Praeities naktinių klubų ir stilingų miesto vakarėlių lankytojai panevėžietį 42-ejų Mindaugą Skersį nuo ankstyvųjų 2000-ųjų geriau pažįsta DJ Mindosy ar tiesiog Mindozės pseudonimu. Tų laikų naktinių klubų veidas, vienas elektroninės šokių muzikos Panevėžyje skiepytojų, miesto klubinės kultūros kūrėjas neslepia, jog per tuos ilgus metus prie didžėjaus pulto linksminant publiką būta visko: euforijos, žvaigždžių ligos, paromis besitęsiančių vakarėlių, didžiųjų scenų ir emocinių duobių.
O naktinio darbo padariniai primena apie save iki šiol.
Visgi dabar Mindaugą Skersį panevėžiečiai žino ne kaip vakarėlių liūtą, o išskirtinių privačių renginių įmonėms ir viešajam sektoriui organizatorių, koordinatorių, „Skaniai Skamba“ veidą.
Jo ir „Jack House maisto namų“ iniciatyva panevėžiečiai net trejus metus iš eilės galėjo mėgautis senųjų vinilinių plokštelių skambesiu Senvagės muzikiniame kiemelyje – tai Mindaugas vadina savotiškos skolos miestui grąžinimu.
Jį su „Skaniai Skamba“ projektu galima išvysti ne tik privačiuose, bet ir miesto renginiuose – kaip kad pirmą kartą šią vasarą Laisvės aikštėje surengtoje Baltojoje vakarienėje.
Jei šiandien M. Skersio paklaustų, kas jis yra, pačiam būtų be galo sunku atsakyti į šį klausimą. Daugiau nei dešimtmetį jis buvo visiškai atsitraukęs nuo muzikinės veiklos.
Vienoje Panevėžio įmonių dirbo rinkodaros ir e-komercijos vadovu.
„Dešimtmetį gyvenau ramų, sėslų kabineto gyvenimą“, – sako Mindaugas.
Bet jau kelerius metus jis vėl sukasi muzikiniame Panevėžio lauke, tačiau savęs didžėjumi nebevadina. Nebesilanko ir naktiniuose klubuose.
Su žmona ir kolega Sergejumi M. Skersys įkūrė šeimos verslą – privačių renginių techninio aptarnavimo ir organizavimo įmonę „Skaniai skamba“. Ši teikia aukštos pridėtinės vertės paslaugas įmonėms organizuojant vasaros, kalėdinius ar kitus renginius.
Juk pats puikiai išmano šią virtuvę tiek iš užsakovo, tiek iš atlikėjo pusės.
Dar Mindaugas – Juozo Miltinio dramos teatro rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovas.
Teatras jam yra nauja, kol kas nepažinta, bet labai įdomi vieta.
„Turbūt atėjo laikas, kai išlaukiau teatro. Tai vieta, kurioje matau save, man gera čia save realizuoti. Ir menas, ir toji scena, ir techniniai dalykai man labai artimi. Patinka šis darbas, patinka komanda“, – šypsosi Mindaugas.
Kartu su bendraminčiais Mindaugas taip pat kuria tinklalaidę „DJ Kronikos“ apie didžėjų kultūrą ir patirtis. O pirmosios laidos yra apie Panevėžio praeitį, jo naktinio gyvenimo vedlius, klubų kultūrą.
Tai jis vadina duokle Panevėžiui.
Technologijų virsmo stebėtojas
M. Skersio, geriau pažįstamo DJ Mindosy vardu, atsitraukimą iš naktinių klubų lauko paskatino darbo pakeitimas ir pirmosios dukros Kamilės laukimas.
Jis sako, jog tuo metu galvoje persivertė daugybė dalykų, o ir pats supratęs, kad vaiko gimimas ir naktinis gyvenimas – nesuderinama.
O buvo laikai, kai Mindaugas gyveno būtent tuo ir pats kūrė klubinę kultūrą Aukštaitijos sostinėje.
Prie didžėjaus pulto M. Skersys stojo 1996-aisiais, dar būdamas vaikas.
„Tuo metu man buvo gal dvylika ar trylika metų. Teko pačiupinėti visas medijas, su kuriomis galėjo dirbti didžėjus. Grojau ir kasetėm, ir juostomis, ir plokštelėmis, ir kompaktiniais diskais, ir USB laikmenomis. Perėjau visą techninę evoliuciją“, – pasakoja Mindaugas.
Pradžia – mokykloje
M. Skersys groti pradėjo dar besimokydamas tuometėje „Nevėžio“ mokykloje, Tulpių rajone. Leido kasetes, nors neturėjo profesionalios technikos, bet jau tada ši veikla jaunuolį smarkiai vežė.
„Toji mokykla, nors ir buvo Tulpių mikrorajone, ir dar 1990-aisiais, turėjo labai gerą aurą. Ją prisimenu kaip didžiulę šeimą, kurioje visi vienas kitą labai palaikė. Direktoriaus pavaduotojas pamatė, kad mėgstu techniką, kad man tai įdomu, ir suteikė naudotis galimybę naudotis mokyklos aktų sale bei ir davė raktą nuo technikos kambarėlio“, – muzikinės kelionės pradžią mena Mindaugas. – Senelis pagamino pirmąjį mikšerį, juo naudodavomės namuose, o kiek vėliau mokykloje įtikinome tarybą, kad eilėraščių konkursams reikia įrangos ir nupirkome profesionalų DJ pultą.“
Jis, anot Mindaugo, puikiai pasitarnavo ne tik mokytis groti, bet ir prasimušti į miesto diskotekas, nes visi norėjo pačiupinėti, o tuo pačiu gaudavo ir DJ Mindosy, ir DJ Boomba.
Panevėžyje tuo metu jau buvo organizuojami didžėjų festivaliai.
M. Skersys, sulaukęs penkiolikos, su senovinėmis ausinėmis nedrąsiai į jį nužygiavo.
Ir užėmė antrąją vietą bei pelnė visos publikos simpatijas.
Tai buvo didžiulis šuolis paaugliui.
Po pusės metų kitame festivalyje M. Skersys jau iškovojo pirmąją vietą.
„Tuomečiai mokyklos dvyliktokai organizavo „Žalkę“ – legendinę neformalų diskoteką. Iš pradžių ten grojo kiti didžėjai, bet po kiek laiko draugai perėmė organizavimą, prisidėjome ir mes, tad DJ Mindosy pradėjo dar labiau populiarėti“, – pasakoja M. Skersys.
Žvaigždės vargai Panevėžyje
2000 m. Panevėžyje atsidarė naktinis klubas „Garsas“, kuriame Mindaugas rezidavo. Naktinės muzikos kultūros karuselė taip įsisuko, kad jaunuolio keliai, padedant DJ Sagai, nuvedė į Palangą.
O ten – pažintys su tuometėmis Lietuvos žvaigždėmis ir populiariausiais šalies didžėjais.
„Būdamas šešiolikos tris vasaros mėnesius gyvenau Palangoje, J. Basanavičiaus gatvėje, dirbau pačioje populiariausioje kurorto vietoje didžėjumi. Kiekvieną vakarą ten koncertuodavo Andrius Mamontovas, „Naktinės personos“, „ŽAS“ – visos topinės Lietuvos žvaigždės. Įsivaizduokite, kokios buvo mano, tuomet vaiko, akys kasdien užkulisiuose laiką leidžiant tarp tokių žmonių, o naktimis „tūsinant“ su garsiausiais sostinės didžėjais“, – juokiasi M. Skersys.
Ir rada jaunąjį panevėžietį pasivijo žvaigždžių liga.
Grįžo į gimtąjį Panevėžį gerokai pasikeitęs – avėjo batus su didžiulėmis platformomis, mūvėjo ryškiai raudonas kelnes – kaip tikras reiveris žvaigždė, apie kurį rašė ne tik Panevėžio laikraščiai.
„Jau ir draugai su manimi nesusikalbėjo, nes parsivežiau tokius žodžius, kurių Panevėžy dar niekas nebuvo girdėjęs. Grįžau likus kelioms dienoms iki rugsėjo 1-osios ir supratau, kad praleidau faktą, jog mano ankstesnę mokyklą padarė dešimtmete ir neturiu kur mokytis“, – juokiasi prisiminęs Mindaugas.
Nupėdino į artimiausią tuomet buvusią mokyklą Tulpių mikrorajone, kuriame tada gyveno. Ir per savaitę suprato, jog susiformavusi mokinių subkultūra nebus itin palanki jaunuoliui šviesiai dažytais plaukais, kuris tuomet jautėsi tikra žvaigžde.
„Supratau, kad man toje mokykloje bus šakės, ir perėjau į Juozo Miltinio gimnaziją, kurioje radau į save panašesnę publiką“, – šypsosi M. Skersys.
Kelionė per Lietuvos naktinį gyvenimą
M. Skersys ir toliau kūrė Panevėžio naktinį gyvenimą populiariausiuose miesto klubuose, pradėjo keliauti po Vilniaus, Jonavos, Kėdainių ir kitų miestų naktines pasilinksminimo vietas.
Mindaugo didžėjaus veikla turėjo dvi puses.
Viena – tai klubų rezidentas, kuriam populiarios muzikos grojimas tiesiog buvo pragyvenimo šaltinis. Grodavo tai, ko reikėjo tuometei publikai, kad tik uždirbtų.
Kita pusė – noras būti gerbiamu didžėjumi ir realizuoti save su elektronine muzika, todėl organizuodavo savo renginius ir vakarėlius.
Į Panevėžį su kolegomis veždavo garsiausius to meto elektroninės muzikos vardus.
„Passion“, „Želkė“, „Night Zone“, „Garsas“, „Neo“, „Krezo“, „Egivela“, „VIP Martini“, „Tuborg rezidencija“, „Cukrus“, Jonavos „Naktinis Bumsas“, Kėdainių „Vikonda“, „Activity Zone“, sostinės klubai „Jet Club“, „Helios“, „Men’s Factory“, „Pacha“ – tai žymiausi tų laikų Panevėžio ir kitų miestų klubų pavadinimai, kuriuose prie pulto stodavo visiems puikiai pažįstamas DJ Mindozė.
Naktinis pulsas
2000-ųjų pradžia žymi M. Skersio-DJ Mindosy muzikinio skonio ir skambesio susiformavimą, kai jis pradėjo groti progresive house, breaks ir trance muziką.
„Tuo metu labai stipriai klestėjo house ir techno, o mano atsineštos muzikos niekas nesuprato. Ji buvo per nauja, kitokia: pakankamai melodinga, plaukianti ir nelabai suprantama“, – pasakoja Mindaugas.
Kolegoms užsispyręs M. Skersys pasiūlė palaukti dar porą metų, ir pats, sekdamas užsienio tendencijas, nė neabejojo, jog ir ši muzika ras savo vietą Panevėžyje.
Jau 2003-aiaiais, kiekvieną trečiadienį, įprastą darbo dieną su DJ Casper (red. vėliau Andrius Rio), pradėjo rengti vakarėlius „Jungtiniai Didžėjų Emiratai“, į kuriuos pradėjo plūsti sausakimšos salės – kartais ir per tūkstantį klubinėtojų.
Gandas apie tokius vakarus nuvilnijo per visą Lietuvą ir tai padėjo į miestą atvežti „Atari“, „Sobieski Uogos“, o vėliau ir „Silence“ ar „Nesakyk Mamai“ projektus.
Progresyvi muzika, kaip ir prognozavo Mindaugas, pakilo „ant bangos“, o Panevėžys nuo jos tiesiog sprogo.
„Visas tas naktinis gyvenimas buvo labai geras rokenrolas. Mano renginys „Celabrate. Dešimt metų scenoje“ tada buvo, ko gero, pelningiausias visų laikų vakarėlis mieste. Bilietų ir baro apyvartos siekė penkiasdešimt tūkstančių litų. Už vieną vakarą tai buvo kosminiai pinigai. Trys salės, gal penkiolika didžėjų, apie tūkstantis žmonių – dabar tokį vakarą būtų sunku įsivaizduoti“, – pasakoja Mindaugas.
Pažaboti chamą
M. Skersys neslepia, kad toks pašėlęs, netgi laukinis naktinis gyvenimas paliko pėdsaką.
Dabar jam, vos perkopusiam 40-metį, jau tenka vartoti ir vaistus. Sveikatos, aišku, toks pašėlęs gyvenimo tempas nepridėjo.
„Bet svarbiausia yra kita. Man jau virš keturiasdešimt, jau išgyvenau tam tikrus etapus, sutikau žmoną, kuri man atskleidė labai daug naujų ir vertingų dalykų, auginu vaikus. Ir suprantu, kad visą tą „linksmąjį“ laiką gyvenau su Mindozės kauke“, – atvirauja M. Skersys.
Jam prireikė penkiolikos metų, kad suprastų, jog DJ Mindozė išties buvo tiesiog personažas.
Anot Mindaugo, šiuo metu jis yra kur kas ramesnis, švelnesnis, pakantesnis, o tuo metu jam buvo lengviau būti įžūliu chamu.
Ir DJ Mindosy vardas leido tokiu būti– paslėpti jautrius dalykus, kurie turbūt gyveno kažkur viduje.
Leido būti pačiame dėmesio centre.
„Nebuvau pasiturinčių tėvų vaikas, gyvenome gana vargingai, mano tėvas turėjo ir turi didžiulių problemų dėl priklausomybių. Aš pats – ryžas berniukas be pinigų. Ir staiga atsiranda scena, suteikiama tokia platforma, į mane atkreipia dėmesį ir aš tiesiog įsikabinau į tą vaidmenį“, – sako Mindaugas.
Tuomet M. Skersys nebuvo pats mandagiausias, mažai skaitydavosi su žmonėmis, net protestuodavo, nes taip atkreipdavo į save daugiau dėmesio.
„Buvau ir fainas, ir tuo pačiu labai jautrus, bet pakankamai nemandagus. Ir man tai padėjo eiti į priekį. Bet kai pats atsiduri tokiose situacijose, supranti, kad išties elgeisi šlykščiai. Bet tas suvokimas atėjo tik prieš kokius penkerius metus“, – neslepia Mindaugas.
Naktinių nuotykių medžioklė
Pašnekovas juokiasi, kad istorijų iš beprotiškų ir pačių audringiausių jo naktinių savaitgalių turbūt užtektų ir visai knygai.
Jam yra tekę groti populiariausiame Vilniaus klube vietoj didžėjaus iš maskvos, kuris tiesiog neatvyko, bėgti nuo moterų būrio per „mergaičių“ vakarus prieš striptizo pasirodymus.
Mindaugas yra turėjęs labai rimtų traumų, kai ne itin blaivus, grodamas nukrito nuo scenos, susilaužė raktikaulį, tad tris mėnesius vaikščiojo su įtvarais.
Du kartus yra praradęs savo visus darbo įrankius – kompaktinius diskus, ausines, kai po audringo vakarėlio juos paliko prie vienos naktį veikiančios parduotuvės.
„Kiekvieną savaitgalį eidavau kaip į nuotykių medžioklę, – neslepia M. Skersys. – Grojimas buvo tik maža to dalis. Pačiu karjeros piku galėjau paromis gyventi vakarėlių burbule. Aplink kažkokios kompanijos, alkoholis ir visa kita, kas gali būti komplekte“, – mena M. Skersys.
Ne paslauga, o atlikėjas
Kaip tvirtina Mindaugas, jo karjeros pakylėjimo laikais didžėjus visuomenės akyse galėjo būti tarsi ikona ir turėjo pagarbą.
Šiandien didžėjus, jo pastebėjimu, yra tarsi padavėja, vykdanti užsakovų pageidavimus.
„Esu stovėjęs matęs įvairių scenų, buvau gerbiamas, todėl jei dabar važiuoju groti laikau save atlikėju, kuris išjaučia savo programą taip, kaip jam atrodo. Ir leisk man ją pabaigti, o ne prašyk uždėti tą, uždėti aną. Didžėjai nusipelno pagarbos, o jei nori paslaugos, gali derinti pageidavimus iš anksto. Tą darome su kolega privačiuose renginiuose, tačiau DJ Mindosy nėra paslauga“, – kategoriškas M. Skersys.
Šiuo metu privačiuose renginiuose, terasose pats Mindaugas renkasi groti plokštelėmis senųjų laikų klubų, teisingos pop ir house muzikos hitus.
Tai – jo arkliukas, kuris panašaus amžiaus publiką tarsi nukelia į nerūpestingus jų laikus.
Anais laikais su daugeliu Panevėžio klubų didžėjais turėjo susitarimą, jog negros rusiškos muzikos. Taip tarsi auklėjo Panevėžio publiką ir vienu metu tai tikrai veikė.
Iki šiol Mindaugas nekenčia rusiškos pop muzikos ir nesupranta, kaip jauni žmonės gali jos klausyti.
M. Skersiui ji asocijuojasi su amoraliais dalykais.
„Kai dabar dirbu privačiuose renginiuose, esu įtraukęs punktą, jog rusiškos muzikos tiesiog nebus. Tai man yra visiškas tabu. Ir tai neturi nieko bendra su karu, nes jis atėjo vėliau. Rusiškos pop muzikos klausymasis man asocijuojasi su morozų kultūra ir žargonu, agresija ir tuštybe – šiuo klausimu nėra jokių kompromisų“, – griežtas Mindaugas.
M. Skersys sako, jog nuo laukinių 1990-ųjų, kai didžėjui į galvą galėjo būti įremtas ginklas, publika gerokai užaugo.
„Tais laikais ir gaudavome į dūdą, ir patys duodavome. Kultūros buvo gerokai mažiau. Faktas, kad šiuo metu žmonės kultūringesni. Bet vėlgi – ta kultūra labai dažnai baigiasi su tam tikru išgertu alkoholio kiekiu“, – pastebi M. Skersys.
Pinigus paleido vėjais
M. Skersys juokauja, kad jo didžioji gyvenimo klaida, dėl kurios taip ir nesusikrovė milijonų, yra spontaniškumas.
„Labiausiai už viską kartais norėčiau tiesiog nustoti galvoti. Mano galvoje nuolatos sukasi kažkokios mintys: ką galiu padaryti, kokį projektą parengti, kuo užsiimti, bet tų darbų niekada nepadarau iki galo, nes turbūt trūksta drąsos. Norėčiau turėti galvoje kažkokį mygtuką, kad galėčiau tas mintis išjungti ir pailsėti. Esu pridovanojęs verslo idėjų ir prikūręs verslų kitiems žmonėms, bet už juos nieko negavęs. Tiesiog paimu, pačiupinėju ir numetu“, – juokiasi M. Skersys.
O ir iš didžėjavimo turtų Mindaugas nesusikrovė. Sako dar 2000-aisiais per savaitgalį uždirbdavęs 350 litų, tačiau iššvaistydavo tam, kas tuo metu jaunuoliui atrodė svarbu: vakarėliams, gražiems drabužiams, telefonams ir sąskaitoms už juos.
„Man buvo 16-olika ir aš per vieną savaitgalį uždirbdavau daugiau nei mama per mėnesį. Tai buvo didžiuliai pinigai, bet mes juos tiesiog „pratūsindavome“, – šypteli Mindaugas.
Nostalgiška kolekcija
M. Skersys svarsto, kad jo naujoji pradžia prasidėjo su dabartinės žmonos atėjimu į jo gyvenimą. Tai ji padėjo suvokti, kad žmonės savaitgalį gali kur nors kartu išvažiuoti, kad gali keliauti, kad gali įsigyti nuosavą būstą, sodą, kad jame smagu darbuotis.
Užsidaręs naktinio gyvenimo burbule Mindaugas sako tiesiog nesupratęs šių elementarių dalykų.
„Anksčiau būdavo vakarėliai arba tiesiog gyvenimo pekla, į kurią patekęs pats nežinai, ką daryti, kaip išlipti“, – prisipažįsta M. Skersys.
Dabar Mindaugas jaučiasi suradęs save, esąs tikresnis, tarsi išsilaisvinęs.
Ir pradeda jausti ramybę.
„Pagaliau pradedu suprasti, ko man trūko, kad daugelio dalykų nepadariau anksčiau, kaip turiu elgtis, kad pirmiausiai pats būčiau laimingas. Man prireikė penkiolikos metų, kad galėčiau atrasti tikrus dalykus gyvenime ir nebieškoti pigaus dėmesio sau“, – sako M. Skersys.
Apie aktyvią didžėjaus ir naktinių klubų karjerą M. Skersiui šiandien primena išsaugotos ausinės, su kuriomis groja jau daugiau nei dvidešimt metų.
Dar kolekcionuoja plokšteles.
Mindaugo kolekcijoje – per pusantro tūkstančio muzikinių plokštelių, kruopščiai atrinktų per daugelį metų.
„Turiu tikslą surinkti kuo daugiau mano populiarumo laikų muzikos būtent plokštelėse. Klubų hitus jau daugmaž esu surinkęs, bet dar noriu papildyti kolekciją progressive bangos muzika. Kadangi šios labai brangios, dar šiek tiek trūksta“, – šypsosi M. Skersys.
Aha, nuo tokių ir sprogsta Panevėžys.