Panevėžio J.Balčikonio gimnazijoje vyko Lietuvos
gimnazijų asociacijos ataskaitinė konferencija “Lietuvos gimnazija: iššūkiai ir
realybė”. Į ją susirinkę šalies gimnazijų direktoriai išsakė savo nuogąstavimus
ir pasiūlymus, susijusius su vadovaujamų įstaigų veikla, išklausė Švietimo ir
mokslo ministerijos sekretoriaus Alvydo Puodžiuko pateiktą valstybinės švietimo
strategijos 2003-2012 metų nuostatų įgyvendinimo programą, asociacijos veiklos ataskaitą, diskutavo kitais įvairiais klausimais.
Derinosi prie ministro, o šis neatvyko
Nors ši konferencija turėjo būti rinkimų, naujos tarybos ir prezidento rinkimai neįvyko dėl to, kad nebuvo kvorumo: konferencijoje dalyvavo tik 55 gimnazijų iš Lietuvoje esančių 109 vadovai. Taigi asociacijos tarybos ir prezidento rinkimai atidėti iki rudens – iki to laiko Lietuvos gimnazijų asociacijai vadovaus sena taryba ir jos prezidentas – J.Balčikonio gimnazijos direktorius Raimondas Dambrauskas. Kad vėl nekiltų problemų dėl kvorumo, nuspręsta iš naujo patikrinti, kiek iš tikrųjų gimnazijų šiuo metu priklauso Lietuvos gimnazijų asociacijai.
Renginį pradėjęs R.Dambrauskas susirinkusiesiems paaiškino, kad konferencija vėliau nei įprasta surengta specialiai, nes norėta į ją pasikviesti švietimo ir mokslo ministrą. Deja, nors laikas su ministru ir buvo suderintas, į susitikimą su gimnazijų direktoriais atvyko tik ministerijos sekretorius.
Siūlė trumpinti atostogas
A.Puodžiuko tvirtinimu, visiems labiausiai rūpi gimnazijų ateitis, jų atkūrimas ir diskutuojama dėl to, kelių klasių šios įstaigos turi būti. “Ministerijos nuostata aiški – gimnazijos miestuose turi būti tik keturmetės. Ir kad nebūtų jokios ankstyvos atrankos į jas”, – sakė Švietimo ir mokslo ministerijos sekretorius. Tam pritaria ir gimnazijų direktoriai.
Svečias iš ministerijos kalbėjo apie siūlomą naują darbo mokyklų vadovams mokėjimo tvarką, apie numatomas trumpinti direktoriams atostogas nuo 56 iki 42 atostogų dienų. “Vis tiek direktoriai daug dirba ir per atostogas, tad siūloma tą laiką įteisinti kaip darbo. Kitu atveju įstaigų vadovams lyg ir priklausytų neišnaudotą dalį atostogų atsiimti per metus, o juk atostogauti, kai yra mokslo metai, nėra gerai”, – temą diskusijoms siūlė sekretorius.
A.Puodžiukas informavo, kad dalį su švietimo tinklo pertvarka atsirasiančių funkcijų yra numatoma atiduoti Savivaldybėms. Pasak svečio, pirmąsyk Lietuvoje jau yra Seimo patvirtinta švietimo strategija ir tai – teigiamas reiškinys. Ministerijos sekretorius sakė, jog reikia apsiprasti su mintimi, kad uždaromos kaimo mokyklos, kad vidurinės tampa pagrindinėmis. “Vyksta migracija, mažėja gimstamumas. Mano kaimo mokykla, kurioje mokiausi, irgi uždaryta, vidurinė – tapusi pagrindine. Na ir kas? Toks gyvenimas”, – ramiai kalbėjo A.Puodžiukas.
Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas pabrėžė ir tai, kad nuo 2007 metų mokyklose turi dirbti tik aukštąjį išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją turintys mokytojai.
Siūloma draugauti su pagrindinėmis mokyklomis
Aptarę švietimo reformos pasiekimus, vizijas, gimnazijų egzaminų rezultatus, nacionalinius mokinių pasiekimus ir išklausę, kokių naujų idėjų J.Balčikonio gimnazijos pedagogai parsivežė iš JAV, nuvykę ten pasimokyti, kaip mokykla gali tapti moraline institucija, konferencijos dalyviai išsakė savo pasiūlymus, kurie bus užfiksuoti rezoliucijoje. Šiuo dokumentu ketinama reikalauti, kad gimnazijos būtų aktyviai įtrauktos į Mokyklų tobulinimo programą, asociacija kategoriškai pasisako prieš dvimetes gimnazijas ir siūlo, kad gimnazijų gryninimasis vyktų kartu su tinklo optimizavimo pertvarka, taip pat siūloma palaikyti kuo geresnius, draugiškesnius santykius su pagrindinėmis mokyklomis ir kt.
Angelė Valentinavičienė
tel. 511223, angele@sekunde.com
A.Repšio nuotr. Lietuvos gimnazijų asociacijos konferencijoje Švietimo ir mokslo ministerijos sekretorius Alvydas Puodžiukas (dešinėje) pristatė valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatų įgyvendinimo programą.
