Nuo penktadienio Vilniaus Raudonojo kryžiaus ligoninėje po patirtos traumos vis dar neatgaunanti sąmonės guli žymiausia miesto poetė ir talentinga žurnalistė Elena Mezginaitė. Tragedija įvyko vasario 4-ąją. Šešiasdešimt penktuosius metus einanti E.Mezginaitė ketino dalyvauti Vilniuje vykusiame Lietuvos rašytojų sąjungos neeiliniame suvažiavime. Ji paslydo ant stačių Rašytojų sąjungos pastato laiptų ir sunkiai susižalojo galvą. Raudonojo Kryžiaus ligoninės medikai, gelbėdami poetės gyvybę, atliko sudėtingą, penkias valandas trukusią galvos operaciją. Deja, jų pastangos laukiamų rezultatų kol kas nedavė. Visą laiką E.Mezginaitės gyvybę palaiko aparatai. Medikai poetės artimiesiems didelių vilčių neteikia. Jų diagnozė – hemoraginis insultas – gali tapti nuosprendžiu poetei. Hemoraginis insultas ištinka plyšus kraujagyslei. Kraujas išsilieja į smegenis. “Laukiame, kol sustos mamos širdis”,- “Sekundei” tepasakė E.Mezginaitės dukra Mėta.
Rašytojų sąjungos pastato laiptai keliu į nelaimę jau tapo ne vienam menininkui. “Nuo jų griuvo daugybė žmonių. Vieni atsipirko menkesnėmis traumomis, kitiems tai kainavo gyvybę”,- “Sekundei” sakė Lietuvos rašytojų sąjungos narys vilnietis poetas Jonas Strielkūnas.
Lydėjo tragiškos lemties nuojauta
Į Lietuvos rašytojų sąjungos neeilininį suvažiavimą palydėjusių draugų E.Mezginaitė prašė nelinkėti kloties ir, tarsi nujausdama tragediją, sakė: “Nelinkėkite sėkmės, tikiuosi, kad man nebus kaip prieš porą metų atsitiko Jurgiui Kunčinui”. Panevėžietis rašytojas J.Kunčinas netikėtai mirė 2002-aisiais per Rašytojų sąjungos suvažiavimą.
Panevėžio menininkų literatūros šviesuliu vadinama poetė Lietuvos mokslų akademijoje vykusiame suvažiavime taip ir nepasirodė. Rašytojų sąjungos pirmininkas Jonas Liniauskas “Sekundei” sakė, kad apie E.Mezginaitę ištikusią tragediją sužinojo po renginio – poetė nuo laiptų nukrito dar prieš suvažiavimą. “Skaudaus įvykio aplinkybės man nežinomos”,- tvirtino J.Liniauskas.
Pirmininko pavaduotoja Birutė Jonuškaitė-Augustinienė atvirai piktinosi, kad, užuot rašę apie Rašytojų sąjungos suvažiavimą, žurnalistai domisi poetės E.Mezginaitės susižalojimo aplinkybėmis. “Nieko ypatingo – paslydo. Kiekvienam gali atsitikti”,- sakė B.Jonuškaitė-Augustinienė.
Neatmetama galimybė, kad E.Mezginaitė, plyšus kraujagyslei, galėjo staiga prarasti sąmonę ir nukristi nuo laiptų. Griūdama ji susižalojo galvą – lūžo kaukolės kaulai.
Laiptai paženklinti mirties šešėlio
Gerai E.Mezginaitę pažįstantis poetas J.Strielkūnas teigė esąs prislėgtas dėl talentingos kolegės susižalojimo. “Dar tikimės, kad jos sveikata pasitaisys, rengiamės ją aplankyti ligoninėje”,- sakė poetas.
Pasak J.Strielkūno statūs senoviniai laiptai jau ne kartą tapo nelaimės priežastimi. Ne vienas rašytojas, krisdamas nuo jų, susižalojo. Gerai, jei atsipirkdavo lūžiais ar mėlynėmis. Prieš penkerius metus nukritęs nuo laiptų užsimušė rašytojas Antanas Ramonas. Toks pat likimas ištiko ir ant mirtį nešančių laiptų paslydusį garsų Užupio menininką Zenoną Štainį.
“Tie laiptai – tarsi spąstai – labai statūs. Po rašytojo A.Ramono mirties buvo svarstoma, ar nereikėtų jų rekonstruoti. Tačiau viskas liko kalbomis – galbūt pinigų pritrūko”,- pasakojo J.Strielkūnas.
Rašytojų sąjungos pirmininkas J.Liniauskas tvirtino, kad nuo 2002-ųjų, kai jis eina šias pareigas, nelaimingų atsitikimų, kurių priežastis – statūs laiptai, nebuvo. “Sąjunga įsikūrusi senoviniame pastate. Keisti jo architektūrą draudžia įstatymai. Net ir norėdami rekonstruoti laiptus, negalime to padaryti. Vienintelis, galintis imtis rekonstrukcijos – Kultūros vertybių apsaugos departamentas”,- pabrėžė J.Liniauskas.
Niekada nerašysiu kaip ji
Poetė ir originalių literatūrinių renginių organizatorė Elvyra Pažemeckaitė apie mirtimi besivaduojančią poetę E.Mezginaitę atsiliepė pačiais šilčiausiais žodžiais. “Prieš vykdama į Vilnių, ji gulėjo ligoninėje. Džiaugėsi, kad pataisė sveikatą – susireguliavo širdies ritmas. Su nauja energija kibo į darbus. Vasario viduryje vyks jau tradicinė “Literatūrinė žiema”. Jos patarimai, kaip organizuoti šį renginį, buvo labai vertingi”,- pasakojo E.Pažemeckaitė. Pasak poetės, “Literatūrinė žiema” be Elenos – tiesiog nesivaizduojama – ji paskelbta šio miesto poezijos festivalio laureate ir laikoma jo siela. “Ji turi logiką, šviesų protą – man besvarstant, kaip geriau surengti poezijos šventę, ji greitai ir talentingai viską sudėlioja į vietas”,- žavėjosi E.Mezginaitės organizaciniais gebėjimais E.Pažemeckaitė.
Poetę jos draugė pavadino miesto literatūrinės bendruomenės vizitine kortele. “Panevėžio šviesulys. Be Elenutės literatūrinėje miesto padangėje būtų be galo nyku. Kiek čia tų rašytojų ir poetų mieste? Ant vienos rankos pirštų galima suskaičiuoti”,- sakė E.Pažemeckaitė.
Gerai pažįstanti E.Mezginaitę, ji labai taikliai apibūdino garsią ir talentingą miesto poetę: “Jai netrūksta drąsos gyventi. E.Pažemeckaitė taip niekada negyvens ir niekada nerašys taip, kaip sugeba tai daryti Elenutė”.
Spaudai parengta dar viena knyga
Pastaruoju metu bene daugiausia laiko E.Mezginaitė praleido Panevėžio lėlių vežimo teatre – rinko medžiagą apie teatrą, jo įkūrėją ir vadovą Antaną Markuckį. “Elena – viena geriausių mano draugių”,- taip apie poetę ir žurnalistę atsiliepė Lėlių vežimo teatro direktorius A.Markuckis. Ji rašė knygą apie Lėlių vežimo teatrą. Darbą E.Mezginaitė pabaigė. “Leidinys skirtas teatro įkūrimo dvidešimtmečiui paminėti. Jei Savivaldybė skirs lėšų, E.Mezginaitės parašyta Panevėžio lėlių vežimo teatro istorija turėtų skaitytojus pasiekti rugsėjo mėnesį”,- teigė A.Markuckis.
“Patinka jos požiūris į gyvenimą, jos sugebėjimas bendrauti. Elena – šiltas ir užjaučiantis žmogus. Sunkiomis akimirkomis ji moka paguosti, atrasti reikalingus žodžius. Ja galima tikėti ir pasitikėti”,- pasakojo Lėlių vežimo teatro direktorius.
Rasa Šošič
tel. (8-655)04727, rasa@sekunde.com
