Pilni įspūdžių ir geros nuotaikos iš 50-ojo tarptautinio šokių festivalio Bursoje (Turkija) sugrįžo Kultūros centro Panevėžio bendruomenių rūmų šokių ansamblio „Grandinėlė“ jaunimo grupė, vadovaujama Lietuvos kultūros žymūnės Zitos Rimkuvienės.
Pilnos žiūrovų salės
Jau 33-uosius metus Panevėžyje dirbančiai choreografei šie metai ypač derlingi: jos vadovaujamas vaikų ir jaunimo šokių ansamblis „Grandinėlė“ vasaros koncertinį sezoną pradėjo gegužę – vaikų grupės dalyvavo tarptautiniame šokių festivalyje Makedonijoje, regioniniame šokių festivalyje Latvijoje, Panevėžyje, Vaikystės šventėje, Aukštaitijos dienų renginiuose Kretingoje, IV tarptautiniame šokių ir muzikos festivalyje „Prie Nevėžio“ Panevėžyje. Liepos pradžioje „Grandinėlės“ jaunimo grupės šokėjai išvyko į tarptautinį šokių festivalį Bursoje, esančioje Turkijos vakarinėje dalyje netoli Marmuro jūros.
Šis festivalis ansamblio kraičių skrynioje bus įrašytas kaip 72-as. Kartu su „Grandinėlės“ šokėjais jau 12 metai į tarptautinius šokių festivalius kartu vyksta ir Panevėžio rajono Naujamiesčio muzikos mokyklos (direktorė Laima Plančiūnienė) tautinių instrumentų orkestras „Žilvitis“, vadovaujami Astos ir Audriaus Dervinių.
2,5 mln. gyventojų turinti Bursa, įkurta vaizdingų Uludago kalnų papėdėje (160 km nuo Stambulo), antrąją liepos savaitę pasipuošė 40 šalių vėliavomis.
Šie metai festivaliui ypatingi, nes startavo jubiliejinis 50-asis festivalis ir 25-ą kartą buvo rengiamas festivalio dalyvių konkursas. Festivalyje dalyvavo šokių grupės iš Meksikos, Egipto, Kipro, Makedonijos, Gruzijos, Dagestano, Azerbaidžano, Bulgarijos, Rumunijos, Vengrijos, Kroatijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Lenkijos, Airijos, Čekijos, Latvijos, Indijos, Kinijos, Indonezijos, Prancūzijos, Čuvašijos,Rusijos,Slovakijos,Slovėnijos,Sudano,Tailando,Venesuelos,Graikijos, Senegalo,Škotijos,Ispanijos,Juodkalnijos,Kazachstano,Italijos,Kosta Rikos, Nigerijos, Džibučio (Afrika), Lietuvos ir Turkijos.
Nuo festivalio atidarymo iki uždarymo – pilnos žiūrovų salės, pilnos miesto aikštės ir gatvės – daugiausia vietinių gyventojų, be galo laukiančių festivalio ir šiltai palaikančių visų šalių grupes.
Įdomu tai, kad visi festivalio dalyviai buvo apgyvendinti studentų miestelio viešbučiuose, kur buvo visos galimybės ne tik gerai pailsėti, bet ir rengti draugystės vakarus, grojant kiekvienos šalies muzikantams.
Festivalį „Grandinėlės“ šokėjai pradėjo liepos 6-osios vakarą (po trijų parų kelionės autobusu), viešbučio fojė sugiedoję Lietuvos himną. O nuo liepos 7 iki 12 d. buvo įtemptas festivalio grafikas: rytinės repeticijos viešbučio kieme, pasirengimas festivalio atidarymui bei pirmajam koncertui, visų dalyvių paradas , koncertai įvairiuose miesto aikštėse ir lauko estradose, visų festivalio delegacijų priėmimas merijoje, ekskursija po Bizantijos laikus ir Šilko kelią menantį archeologinį Bursos senamiestį, aplankant didžiąją mečetę ir, žinoma, turgų, įsikūrusį pačiame miesto centre šalia merijos.
Pateko į finalą
Tačiau pagrindinis dėmesys buvo skirtas festivalio konkursui. Jis buvo rengiamas 25 kartą ir skirtas taikos ir etnokultūros išsaugojimui bei tarptautiniam šalių bendradarbiavimui.
Festivalio centras ir pagrindinė scena buvo įkurta kelių hektarų kultūros ir turizmo parke. Jame pietavo, vakarieniavo ir savo pasirodymų laukė visos festivalyje dalyvaujančios šokių grupės. Tai buvo tarsi festivalis festivalyje, nes nuo muzikos garsų, tautinių kostiumų įvairovės ir šokio ritmų čia gyvenimas tiesiog virte virė. O pagrindinė koncertų salė, kurioje gali tilpti per 1000 žiūrovų, parko centre kiekvieną vakarą buvo pilna.
Viena iš džiugiausių festivalio akimirkų buvo tai, kad „Grandinėlės“ šokėjai, atstovaudami Lietuvai, pateko į konkurso finalą (iš 40 šalių atstovų atrinkta 15 šalių) ir sėkmingai jame startavo. „Grandinėlė parodė lietuviškų vestuvinių šokių programą, akomponavo Naujamiesčio muzikos mokyklos tautinių instrumentų orkestras „Žilvitis“. Tai išties gražus 12-os metų „Grandinėlės“ ir „Žilvičio“ bendro darbo įvertinimas.
Nepakartojamos akimirkos
Nepaprastas turkų svetingumas bei festivalio organizatorių dėmesys suteikė galimybę „Grandinėlės“ šokėjams pasidžiaugti Turkijos gamta, kalnais, pabūti kurortiniame Cinarciko mieste, esančiame Marmuro jūros pakrantėje, pasigrožėti didžiausiu Turkijos miestu Stambulu, stovinčiu Europos ir Azijos žemynų sankirtoje, paskanauti nepaprastai įdomių turkų valgių.
Festivalis padovanojo visiems „Grandinėlės“ šokėjams nepakartojamų akimirkų, daugelis susirado naujų draugų. Grįždami į namus, ant festivalio knygelės rašėsi patirtus įspūdžius bei prisiminimus.
Jolita: „Šis festivalis man buvo pirmasis. Jis suteikė man galimybę išbandyti save ne tik šokant, bet ir kalbant užsienio kalba. Festivalio metu reikėjo vietoj vadovės būti susirinkime, nes ji repetavo su ansambliu, padėti vadovei. Išmokau daug kitų šalių šokių, ypač patiko egiptiečių šokiai. Šis festivalis man labai patiko, be to, suteikė daug bendravimo įgūdžių“.
Šokėja Justina Mažeikaitė: „Džiaugiamės, kad pirmą kartą šokome didžiulėse užsienio koncertų salėse, kad per mūsų pasirodymus labai plojo ir mus palaikė. Būdami scenoje patyrėme ne tik didžiulį jaudulį bet ir atsakomybę. Juk mes koncertavome su Lietuvos ir Panevėžio vėliavomis. Pirmą kartą jautėme didžiulį pilietiškumo jausmą. Per paskutinį koncertą „Grandinėlės“ šokėjai parodė vestuvinę programą, ją labai šiltai priėmė ne tik žiūrovai, bet ir festivalio dalyviai. Dalyvavimas tarptautiniame konkurse davė mums visiems labai daug patirties, o labiausia – tai stimulą dar labiau stengtis.“
Šokėjas Paulius: „Tarptautiniuose festivaliuose mes dalyvaujame jau nebe pirmą kartą, tačiau šis buvo ypač įspūdingas. Dalyviai atvyko iš visų pasaulio žemynų. Festivalyje susiradome daug naujų draugų. Mūsų grupė labiausia susidraugavo su Egipto bei Vengrijos šokėjais. Festivalis padarė didžiulį įspūdį, o vasaros atostogas praleidome labai turiningai, nes keliavome net per 8 šalis.“
Šokėja Justė: „Šiame festivalyje didžiulį įspūdį padarė visų dalyvių paradas Bursos miesto gatvėmis. Eitynėms festivalio organizatoriai skiria labai daug dėmesio, todėl mes savo koloną papuošėme ne tik Lietuvos trispalve, Panevėžio miesto vėliava, bet ir daugybe atributikos su lietuviškais akcentais. Per paradą vyko pasirodymai, koncertai, visa tai stebėjo tūkstantinė minia ir šimtai reporterių. Be galo buvo smagu, kai koncertų vedėjai, pristatydami mus, kaskart pabrėždavo, kad tai – šokių ansamblis iš Lietuvos, įveikęs per visą Europą net 3000 km – nuo Baltijos jūros iki Marmuro jūros. Mes be galo džiaugiamės – šokdami ansamblyje „Grandinėlė“ galime keliauti po įvairias pasaulio šalis, tad visų ansamblio dalyvių vardu tariame ačiū ansamblio meno vadovei Zitai Rimkuvienei.“
Festivalis baigėsi, jis padovanojo „Grandinėlės“ šokėjams neišdildomų akimirkų. Pakeliui į namus ansamblio dalyviai grožėjosi Bosforo pakrantėmis, Serbijos, Vengrijos ir Austrijos kalnais, Vienos senamiesčiu, o mintimis jau skriejo į kitų metų festivalius Egipte bei Šiaurės Velse. O vasaros festivalius „Grandinėlės“ šokėjai baigs Italijoje ir Sardinijoje.
Akvilė JUODVALKYTĖ, Sekunde.lt
Pilnos žiūrovų salės
