2015-ieji – ypatingi metai Juozo Balčikonio gimnazijos istorijoje. Prieš šimtmetį, 1915-ųjų spalio 1 dieną, realinė mokykla tapo Panevėžio gimnazija ir mokomieji dalykai joje pradėti dėstyti lietuvių kalba. Tai buvo pirmoji Lietuvoje po carinės okupacijos lietuviška gimnazija. Jos istorijoje įrašyti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Juozo Balčikonio, Julijono Lindės-Dobilo, Mato Grigonio, Juozo Zikaro, Kazimiero Bizausko ir kitų garbingų, Lietuvai nusipelniusių žmonių vardai.
Gausus būrys buvusių ir dabartinių mokytojų, svečių, gimnazistų susirinko į iškilmingą minėjimą J. Miltinio dramos teatre. Per minėjimą prisiminta gimnazijos istorija.
Gimnazijos bendruomenė šią sukaktį pažymėjo gražiomis iniciatyvomis ir prasmingais darbais. Išleistoje knygelėje atsispindi akademiniai pasiekimai, patriotinė, pilietinė, kūrybinė gimnazistų veikla, alumnų iniciatyvos. Atidaryta Julijono Lindės-Dobilo klasė.
Spalio 1 dieną visa bendruomenė dalyvavo smagioje gimnazijos apkabinimo akcijoje. Ant gimnazijos fasado atsirado saulės laikrodis, kasdien primenantis, kad iš šio pastato turi sklisti šviesa. Gimnazijos muziejuje parengta ekspozicija „Pirmajai lietuviškai gimnazijai – 100“, skaitykloje – Evaldo Ivanausko fotografijų paroda. Miestelėnai „Galerijoje XX“ gali apžiūrėti gimnazistų dailės darbus.
Praėjusį šeštadienį gausus būrys buvusių ir dabartinių mokytojų, svečių, gimnazistų susirinko į iškilmingą minėjimą Juozo Miltinio dramos teatre. Per minėjimą prisiminta gimnazijos istorija.
Joje ypač įdomus vienas faktas – kai gimnazijai reikėjo patalpų, nes buvusios realinės mokyklos rūmus vokiečiai buvo pavertę karo ligonine. Karui einant į pabaigą, vokiečiai traukdamiesi ligoninę evakavo, tačiau mokyklai patalpų sugrąžinti neskubėjo. Gimnazistai nutarė: patys jas užims.
„Gimnazijos pradžia prasidėjo pastato šturmu – kaip buvo šturmuojami Pilėnai, Bastilija ar Žiemos rūmai. Nėra nė vienos mokyklos Lietuvoje, o gal ir pasaulyje, kad mokiniai ir mokytojai užimtų patalpas mokytis“, – savo kalboje pabrėžė gimnazijos direktorius Raimondas Dambrauskas.
Tai, kad gimnazija svarbi Lietuvos, Panevėžio dalis, įrodo gausūs sveikinimai. Gimnazijos bendruomenei ypač malonūs ir kartu įpareigojantys Lietuvos Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės atsiųsto sveikinimo žodžiai: „Jums tenka garbė ir atsakomybė perimti šimtametes mokyklos tradicijas, jas puoselėti ir tęsti. Džiaugiuosi, kad Juozo Balčikonio gimnazija garbingai saugo jai suteiktą vardą ir tęsia gimnazijos kūrėjų darbus. Linkiu, kad ir toliau būtų ugdomas savarankiškas mąstymas ir iniciatyvumas, kuris jau šimtą metų yra skiriamasis šios mokyklos ir jos bendruomenės bruožas.“
Mokytojus, gimnazistus sveikino miesto meras, 1977 metų gimnazijos abiturientas Rytis Mykolas Račkauskas, Seimo nariai, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė Rima Baškienė, Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė, gimnazijos mecenatė Vilija Targamadzė, socialiniai partneriai, miesto švietimo, kultūros įstaigų vadovai.
Visiems, kas kalbėjo minėjime, buvo užduotas klausimas: kas jums yra Juozo Balčikonio gimnazija? Ypač prasmingai, šiltai į šį klausimą atsakė buvęs gimnazistas, LRT laidų vedėjas, žurnalistas Paulius Šironas, buvę gimnazijos mokinių parlamento prezidentai. Jų prisiminimuose – ne tik apie sukauptą gausų žinių bagažą, bet ir apie keliones, poezijos skaitymus, šokių ir dainų vakarus, gausybę renginių. O svarbiausia – dar mokykloje susiformavęs ir dešimtmečiais išsaugotas tapatybės su savo gimnazija jausmas.
Juozo Balčikonio gimnazija pradėjo skaičiuoti antrąjį lietuviškos gimnazijos šimtmetį. Šventė tik paliudijo gimnazistų, jų tėvų, mokytojų siekį ir toliau būti laisva, iniciatyvia, besimokančia, nebijančia pokyčių, kuriančia bendruomene.
Juozo Balčikonio gimnazijos inf.
