Panevėžio rajonas nuo šiol turės išskirtinę, jį reprezentuojančią kolekciją.
Neseniai pristatytas 29-ių atvirukų rinkinys su šio krašto Garbės piliečio, dailininko Kęstučio Henriko Vaičiūno paveikslais.
Smilgiams reprezentuoti
Panevėžio rajono garbės piliečiui Kęstučiui Henrikui Vaičiūnui per gyvenimą teko dirbti mokytoju, mokyklos vadovu, Smilgių apylinkės pirmininku. Jis – ir pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Panevėžio rajono tarybos pirmininkas.
Sulaukęs pensijos, smilgietis tapo dailininku. Kaip pats tvirtina – savamoksliu.
K. H. Vaičiūno dailės kūrinių parodos rengiamos įvairiose šalies vietose. O šiemet išleistas atvirukų su jo kūriniais rinkinys.
Tokia leidyba rūpinosi Smilgių kultūros centras. Jo direktorė Lina Narkevičienė sako, kad Smilgiams būsianti garbė atvykstantiems svečiams pristatyti atvirukus su rajono Garbės piliečio kūryba.
Juose – tautodailininko K. H. Vaičiūno įamžintos vietovės, taip pat ir esančios Panevėžio rajone.
„Iki šiol jokio Smilgius reprezentuojančio kūrinio neturėjome, o dabar jis – mūsų rankose“, – džiaugiasi L. Narkevičienė.
Anot jos, atvirukų rinkinys – labai praktiška dovana šių dienų žmonėms, stokojantiems ir laiko, ir kantrybės.
Gilintis į meno ar istorijos knygas tikrai reikia laiko, būtina sukaupti dėmesį. O kai pažeri atvirukus ant stalo, prieš akis iškyla menininko įamžinta Lietuvos istorija.
Atvirukų rinkinys pavadintas „Lietuva brangi“ todėl, kad taip buvo pavadinta Smilgiuose surengta K. H. Vaičiūno kūrinių paroda.
Lietuvos istorijos atspindys
K. H. Vaičiūnas neslėpė, kad jį maloniai nuteikė L. Narkevičienės pasiūlymas leisti atvirukų rinkinį su jo darbais.
Jie menininko iniciatyva jau anksčiau buvo nufotografuoti ir suskaitmeninti. Tad, norint išleisti atvirukus, beliko atrinkti rinkiniui tinkamiausius.
„Norėjau, kad šis atvirukų rinkinys taptų Lietuvos istorijos atspindžiu nuo pat mūsų valstybės susikūrimo“, – paaiškino K. H. Vaičiūnas.
Į rinkinį pateko netoli Smilgių, bet jau Radviliškio rajone esantis Raginėnų piliakalnis, knygnešystės muziejumi tapęs svirnas Ustronėje, kuriame knygnešiai slėpė lietuvišką spaudą. Viename atvirukų matyti ir Smilgių bažnyčios varpinė.
Rinkinyje atsidūrė ir K. H. Vaičiūno nutapytas Puziniškio dvarelis, kuriame gyveno garsioji kraštietė Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Tautodailininkas mena su džiaugsmu tapęs vieną seniausių Lietuvoje – Vytauto Didžiojo laikus menančią Zapyškio bažnyčią Kauno rajone. Tad atvirukų rinkinyje yra ir šis kūrinys.
Išskirtinei kolekcijai autorius atrinko ir savo tapytą tautos žadintojo Jono Basanavičiaus gimtinės ąžuolyną Vilkaviškio rajone, ir savo gimtąsias vietas Kupiškio rajono Kreipšių kaime. Pasak K. H. Vaičiūno, ten tebestovi jo tėvų namas, pastaruosius 40 metų nuolat nebegyvenamas.
Įamžina išvaikščiotas vietas
Visos vietos, kurias K. H. Vaičiūnas imasi įamžinti kūriniuose, paties aplankytos, išvaikščiotos, fotografuotos įvairiais rakursais.
„Tapau jas grįžęs į namus. Ir nėra taip, kad tapyčiau tiksliai pagal nuotrauką. Žiūrėdamas į keletą nuotraukų pasidarau eskizų, o tada imuosi kūrybos. Mano tapybos priemonės – akvarelė ir pastelė“, – paaiškino tautodailininkas.
Viename iš jo kūrybos atvirukų pavaizduota moteris. L. Narkevičienė prisiminė, kad pats K. H. Vaičiūnas ją pristatė savo mūza. Tad direktorė neabejojo, kad nutapytoji yra tautodailininko žmona Aldutė.
Patį K. H. Vaičiūną tokia žinia prajuokino. Jis prisipažino kitados tapęs, o per parodos pristatymą mūza pavadinęs savo uošvę.
„Norėjau, kad šis atvirukų rinkinys taptų Lietuvos istorijos atspindžiu nuo pat mūsų valstybės susikūrimo.“
K. H. Vaičiūnas
Menininkas pridūrė, kad tame paveiksle „Nemuno krašto dukra“ už žmonos motiną svarbesni Nemuno vaizdai.
K. H. Vaičiūno sutuoktinė kilusi iš Mažosios Lietuvos, Vilkyškių, netoli Nemuno. Į atvirukų rinkinį pateko ir netoli menininko uošvijos esantis Rambyno kalnas.
K. H. Vaičiūnas, kuriam irgi įteikta dalis atvirukų rinkinio tiražo, sako juos dovanosiantis svečiams. O svečių jiedu du žmona Aldute sulaukia nemažai.
Gausiai lankoma jų namuose Smilgiuose įkurta meno galerija. Joje – paties K. H. Vaičiūno darbai, jo surinkti žemėlapiai, parodantys kaip, bėgant amžiams, keitėsi Lietuvos ribos, istorinės knygos.
Tapo baziliką
Galerijai Vaičiūnai užleido du iš keturių savo buto kambarių.
Tautodailininkas pasakoja, kad daugiabutis, kuriame gyvena, kadaise buvo Smilgių valsčiaus kontora – seniūnijos pastatas. Vienu metu jame veikė senelių namai, būta ir Smilgių mokyklos bendrabučio.
Kai K. H. Vaičiūnas atvyko direktoriauti į Smilgių mokyklą, mokinių bendrabutyje gavo butą ir jame gyvena iki šiolei.
Bute atsiradus meno galerijai, jame pradėtos rengti edukacijos.
Šiuo metu K. H. Vaičiūnas palinkęs prie naujo darbo – tapo Krekenavos bazilikos paveikslą.
Tai bus antras jo darbas, kuriame nutapyta šioji šventovė. Pirmąjį autorius padovanojo Krekenavos bazilikos rektoriui kunigui Gediminui Jankūnui, kai dvasininkas buvo išrinktas Panevėžio rajono garbės piliečiu.
