henriko Orakausko paroda pavadinta paslaptingai ir intriguojamai – „Flirtas su nuodėme“. Kodėl? Veikiausiai dėl kiekvieno iš mūsų gyvenime nuolat pasitaikančios vienokios ar kitokios nuodėmės neišvengiamumo.
Darbų autorius patvirtina: „Peržvelgus visus moralinius dėsnius ir pritaikius juos savo gyvenimui, paaiškėja, kad daug kas prasideda nuo nuodėmės – ji neišvengiama.“
Flirtas su nuodėme – žiaurus, pavojingas ir tuo pačiu viliojantis kasdienio dvasinio gyvenimo reiškinys. Panevėžiečiams prisistatydamas skulptorius sakė atvežęs parodyti tai, kuo jis dabar gyvena.
„Čia mano dabartinės mintys, problemos, uždaviniai. Manau, kad ir kitiems žmonėms tai įdomu ir aktualu“, – tikina H. Orakauskas.
Piešiniuose ir skulptūrose skamba ta pati tema – gyvenimo prasmė ir jos paradoksai. Puošybos, dekoratyvinių elementų piešiniuose geriau neieškoti. Čia ne tie darbai, į kuriuos užmetęs akį gali žavėtis, aikčioti: „Kaip gražu“ ir lėkti prie kito spalvingo ir vaizdingo kūrinio.
Su panevėžiečiais susišneka
Šiuo metu skulptorius gyvena ir dirba Kernavėje, bet iš atminties, sako, neišbraukęs gražių ir prasmingų Aukštaitijoje praleistų metų.
Kupiškio periodas autoriaus gyvenime – ypatingas. Tame širdžiai mielame mieste liko ir daugybė Kupiškį puošiančių skulptoriaus darbų.
Panevėžiečiams H. Orakauską primena jo kūrinys, stovintis prie teatro „Menas“, – kilnusis riteris don Kichotas.
Panevėžiui skulptorius savo širdyje taip pat yra skyręs kertelę: „Esu aukštaitis, ir nuo to niekur nepabėgsi. Panevėžys vienas iš tų iki šiol man lyrišku atrodančiu miestų, palikusių pėdsaką mano gyvenime. Čia turiu daug draugų, pažįstamų, čia mane supranta. Su panevėžiečiais puikiai susišneku, Ezopo kalbos kol kas nereikia.“
Iki šiol menininkas priklauso Lietuvos dailininkų sąjungos Panevėžio skyriui.
H. Orakauskas yra gyvenęs ir kūręs Vilniuje, Šiauliuose, Kupiškyje.
Į Kernavę išvažiavo giliai tikėdamas, kad įsikurs vienoje svarbiausių šalies vietų, turinčių turiningą istoriją, ypatingą gamtos grožį, kūrybai ypač palankią aplinką.
„Jeigu kas ne taip, galiu kaltinti tik save“, – į klausimą, ar viltys pasiteisino, atsako skulptorius.
Angelas, paukštis, žmogus
Kernavės studijoje-galerijoje „Šulinys“ galima pamatyti nuolat veikiančią H. Orakausko kūrinių ekspoziciją. Menininkas sulaukia daug svečių, ekskursijų, jis dirba ir edukacinį darbą – jaunuosius galerijos lankytojus stengiasi sudominti menu.
Paklaustas, ką dabar veikia, menininkas šypsodamasis atsako renovuojantis komunizmą.
„Save laikau satyriku ir manau, kad būsiu teisingai suprastas. Juk reikia žmonėms priminti, kas buvo, kas yra ir kas gali būti“, – aiškina skulptorius.
Apžiūrėdamas parodoje eksponuojamus H. Orakausko darbus nejučiomis atkreipi dėmesį į visuose darbuose sutinkamus bent vieno iš trijų – angelo, paukščio, žmogaus – atvaizdus. Kai kuriuose darbuose į darnią visumą susijungia jie visi.
Meninkas pataria į jo kūrinius geriau nė nežiūrėti, jeigu norima pamatyti dekoratyvinį dalyką. Todėl žiūrovas turi įdėti daugiau darbo, nei lankydamasis kokioje nors kitoje parodoje.
Norint sužinoti, suprasti, įvertinti kokios mintys slypi tų stambių, apkūnokų piešiniuose pavaizduotų žmonių galvose, kodėl jie tą akimirką yra būtent tokie ir būtent ten, reikės ilgokai pastovėti, atidžiai pasižiūrėti, pasvarstyti ir pajusti.
Naujas pojūtis gali gerokai nustebinti – taip veikiausiai ne kartą stebino ir patį kūrinių autorių.
Kartu su mūza
Kūrybos darbų paroda Panevėžyje sutapo su skulptoriaus H. Orakausko gimtadieniu – menininkui rugsėjo 19 dieną sukaks 65-eri.
Per parodos atidarymą panevėžiečiams pristatydama skulptorių, Dailės galerijos direktorė Jolanta Lebednykienė atkreipė dėmesį į kartu su menininku į Panevėžį atvažiavusią moterį: „Henrikas atvyko su savo mūza Loreta.“
Tačiau viešnia tokio įvertinimo kratėsi, tikino, kad kiekvieno menininko mūza yra jo mintyse bei svajonėse, o žmona gali būti tik padėjėja.
Moteriai vyro gyvenime skiriantis svarbią vietą, skulptorius tikino: „Moteris tiesiog neišvengiamai turi būti šalia.“
Jis pripažino, kad menininkui svarbiausia daryti tai, kas jam pačiam, o tuo pačiu ir visai tautai, reikšminga, svarbu.
„Norėdamas surasti tikrąjį kelią į meną negali daryti tik dekoratyvinius, tik išgyventi leidžiančius darbus, reikia lįsti daug giliau“, – tvirtino skulptorius.
*****
Faktai
Henrikas Orakauskas gimė 1948 metais Utenos rajone, Vyžuonose.
Baigė Telšių taikomosios dailės technikumą, įgijo meninio metalo apdirbimo specialybę.
Nuo 2001 metų Lietuvos dailininkų sąjungos narys.
Kūrybos sritys labai įvairios: metalo, medžio ir akmens skulptūra, piešiniai, grafika, karikatūra.
Menininkas aktyviai dalyvauja parodose, yra pelnęs daug apdovanojimų.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
