Nors visada per Kalėdas ir Naujuosius laukiama šaltuko bei sniego, tačiau žiemiški orai per šventes darosi retenybė. Šį gruodį gamtininkai pasakoja matę netgi ropojančios boružes.
Didelę patirtį turintis gamtininkas Selemonas Paltanavičius pripažįsta nedrįstantis spėlioti, kada sulauksime ir ar sulauksime tradicinės žiemos, mat gamtos ženklai – labai dviprasmiški.
Daugelis jų liudija pavasarį, tačiau matyti ir žiemos pranašų.
„Ežys miega, miegapelės miega nuo lapkričio pradžios ar spalio antros pusės, varlės, bestuburiai ir kiti taip pat miega. Žvėrys pasiruošę žiemai – sukaupę riebalų, turi žieminius kailinius“, – vardija S. Paltanavičius.
Kita vertus, praėjusį ketvirtadienį, kai lepino 8-9 laipsnių pavasariška šiluma, gamtininkas pasakoja net matęs ropojančias boružes.
„Jei švystelėtų saulutė, man atrodo, būtų visiška suirutė. Prieš saulės atokaitą pradėtų į paviršių išlįsti vabzdžiai, – sako gamtininkas.
Keistenybės vyksta ir su augalais.
Miškuose auga žalčialunkis – sumedėjęs krūmas, paprastai pradedantis žydėti kovą. S. Paltanavičius prieš porą dienų nusprendęs patikrinti, kaip jie atrodo.
„Jau yra žiedelių. Krūmas pražydęs. Tokia augalo reakcija į orus, kad net sunku ką pasakyti“, – pasakoja gamtininkas.
Net ir laukinių ievų, juodauogio šeivamedžio pumpurai pabrinkę. Papurę ir vadinamieji „kačiukai“.
„Dabar aš net neturėčiau drąsos ką nors pranašauti. Jeigu bus šalčio, įsivaizduoju, kad nuo pirmos sausio dekados, bet ko išties laukti, vienas Dievas težino“, – orų neprognozuoja pašnekovas.
Gyvūnai orų nenuspėja
Valstybinės miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio vadovas Giedrius Bronušas teigia, kad nežiemiški gruodžio orai miškui netrukdo. Pasak jo, medžių vegetacija baigiasi, kai oro temperatūra pasiekia 6–8 laipsnius šilumos – pradeda ruoštis žiemai.
„Tokie trumpalaikiai atšilimai medžiams įtakos neturi. Jie tikrai nepradės augti“, – aiškina miškininkas.
Jo teigimu, net jei pražysta pavieniai žiedai, tai būna tik to pumpuro energijos pliūpsnis, tikėtina net iššauktas genetinių pokyčių.
Pasak G. Bronušo, žmonės dažnai galvoja, kad tiek migruojantys paukščiai, tiek žvėrys nuspėja gamtą. Vis tik jie patys reaguoja į gamtą. Tarkime, jei zylutė turės maisto prie namų, ji čia ir skraidys. Jei barsukas turės maisto, kur parausti žemę, neis miegoti, tačiau vos užšalus žemei – užmigs. Kitaip tariant, gyvūnai reaguoja ne į gamtą, o į maistą.
Balos vietoj laukto sniego
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjo dr. Donato Valiuko teigimu, iki sausio žadamos šaltesnės naktys, bet vidutinė paros temperatūra vis tiek bus teigiama.
Pirmąją sausio savaitę oro temperatūra gali suktis apie nulį.
Antrąją savaitę gali kiek spustelėti šaltukas, tačiau pasak dr. D. Valiuko, vis tiek turėtų būti šilčiau nei įprastai.
Visgi pašnekovas pataria tokią gana tolimą prognozę vertinti atsargiai.
Pasak jo, šaltasis laikotarpis anksčiau prasidėdavo gruodį, bet pastaraisiais metais jis vis labiau nusitęsia į sausį.
Tad panašu, kad ir šįmet per šventes telkšos balos, o ne džiaugsimės sniegu.
Tokių žiemų, kad pokšėtų tvoros, pasak dr. D. Valiuko, nebuvo jau senokai. Nors pernykštis sausis ir buvo šaltas, tačiau ir tada šalčiai ilgai nesilaikė.
„Jei anksčiau tokios žiemos būdavo 6 kartus per 10 metų, dabar – vos du kartus“, – paskaičiavo dr. D. Valiukas.
Šių metų gruodžio pirmas dešimtadienis buvo šiltesnis nei daugiametė norma, antrasis dešimtadienis taip pat šiltesnis.
„Kol kas yra tendencija, kad šis gruodis bus šiltesnis, kaip, beje, beveik visi šių metų mėnesiai“, – sako klimatologas.
Ir speigas, ir šiluma
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, per praėjusį dešimtmetį – 2014–2023 metais – vis dažniau pasitaiko besniegės ir mažasniegės Kalėdos.
Ypač šiltos gruodžio 24–26 dienos buvo 2015, 2017 ir 2019 metais. Paskutinį kartą daugiau sniego kalėdinėmis dienomis sulaukta 2018 metais.
Pačios sniegingiausios per paskutinius 60 metų Kalėdos buvo 2010–aisiais.
Tais metais vakarinėje Lietuvos dalyje sniego danga siekė net 40–46 cm, kituose regionuose apie 20 ir daugiau centimetrų.
Didžiausias sniego dangos storis kalėdinėmis dienomis užfiksuotas 2001 m. Nidoje – 50–59 cm. Tais metais gruodžio 26 d. sniego dangos storis Laukuvoje siekė 31 cm, o kitose Lietuvos vietose – vos 1– 21 cm.
Per 60 metų visiškai besniegių Kalėdų buvo apie trečdalį, o tokios nebaltos šventės vis dažniau kartojasi nuo 2013-ųjų.
Rekordiškai šalčiausias kalėdinis laikotarpis buvo 1996 m., kai antrąją Kalėdų dieną oro temperatūra buvo nukritusi nuo -17,5 Nidoje iki net -32 laipsnių Ukmergėje.
Aukščiausia oro temperatūra fiksuota antrąją Kalėdų dieną 2016 metais, kai oras sušilo nuo 7,2 Klaipėdoje iki 9,8 laipsnių šilumos Kybartuose.
Paskutinį kartą žiemiškai baltos šventės visoje šalyje buvo 2021 metais.
Per Naujuosius taip pat fiksuoti rekordai.
Pernai sausio 1-ąją Druskininkuose termometro stulpeliai rodė 14,9 laipsnių šilumos.
Žemiausia oro temperatūra Naujųjų išvakarėse – gruodžio 31-ąją – fiksuota 1969 metais Varėnoje, kai spaudė 34 laipsniai šalčio. Toks pat speigas gruodžio 30, 31 dienomis registruotas ir 1978 metais Rokiškyje. Tais metais tuo pačiu laiku Nidoje pūga truko 17 valandų ir 47 minutes.
O iki šiol ilgiausia pūga Lietuvoje, trukusi 78 valandas ir 25 minutes, 1969 metų vasario 11-ąją kilo Panevėžyje.
