„Žemynos“ progimnazijos mokytojos Aušros Vaitkienės pastebėti jaunieji kūrėjai, be visa ko, pateikė smagių eiliuotų skaičiavimo uždavinukų… To dar mūsų projekte nebuvo. Pradinukų mokytojai galėtų jais pasinaudoti ir paspalvinti pamokas.
Skaiva Blauzdytė (7 kl.)
„Laisvalaikiu mėgstu sportuoti, žaisti įvairius stalo žaidimus, skaityti knygas, laiką leisti gamtoje. Domiuosi Vytautu Kernagiu ir dainuojamąja poezija. Kai klausau jo atliekamų dainų, atrodo lyg skrisčiau padebesiais. Man patinka svajoti.“
Žodžio galia
Kai buvau dar mažutė,
mama nupirko knygutę
apie gražią mūs šalelę,
kuri šviečia kaip saulelė,
žydi ji tartum gėlė,
trijų spalvų yr jos žymė.
Knygelė skelbė, kad Tėvynė lyg mama –
vienintelė, brangi, sava.
Užaugau, bet knygutės tos neužmiršau,
jos žodžių prasmę supratau.
Unė Prakapaitė (7 kl.)
„Ji labai uždaro būdo, tyli, švelni, nuolat susimąsčiusi“, – atsargiai kalba mokytoja Aušra Vaitkienė.
„Man labai patinka piešti, todėl lankau Dailės mokyklą. Dažniausiai piešiu žmones – jie visi tokie skirtingi. Dar patinka klausytis muzikos. Laisvalaikį dažniausiai leidžiu gamtoje – ji nuramina, įkvepia kūrybai. Patinka kurti apie žmonių išgyvenimus.“
Būsiu Tavo
O, Tėvyne, Lietuva,
Tu, šalele mano,
esi lyg mama gera
ir brangi be galo.
Gražūs Tavo toliai
ir miškai žali.
Šauki Tu mus namolio,
kai būname toli.
Jei kuris paklysta,
glostai guosdama.
Tyliai sielvartauji,
kai numoj ranka.
O, Tėvyne, Lietuva,
Tu šalele mano,
prižadu, kad visada
būsiu vien tik Tavo.
Aelita Entkutė (7 kl.)
„Mėgstu keliones, laisvalaikiu domiuosi protmūšiais, o jei leidžia galimybės, tai juose dalyvauju. Patinka rankdarbiai, spręsti kryžiažodžius. Dažniausiai kuriu vakarais, nes tuo metu užplūsta įkvėpimas“.
Kojos, kojelės, kojytės
Mūsų name, rugsėjį įrengtame,
Gyvena šauni, miela šeima:
aš, tėtis ir mama,
šuo, žuvis ir pilkas vėžlys,
trys viščiukai su višta,
du kačiukai ir papūga.
Kiek kojų kiekvienas namo gyventojas turi,
pasakyti nesunku,
bet pabandyki suskaičiuoti tu,
kiek jų turi jie visi kartu.
Greta Stakionytė (7 kl.)
„Mano didžiausias pomėgis yra skaityti knygas, ypač romanus. Patinka būti kartu su šeima. Kartais gera būna būti vienai, kad galėčiau apmąstyti, ką patyriau naujo, ką sužinojau. Kūryba nėra pastovus dalykas mano gyvenime – ji ateina ir išeina. Tačiau, atėjus įkvėpimui, kad nepamirščiau, ką turiu galvoje, užrašau savo mintis į užrašų knygelę. Taip pavyksta ką nors sukurti.“
Pintinė grybų
Rugsėjo vidury
grybaut išsiruošė mergaitė
ir surado voveraitę.
Paskui dar baravyką,
lepšę, ūmėdę, baltiką,
net šešiolika kelmučių,
tiek pat kazlėkų mažučių,
o žaliuokių tiktai tris.
Pasakyki, jei gali,
kiek grybų yra krepšy.
Pradingę žaislai
Vieną liepos dieną
nustėrau iš tiesų:
parėjau į savo namą
ir neberadau žaislų.
Mano dvi gauruotos meškos
nebesėdi ant kėdės,
ant paminkštintos sofutės
nebepamatau katės.
Trys drambliai nebežygiuoja
ant lentynos prikaltos.
Negi dvylika varlių akyčių
Į mane nebespoksos?
Kiškių keturių šeimyna
nebedžiugina manęs.
Kiek žaisliukų dingo,
kas išspręs?
Deimantas Jakniūnas (7 kl.)
„Savyje nešioju daug idėjų, minčių, tad visuomet stengiuosi jas išnaudoti, dalyvaudamas įvairiuose renginiuose. Domiuosi kompiuterinėmis technologijomis, naujais išradimais, katėmis. Visa tai mane paskatina kurti. Minčių įvairovę bandau išlieti ir eilėmis.“
Sėkminga žūklė
Rugpjūtį tėtis gaudė žuveles,
aš nukabinėjau jas.
Trys karosai jam užkibo,
penkios raudės krantan lipo.
Kuojos šešios, du gružliai,
Net septyni ešeriai.
Pasakyki, brolytėli,
Kiek žuvyčių kibirėly?
Varlių kelmas
Birželio vidury
ant kelmo po medžiu
tupėjo varlės.
Keturios nušoko į vandenį paplaukioti,
dvi nustriksėjo į mišką uodų paieškoti,
trims pasislėpti pievoje parūpo,
o vieną nelaimingą gandras pačiupo.
Suskaičiuoki, kiek varlių
tupėjo ant kelmo po medžiu.
