Smėlynės bibliotekoje eksponuojama Utenos policijos komisariato pareigūno, tautodailininko, medžio drožėjo Albino Šileikos prieverpsčių paroda. Jo darbai apkeliavę ne tik gimtosios Utenos, aplinkinių rajonų, bet ir kitų Lietuvos miestų bei užsienio – Lenkijos ir Ukrainos – parodas, konkursus.
Policininkas ir tautodailė – iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti lyg ir nederantys, tačiau meniškos ir jautrios sielos A. Šileika, savo laisvalaikį skiriantis medžio drožybai, įrodė, kad griežta profesija visai netrukdo kurti.
Po tarnybos Utenos apskrities policijos komisariate, kur dirba jau kone dvidešimtmetį, Albinas atsipalaiduoja raižydamas prieverpstes. Šis užsiėmimas tapo jo gyvenimo dalimi, pomėgiu, saviraiškos būdu, atgaiva sielai ir kūnui, užpildančiu kone visą laisvalaikį.
Drožybos pradmenis Albinas gavo augdamas vaikų globos namuose iš darbų mokytojo. Įgūdžius tobulino Vilniaus „Ąžuolo“ fabrike. Vėliau, kaip pats sako, drožybą kuriam laikui paliko ramybėje ir ją vėl iš naujo atrado tik po sportuojant patirtos traumos.
Bibliotekos siena papuošta 71 prieverpstės ažūru. Kruopščiai apdirbtame medyje, nudažytame rusva, gelsva bei žalsva spalvomis, pagražintame akmenukais, glūdi lietuvių liaudies meno simboliai, ornamentai, atspindintys gamtos reiškinius, dangaus kūnus, visatos begalybę, jos grožį, žmogaus jausmus.
Jaukiai įkomponuotos į medžio glėbį žaidžia gyvatės, gėlės, saulutės, geometriniai ir stilizuotos augalijos, gyvūnijos motyvai.
Sunku ir apsakyti darbų unikalumą ir kruopštumą, formų gausą.
Drožėjas sako beveik niekada iš anksto nedarantis kūrinių eskizų – ranka dažnai nespėjanti paskui plūste plūstančias idėjas. Pareigūnas jau yra sukūręs per 300 skirtingų kompozicijų, ornamentikos, simbolių prieverpsčių ir toliau plečia savo kolekciją, puoselėja šį pomėgį. Įspūdingais raštais marguojančią prieverpstę išdrožti menininkui trunka nuo kelių dienų iki mėnesio.
Meilės medžiui, gamtai, tėvynei skatinamas A. Šileika nuo 2006 m. iki šių dienų yra sukūręs per tūkstantį nepakartojamų medžio darbų, įamžinęs juose savo išgyvenimus, savitą grožio supratimą. Raižinių vis daugėja, kaip ir norinčiųjų juos įsigyti – ne vieną jų nusipirko kaimo turizmo sodybų šeimininkai, Amerikos, Australijos žemynų, Japonijos, Kinijos, Rusijos, Prancūzijos, Belgijos, Izraelio, Švedijos, Ispanijos, Airijos, Norvegijos, Vokietijos, Suomijos, Graikijos ir kitų valstybių piliečiai, keli šimtai jų išdovanota draugams, giminaičiams, kolegoms.
Kadangi prieverpstės – viena iš nykstančių liaudies meno rūšių, prakalbindamas medį įmantriausiais raštais, Albinas siekia palaikyti šio senojo meno tradicijų gyvastį, puoselėti drožybos lietuviškumą. Pareigūnas ne tik pats raižo, bet ir kitus moko prieverpsčių meistrystės paslapčių, organizuoja edukacinius mokymus vaikams ir suaugusiesiems.
Į Smėlynės biblioteką susirinkusiems dailės mokyklos mokiniams A. Šileika pasakojo apie prieverpsčių atsiradimą, naudojimą, jų dabartinę paskirtį, atskleidė medžio raižybos ypatumus, subtilybes. Vaikai sužinojo, kaip kuriamas šis grožis, kaip medis virsta nuostabiomis, grakščiomis prieverpstėmis.
Pareigūnas atsakė į klausimus ir apie tautodailę, ir apie darbą policijoje. Vėliau visi gavo po specialiai paruoštą medžio lentelę, drožinėjimo peiliuką ir, akylai stebimi Albino bei mokytojų, patys mėgino skaptuoti prieverpstes. Renginio dalyviai įsitikino, kad drožyba – darbas ne iš lengvųjų, jis reikalauja daug kruopštumo, susitelkimo, tikslumo.
Kad kelyje einant į mokyklą ir iš jos vaikams būtų saugiau, jie būtų pastebimi, mokiniams A. Šileika įteikė žibintuvėlius „Būk atsargus kelyje“.
Kviečiame užeiti į Smėlynės biblioteką (Smėlynės g. 49) ir pasigėrėti, kaip gražiai žmogaus rankos gali pražydinti medį ir tą žydėjimą padovanoti mums.
Indrė Lašinytė, Panevėžio m. savivaldybės viešosios bibliotekos vyresnioji metodininkė projektų valdymui ir ryšiams su visuomene
