Jau dešimt metų kartu su vyru Arūnu savo senelio turėtą
verslą gaivinanti ir plėtojanti Karolina Masiulytė-Paliulienė šiemet turi ypač
daug darbo ir rūpesčių. Juozo Masiulio knygyno šimtmečio jubiliejui
besiruošianti garsaus knygnešio, knygininko vaikaitė visai nesigaili grįžusi į
Lietuvą ir pasinėrusi į mūsų šalyje ne itin remiamą sritį – verslą. “Čia – mūsų
gyvenimo tikslas, jis verčia jausti atsakomybę ir labai suktis. Nors ilgiuosi
draugų, gyvenančių Prancūzijoje, negaliu pamiršti tos šalies kultūros, nemanau,
kad grįšiu atgal į šią šalį”, – įsitikinusi buvusi Prancūzijos aktorė ir J.Masiulio knygyno Panevėžyje paveldėtoja.
Visa atsakomybė – vyrui
Ponia Karolina prisimena į Lietuvą su šeima atvažiavusi maždaug prieš 10 metų. Norėdama išpildyti savo tėvelio Jono Masiulio norą, jog kas nors iš vaikų išsaugotų jo tėvo knygyną ir atminimą, moteris sutiko priimti tėčio dovaną – privatizuotas knygynas tapo jos ir vyro nuosavybe. “Kai tėvelis nuvežė mane pas notarą dėl dovanojimo patvirtinimo, šiek tiek nerimavau. Nesu verslininkė, kaip menininkė daugiau rengiu pristatymus, todėl visa atsakomybė teko vyrui. Ir tėtis suprato, kad Arūnas yra geras verslininkas, galintis investuoti į knygyno atnaujinimą. Tad jam ir patikėjo vadovauti. Mano vizitinėje kortelėje vertėtų užrašyti, kad esu tik Juozo Masiulio anūkė”, – juokauja šalį dar tik atrandanti buvusi aktorė.
Anot K.Masiulytės-Paliulienės, į Lietuvą trumpam buvo atvykęs brolis Laurynas iš Kanados, šiuo metu Lietuvoje jau gyvena kitas brolis Petras, sesuo Silvija, tačiau nė vienas iš jų nepretendavo imtis senelio verslo. Todėl grūdų prekyba užsiimantis ir juos Jungtiniuose Arabų Emyratuose realizuojantis pašnekovės sutuoktinis tapo vieninteliu realiu pretendentu knygynui atgaivinti. “Prieš 7 metus Arūnas sukūrė ir kelionių agentūrų tinklą “Baltic Cliper”, bet neseniai pardavė visas šios firmos akcijas ir visiškai atsidavė knygynui. Viskas, ką vyras įgijo, yra uždirbta jo. Tikimės, jog kada nors sugrįš į visus knygynus įdėtos investicijos, nes kol kas pelno dar beveik negauname”, – tvirtina šimtmetį Panevėžyje švenčiančio J.Masiulio knygyno savininkė.
Dar vienas bus atidarytas “Babilone”
Verslininkai Paliuliai dabar turi jau ne vienintelį knygyną Lietuvoje: be senojo, mūsų mieste veikia ir jo filialas “Lina” bei knygų užsienio kalba skyrius, po vieną knygyną įkurta Kaune ir Vilniuje. Be to, sostinėje, Prancūzų kultūros centre, veikia ir prancūziškų knygų knygynas. Ponia Karolina sako jau galinti atskleisti ir artimiausius planus – dar vienas jų su vyru knygynas atsidarys “Babilone”.
Kad verslas bent kiek judėtų į priekį, K.Masiulytės-Paliulienės tvirtinimu, reikia geros vadybos ir daug dirbti. Pasak pašnekovės, apskritai Lietuvoje turėti verslą yra sunku, o labiausiai gąsdina ypač didelis popierizmas. Verslininkės įsitikinimu, kad knygynai galėtų veikti pelningai, esant tokiai situacijai būtina didinti knygų kainas. Kol kas geriausiai, pasak moters, jiems sekasi parduoti užsienio literatūrą, ją komplektuoja ir aukštosioms mokykloms.
Veikiausiai duris atvėrė per Žolinę
Vaikaitę labai domina viskas, kas susiję su jos seneliu, kaskart moteris teigia sužinanti vis naujų, įdomių faktų apie jį. Šiemet, kai švenčiamas Juozo Masiulio (1864-1940) knygyno įkūrimo šimtmetis, tie faktai, anot K.Masiulytės-Paliulienės, labai džiugina. “Tik dabar atsiskleidžia, koks nepaprastas žmogus buvo mano senelis. Jis turėjo puikų humoro jausmą, rūpinosi, kad ne tik sūnus, bet ir dukra įgytų išsilavinimą užsienyje. Močiutė antrame knygyno aukšte gyvenusiems darbuotojams nuolat rengdavo šventes.
Mes to nedarome, bet savo darbuotojais irgi esame labai patenkinti ir džiaugiamės, kad jie visi yra gana draugiški, gyvena lyg šeima”, – sako pašnekovė. Už atsidavimą darbui ji ypač dėkinga senojo knygyno sielai vedėjai Apolonijai Skaržauskienei.
Nors visiems žinoma, kad knygynas Respublikos gatvėje pradėjo veikti seniai, iki šiol, ponios Karolinos tvirtinimu, tikroji jo atidarymo data vis dar buvo mįslė: ne taip seniai sužinota, kad jis duris atvėrė 1905 metais liepos ar rugpjūčio mėnesį, tačiau tiksli diena nebuvo patvirtinta.
“Sprendžiant iš to, kad knygyne buvo parduodamos mokyklinės prekės ir knygos, jis turėjo būti atidarytas prieš rugsėjo 1-ąją: kadangi senelis buvo labai tikintis žmogus, veikiausiai pasirinko religinę šventę. Taigi man intuicija sako, kad knygynas buvo atidarytas per Žolinę”, – daro išvadą jo paveldėtoja. Buvusią aktorę nustebino tas faktas, kad lietuviai sugebėjo išsaugoti tai, kas buvo vertinga knygyne: privatizuojant pastatą tikėtasi, jog viskas bus sunaikinta.
Pažadėjo renginį teatre
J.Masiulio knygyno įkūrimo šimtmečiui skirti renginiai šiais metais jau prasidėjo ir jų bus dar ne vienas: rengiami knygų pristatymai, planuojama atidengti dar vieną memorialinę įkūrėjo lentą, jos autorius – menininkas Vidas Žigas. O gegužės pabaigoje ketinama surengti pačią didžiausią šventę J.Miltinio dramos teatre.
Verslininkė teigia norėjusi, kad būtų pastatytas spektaklis, iliustruojantis knygyno gyvenimą, bet ar jis bus, nepažadėjo. “Tačiau vienoks ar kitoks renginys teatre tikrai vyks”, – užtikrino jubiliejinių renginių organizatorė.
Kas perims jos ir vyro knygų verslą, ponia Karolina sako dar nežinanti. Juodviejų su vyru septyniolikmetė dukra Lina, anot pašnekovės, galima sakyti, užaugo kartu su knygynais, yra dirbusi juose, nes tėtis norėjo parodyti dukrai, kaip nelengva yra užsidirbti duoną. Ar ji norės tęsti verslą, K.Masiulytė-Paliulienė tvirtina negalinti atsakyti, nes Linos ateitis – tik jos pačios apsisprendimas. “Yra Arūno sūnėnas, jo sesers sūnus, kasmet atvykstantis į Lietuvą ir labai prisirišęs prie vyro. Pagaliau yra dar ir kitų Masiulių, kurie galbūt ateityje norės tęsti mūsų verslą”, – pasakoja verslininkė.
J.Miltinio kvietimo priimti negalėjo
Pati aktorė, nors į Prancūziją grįžti neketina, jos pamiršti sako negalinti – toje šalyje prabėgo pirmoji jos gyvenimo pusė. Moteris teigia besijaučianti kaip kultūros tiltas tarp Lietuvos ir Prancūzijos: ji vis dar rašo straipsnius į šios šalies žurnalus, pasakoja prancūzams apie Lietuvą, bendrauja su senais draugais, siunčia jiems knygų. K.Masiulytė-Paliulienė neslepia besiilginti teatro, kuriame ne tik vaidino, bet ir rašė trumpas, daugiausia komiškas pjeses.
Buvusi aktorė prisimena: tuomet, kai jai buvo 26-eri, į savo teatrą ją buvo pakvietęs vaidinti ir J.Miltinis, tačiau sovietmečiu atvykti į Panevėžį ji neturėjo galimybės. Menininkei teko filmuotis tik trumpame režisieriaus I.Jonyno lietuviško filmo “Sekmadienis toks, koks yra” epizode, kur suvaidino aktoriaus Regimanto Adomaičio herojaus prancūzę žmoną. K.Masiulytę-Paliulienę žavi aukštas teatro lygis Lietuvoje, tad aktorei čia gyventi nenuobodu.
Angelė Valentinavičienė
tel. 511223, angele@sekunde.com
S.Kašino nuotr. Buvusio knygnešio anūkė tarp Lietuvos knygnešio draugijos narių jaučiasi sava.
