Apskrities G.Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos galerijoje “2-asis aukštas” pristatyta neseniai išleista garsaus mokslininko, geografo, kultūros veikėjo, publicisto, Lietuvos nepriklausomybės akto signataro Česlovo Kudabos (1934-1993) knyga “Žemės giedra”.
Į Panevėžį šią knygą atlydėjo “Kultūros” leidyklos redaktorius ir knygos sudarytojas Antanas Staponkus, o sutiko gausiai į galeriją susirinkę kraštotyrininkai, žygeiviai, buvę knygos autoriaus studentai.
“Aš nebuvau nei kraštotyrininkas, nei žygeivis, nei Č.Kudabos studentas. Esu žurnalistas ir dvidešimt penkerius metus buvau žurnalo “Kultūros barai” redaktorius. Taip jau buvo, kad visus savo parašytus straipsnius pirmiausia profesorius atnešdavo man. Nuo 1971 metų visi “Kultūros baruose” spausdinti jo straipsniai perėjo per mano rankas. Be to, redaktorius autorių visada pažįsta ypatingai. Išgirsta ar pajunta ir tas mintis, kurios neužrašytos. Stebino mokslininko darbingumas ir produktyvumas. Per metus jis parašydavo 70-80 publikacijų įvairiomis kalbomis, o kitas ir per dešimtmetį tiek nepateikia.
Savo darbais ir visa įvairiapusiška veikla Č.Kudaba kaip aukštai iškeltu žibintu švietė tautos išlikimo, išgyvenimo kelią. Ragino kuo tvirčiau įaugti į gimtąją žemę, pažinti ir branginti jos turtus, saugoti kraštovaizdį, gamtos ir kultūros paminklus, kalbą, etninę kultūrą, puoselėti liaudies kūrybą ir žmonių dvasingumą. Todėl šios mokslininko knygos išleidimas man buvo ir kaip moralinė pareiga”, – per Č.Kudabos knygos “Žemės giedra” pristatymą sakė jos sudarytojas A.Staponkus. Jis pažymėjo, kad ši knyga skirta dar vienam mokslininko kūrybos barui – publicistikai atskleisti, nes Č.Kudaba buvo ne tik gamtininkas, geografas, bet ir labai didelės kultūros žmogus.
“Lietuvos istorijoje nerasime kito autoriaus, kuris taip moksliškai ir taip įtaigiai, meniškai, su tokia karšta meile savo gimtajam kraštui būtų rašęs apie Lietuvos gamtą ir jos dvasinius turtus. Č.Kudabai buvo įdomus ir brangus kiekvienas Lietuvos kampelis: nuo tolimiausio rytų dienovidžio, kur jo tėviškė – Tverečiaus žemė, iki tolimiausio vakarų dienovidžio, kur jūros ir vėjo sukurta Kuršių nerija. Jis tyrinėjo ir aprašė didžiąsias Lietuvos upes Nemuną, Nerį ir jų pakrantes, nerimavo, ar išliks mažieji upeliai vykstant melioracijai. Kartu su studentais išvaikščiojo ne tik Aukštaitiją, bet ir Žemaitijos kalveles, rūpinosi miškų, nacionalinių parkų, rezervatų, draustinių apsauga”, – teigė sudarytojas.
Pasak jo, Č.Kudabos publicistika savo giluminiais klodais yra labai artima Justino Marcinkevičiaus kūrybai ir nesvarbu, kad jis rašo eilėmis. “Žemės giedra” sudaryta iš keturių skyrių. Pirmajame publikuojamos apybraižos ir esė apie gimtųjų namų jaukumą, savo tėvus, artimuosius, pirmuosius mokytojus, apie tėviškės Aukštaitijos gamtą ir žmones. Antrajame skyriuje įdėtos apybraižos apie išskirtines Lietuvos gamtos vertybes ir savito kraštovaizdžio vietoves. Trečiajame spausdinamos apybraižos apie mokslininkus gamtininkus ir kaimų bei miestelių žmones, kurie ne tik augina duoną ir rūpinasi savo vaikais, bet dar yra ir “savo pašalio puošėjai”. Ketvirtajame skyriuje įdėta esė apie žmogaus kultūros pasaulį, didele dalimi nulemtą krašto gamtos, jos istorijos ir kuriamą iš dvasinių vertybių, išsineštų iš tėvų namų ir paties žmogaus pastangomis išpuoselėtų.
Kaip teigė A.Staponkus, Č.Kudabos knyga atveria šviesius vartus į tėviškės gamtą, ragina atsiplėšti nuo kasdienybės pilkumos, pamatyti gimtąjį kraštą, suprasti, kad kiekvienam žmogui labiausiai reikia tėvynės su įprastu nuo mažens gamtovaizdžiu, su tėvų ir protėvių dvasia, su savo šalies istorija ir vaikų ateities viltimis. Žodį taręs kraštotyrininkas žygeivis, Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, buvęs Seimo narys Julius Beinortas prisiminė bendrą su Č.Kudabą darbą Seime pirmaisiais atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metais.
“Kai Albina Saladūnaitė paskambino ir pasakė, kad atveža knygą, negalėjau praeiti pro šalį”, – prisipažino jis ir prisiminė mokslininką kaip krištolinio tyrumo, plačios erudicijos žmogų, kuris savo veiklos prioritetu laikė ne politiką, bet mokslą. “Profesoriui per daug atgrasu būdavo šlifuoti įvairių tezių, kurios atrodė ir taip aiškios, žodžius, todėl pasigirsdavo kaltinimų, kad jam nelabai rūpi Lietuvos politikos klausimai. Iš tiesų jam labiau rūpėjo mokslo, kultūros darbai, jaunimo ugdymas. Jam be galo buvo svarbūs tiek savo šeimos, tiek bendradarbių, tiek visos Lietuvos reikalai”, – pasakojo J.Beinortas.
Knygos pristatyme dalyvavusi buvusi Č.Kudabos studentė, Panevėžio apskrities viršininkė Gema Umbrasienė pažymėjo, kad jai iš studijų metų į atmintį įstrigo nepaprastas profesoriaus kuklumas ir šiltas šio didelės dvasios žmogaus žvilgsnis, ieškantis gėrio ir jį randantis. Pasak žygeivių, jiems, ėjusiems per Lietuvą, tokios Č.Kudabos knygos, kaip “Kalvotoji Žemaitija” ir kitos, buvo vedliai ieškant Vytauto Mačernio, Šatrijos Raganos kapų.
Renginiui iškilmingumo suteikė V.Mikalausko pagrindinės mokyklos jaunųjų kanklininkių ansamblio “Liepelė” ir jų vadovės Laimutės Mazūrienės atliekamos lietuvių liaudies dainos bei A.Saladūnaitės skaitomos Just. Marcinkevičiaus eilės.
Laima Lapėnienė
