Puspenkto metro ūgio Trijų Karalių eisena per Panevėžį užbaigė žiemos švenčių maratoną, tačiau kalėdinė eglė Laisvės aikštę puoš dar visą savaitę.
Kalėdinį maratoną užbaigė tradicinės Trijų Karalių eitynės. Panevėžyje iškilminga eisena nuo Kultūros centro priešpiet pajudėjo Laisvės aikštės link.
Puspenkto metro ūgio Trys Karaliai – Kasparas, Merkelis (Melchioras) ir Baltazaras – žingsniavo P. Puzino, Respublikos, Vasario 16-osios, Elektros gatvėmis sveikindami praeivius.
Įspūdingo ūgio karaliams pasiekus Kalėdų eglę, šalčio nepabūgę ir Laisvės aikštėje susirinkę panevėžiečiai išgirdo teatralizuotą sveikinimą.
Gyvuoja tradicija, jog su Trimis Karaliais pasibaigia šventinis laikotarpis, nupuošiamos kalėdinės eglės.
Visgi panevėžiečiai savąja egle galės pasidžiaugti dar visą savaitę – iki sausio 13-osios.
Pasak miestą šiųmetėms žiemos šventės dekoravusios vilniečių įmonės „GES projektai“ vadovės Erinijos Svarinskienės, tądien numatyta mieste pradėti nuimti visas kalėdines dekoracijas.
Šventė bažnyčiose
Trys Karaliai sausio 6-ąją švenčiami ir bažnyčiose. Liturginiame apeigyne ši šventė vadinama Viešpaties Apsireiškimu. Šią dieną kūdikėlis Jėzus pripažintas viso pasaulio Išganytoju.
Remiantis Biblijos pasakojimu, po Jėzaus gimimo trys išminčiai iš Rytų šalies ieškojo ypatingos žvaigždės, kuri nuvedė juos į Betliejų pagarbinti gimusio Mesijo.
Dovanų jie atnešė karališkų – aukso, smilkalų ir miros.
Trijų Karalių dieną bažnyčiose laiminama kreida ir smilkalai. Kreidos gabalėlį parsinešę į namus, tikintieji tradiciškai namų duris arba staktas pažymi išminčių vardų pirmosiomis raidėmis – K, M, B. Tarp raidžių paprastai nubrėžiami kryželiai, o šalia arba viršuje užrašomi metai.
Išminčių pirmųjų vardo raidžių žymėjimas palaiminta kreida rodo, kad namus saugo Dievas.
Diena ilgesnė per gaidžio žingsnį
Trijų Karalių vaikštynės, kaip ir Užgavėnių, buvusios žinomos jau pirmoje XIX amžiaus pusėje.
Tuomet tą dieną, sausio 6-ąją, persirengėliai vaikščiodavo po kaimus, linkėdavo ūkininkams sėkmės, gerų metų, gausaus derliaus. Ir ne šiaip sau – už tuos sveikinimus tikėjosi padėkos, ir ten, kur juos priimdavo šiltai, pasilikdavo paviešėti ilgiau, o nesulaukę šeimininkų dėmesio, eidavo toliau.
Po Trijų Karalių ūkininkai pradėdavo samdyti žmones ūkio darbams.
Dar senovės lietuvių pastebėjimu, per Tris Karalius diena pailgėja per gaidžio žingsnį, arba tiek, kiek avinas pašoka į viršų, ir vis labiau artina žemę link pavasario. Pastebimai ilgėjanti diena jau skatina pamiršti nuėjusių metų rūpesčius ir ruoštis naujiems ūkiniams metams, naujam darbymečiui.
P. Židonio nuotraukos
G. Kartano nuotraukos
