„Saulėtekio“ mokyklos bendruomenė mėgsta švęsti, linksmintis, mums patinka dėkoti nusipelniusiems mokiniams, pedagogams, mokyklos darbuotojams. Bet kasmetinės „Saulės“ statulėlių teikimo iškilmės yra ypatingos. Šiemet jos jau dvyliktą kartą apvainikavo mokslo metus, mes išsirinkome vienuolika labiausiai pasižymėjusių bendruomenės narių ir juos apdovanojome pavydėtino grožio stiklinėmis saulėmis.
Vienuolika labiausiai pasižymėjusių „Saulėtekio“ mokyklos bendruomenės narių apdovanoti „Saulės“ statulėlėmis.
Gegužės aštuntoji išaušo permaininga. Ryte nelabai aišku buvo, ar imt lietsargį – debesys tamsoki, bet saulužė ima pro juos ir nusišypso. Paskui dangus vėl susipurvina. Vis atrodė, kad šventė turi ateiti iš kažkur: iš pienių laukų, iš šiltų vėjo gūsių, iš paukščių čiulbesio. Klasėse, mokyklos koridoriuose jos dar nebuvo.
Po pamokų pasigirdo muzikinis kvietimas į santūriai papuoštą aktų salę. Net ir šventės vieta panaši į šią nedrąsią pavasarinę dieną, – pagalvojau. Bet tai buvo labai svarbu, kad pajustume šventės išskirtinumą; ši buvo kitokia.
Panevėžio kamerinio ansamblio muzika nuteikė pakiliai, priartino mus visus prie pilkumos ir spalvingumo kontrasto pojūčio. Atliekami kūriniai pažadino sielą susitikimui su šventiškumu. Mokyklos aštuntokai parodė inscenizuotą pasakaitę. Scenoje žaidė, klajojo smalsūs, išdykę nykštukai, ieškantys spalvų. Mūsų artistai padovanojo kelionę, kurioje buvo surastos septynios spalvos, sudėtos dailion skrynion.
O tada jau buvo galima kviesti mokyklos direktorių Algirdą Gedeikį, Nomedą Simėnienę, Lietuvos Respublikos Seimo nario Povilo Urbšio padėjėją, Sandrą Navickienę, mokyklos tarybos pirmininkę, atverti vaivorykštinę dėželę su labiausiai šiais mokslo metais nusipelniusių bendruomenės narių vardais.
Nykštukai įrodinėjo, kad vieniems iš jų labiausiai tiko geltona spalva, kitiems buvo skirta violetinė ar raudona, tretiesiems sveikinimo žodžiai, rodės, buvo nuspalvinti žaliai, mėlynai… Už progimnazijos vardo garsinimą mieste ir šalyje, projektinę veiklą ir kitus nuopelnus didžiosiomis „Saulės“ statulėlėmis buvo apdovanota vokiečių k. mokytoja metodininkė D. Gedeikienė ir 5a klasės mokinys S. Melaika. Didžioji Skolos „Saulės“ statulėlė, įsteigta progimnazijos buvusios mokinės p. A. Bagdonaitės, buvo įteikta ilgametei pradinių klasių mokytojai E. Stauskienei už nuoširdų darbą. Padėkos žodžius lydėjo muzika.
Mažosios „Saulės“ statulėlės buvo iškilmingai įteiktos technologijų vyr. mokytojai E. Pečiulienei bei matematikos mokytojai metodininkei D. Žemaitienei ir progimnazijos bendruomenės narei D. Varnienei. Po bendradarbių nuoširdžių sveikinimų apdovanotųjų veiduose matėsi ne tik šypsenos, bet ir džiaugsmo ašaros.
Už puikų mokymąsi, pagalbą klasės draugams, progimnazijos įvaizdžio kūrimą, kolektyvo telkimą ir kitus nuopelnus mažąja „Saulės“ statulėle buvo apdovanoti penki mokiniai: aštuntokai G. Butrimaitė, V. Perepečajeva, M. Petrauskas, septintokė K. Lukoševičiūtė ir 5c klasės mokinė G. Garbauskaitė. Vaikai sulaukė ir tėvelių, ir mokytojų, ir draugų sveikinimų.
Šventė buvo baigta muzika. Nesinorėjo išeiti iš salės, kurioje švytėjo vaivorykštė. Tą apniukusį ketvirtadienį „Saulėtekio“ progimnazijoje vykusi šventė neleis užmiršti, kad spalvų galime ieškoti ne tik pievose, dangaus mėlynėj, bet ir šypsenose, gerame žodyje, pagalboje, supratime, žmogaus darbų įvertinime.
V. Lizdenienė, lietuvių kalbos mokytoja
