Vienas pirmųjų šiųmečio Aukštaitijos sostinės 522-ojo gimtadienio renginių – Panevėžio garbės piliečio vardo suteikimas kunigui Alfonsui Lipniūnui.
Tam skirtos iškilmės rugsėjo 4-ąją rengiamos Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje.
Garbės piliečiu dvasininkas skelbiamas praėjus 120 metų nuo jo gimimo ir 80 metų po mirties.
Ženklą perduos vyskupijai
Panevėžio gimtadienio šventės išvakarėse, rugsėjo 4-osios vakarą, Kristaus Karaliaus katedroje prasidėsiančias oficialias Garbės piliečio vardo suteikimo iškilmes vainikuos šv. Mišios.
Per šią šventę bus peržvelgti svarbiausi kunigo kankinio A. Lipniūno gyvenimo etapai. Juos pristatys iškilmių vedėjas, Juozo Miltinio dramos teatro aktorius Albinas Kėleris.
„Šventėje skambės muzikinis kūrinys, atliekamas garsios Lietuvos vargonininkės Renatos Marcinkutės-Lesieur kartu su Panevėžio muzikinio teatro choru“, – pasakoja iškilmes organizuojančio miesto Savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vedėja Asta Čeponienė.
Kunigui A. Lipniūnui skirtas Panevėžio garbės piliečio ženklas bus įteiktas šio dvasininko giminaitei, pedagogei, Metų panevėžietei Danutei Kriščiūnienei. Dvasininkas buvo jos močiutės brolis.
D. Kriščiūnienė šį ženklą atsiims kun. A. Lipniūno artimųjų vardu.
Paskui Garbės piliečio ženklas bus perduotas Panevėžio vyskupijos vyskupui Linui Vodopjanovui.
„Sutarėme ir su giminaičiais, ir su ganytoju, kad kunigui Alfonsui Lipniūnui skirtą Panevėžio garbės piliečio ženklą perduodame vyskupijai“, – teigė D. Kriščiūnienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad tai jau antras pagarbos ženklas, kuriuo apdovanojamas A. Lipniūnas.
Prieš trejetą metų, 2022-ųjų rugsėjo 23-iąją, Lietuvos žydų genocido atminimo dieną, prezidentas Gitanas Nausėda Dievo tarną Alfonsą Lipniūną pagerbė Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.
Garbės ženklas – savam žmogui
Komisijai, kurios nariai renka, kam skirti garbės piliečio vardą, kunigo A. Lipniūno kandidatūrą pateikė Panevėžio vyskupijos kurija.
Siekį, kad šis dvasininkas papildytų Panevėžio garbės piliečių gretas, išsakė vyskupijos ganytojas Linas Vodopjanovas.
Kaip „Sekundei“ teigė vyskupas, nors kunigas Alfonsas gimė Pasvalio rajone esančiuose Talkoniuose, darbavosi Vilniuje, iš ten buvo ištremtas į nacių koncentracijos stovyklą Štuthofe, o mirė Lenkijoje, jį galima vadinti panevėžiečiu.
„Svarbu, kad Garbės piliečio ženklą Panevėžys suteiks savam žmogui, asmeniui, už tikėjimą atidavusiam gyvybę.“
Vysk. L. Vodopjanovas
Panevėžyje A. Lipniūnas baigė berniukų gimnaziją, o Kristaus Karaliaus katedra buvo pirmoji jo kunigystės vieta.
„Tad svarbu, kad Garbės piliečio ženklą Panevėžys suteiks savam žmogui, asmeniui, už tikėjimą atidavusiam gyvybę“, – sako vysk. L. Vodopjanovas.
Keliaus mirties keliu
Panevėžio vyskupijos kunigas Vitalijus Kodis, kuriam patikėta rūpintis, kad Vatikanas kunigą A. Lipniūną paskelbtų palaimintuoju, paskui – ir šventuoju, apgailestavo negalėsiantis dalyvauti Panevėžio garbės piliečio vardo suteikimo iškilmėse.
V. Kodis tuo metu keliaus vadinamuoju mirties keliu, kuriuo nuėjo kunigas A. Lipniūnas nuo Štuthofo iki Pucko.
Sovietų armijai artėjant iki Štuthofe veikusios koncentracijos stovyklos, naciai dalį kalinių nužudė, kitus, išbadėjusius, išsekusius, ligotus, per sniegynus varė į Vokietijos gilumą.
Kartu su kitais kaliniais šiuo keliu ėjo ir kunigas Alfonsas.
„Būtent šiuo mirties keliu keliausime su Vilniaus kunigų seminarijos vadovybe, dėstytojais, seminaristais. Tai bus mokslo metų pradžiai skirta kelionė“, – pasakojo kun. V. Kodis.
Išlikę liudijimų, kad ir koncentracijos stovykloje, ir šiame kelyje A. Lipniūnas stiprino kitų kankinių dvasią, kitiems išdalijo menkutes turėto maisto atsargas.
Pačiam nebuvo lemta sulaukti taikos.
A. Lipniūnas, būdamas vos 40-ies, 1945-ųjų kovo 28-ąją mirė Lenkijos mieste Pucke, mirties kelyje užsikrėtęs šiltine. Ten ir buvo palaidotas. Tik praėjus 44-eriems metams nuo šios neeilinės asmenybės mirties, kunigo palaikai buvo parvežti į Lietuvą ir perlaidoti Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros šventoriuje.
Palaimintojo byla dar nagrinėjama
2021 metais iš Panevėžio vyskupijos į Vatikaną buvo išvežta vadinamoji beatifikacijos byla, kurią išnagrinėjus tikimasi, kad kunigui A. Lipniūnui bus suteiktas Katalikų bažnyčios palaimintojo titulas.
Byloje surinkti duomenys liudija apie šio kunigo kankinystę ir šventą gyvenimą.
Pasak V. Kodžio, visi norėtume, kad A. Lipniūnas greičiau būtų pripažintas palaimintuoju. Tačiau, anot jo, tokių bylų svarstymas ilgokai užtrunka.
„Bylų, kuriomis siekiama asmenis pripažinti palaimintaisiais, yra daug, tad kiekvienos svarstymas turi sulaukti savo eilės“, – paaiškino kunigas.
Jo tvirtinimu, A. Lipniūno byla jau pasistūmėjo tiek, kad ją išnagrinėjo iš įvairių tautų istorikų sudaryta komisija.
„Istorikai pritarė, kad kunigas Alfonsas vertas būti vadinamas palaimintuoju“, – teigė V. Kodis.
Pasak jo, bylą dar privalės nagrinėti dvi komisijos.
Vieną sudarys teologai, o antrą – kardinolai.
Jei abi komisijos pritars, palaimintuoju kunigą A. Lipniūną paskelbtų popiežius.
Ruošia kriptą palaikams
Nors kunigo Alfonso Lipniūno byla į priekį stumiasi gana lėtai, Panevėžio vyskupija ruošiasi dienai, kai šis dvasininkas taps palaimintuoju.
Ten, kur dabar yra kairysis Kristaus Karaliaus katedros altorius, planuojama įrengti kriptą, kurioje būtų saugomi iš kapo katedros šventoriuje į sarkofagą perkelti kunigo A. Lipniūno palaikai.
Būsimojoje kriptoje jau sumontuotas vitražas, kuriame pavaizduoti šio kunigo patirtų kančių simboliai: erškėčių vainikas, kunigui A. Lipniūnui tekęs nacių koncentracijos stovyklos kalinio numeris 21 332. Vitraže matyti ir šio dvasininko parašo faksimilė, ir suskilę jo akiniai bei lelija.
Lelijos simbolis pasirinktas pagal kunigo A. Lipniūno knygos „Lauko lelijos“ pavadinimą. Toje knygoje paties dvasininko sudaryta šventumo siekimo ir krikščioniško gyvenimo programa.
Ją kunigas Alfonsas įvykdė su kaupu.
Visas jo gyvenimas liudija tikėjimą, atsidavimą, pagalbą žmonėms. Šiam kunigui kiti buvo netgi svarbesni už jį patį.
