Būrys Panevėžio fotografų pajuto, ką reiškia atsidurti kitoje objektyvo pusėje.
Pasaulinę fotografijos dieną aplink Laisvės aikštę nusidriekė šios gildijos atstovų eisena, o praeiviai traukė mobiliuosius telefonus ir paveikslavo smagiai nusiteikusius, švenčiančius fotomenininkus.
Ir profesionalai, ir būsimieji fotografai
Tradicine eisena miesto centre savo profesinę šventę Panevėžio krašto fotografai paminėjo jau aštuntąjį kartą.
Pasak renginio organizatorės, Šiaurės Lietuvos fotomenininkų asociacijos vadovės Liucijos Karalienės, tokios idėjos sumanytojas, taigi, savotiškas šventės krikštatėvis – žinomas fotomenininkas panevėžietis Stasys Povilaitis.
„O mes tęsiame jo sumanymą“, – sako L. Karalienė.
Šįmet eisena buvo gausiausia. Per Laisvės aikštę nusidriekė daugiau kaip 60-ies fotografų ir šiai meno sričiai prijaučiančiųjų būrys. Tarp jų ir patyrę, konkursuose apdovanojimus skinantys menininkai, ir jų pėdomis sekantis jaunimas, taip pat ir tie, kurie kada nors galbūt paims fotoaparatą į rankas – vaikų darželio „Vaikystės sodas“ mažieji auklėtiniai.
Įvairiausia fototechnika ir vėliavomis nešiną eisena lydėjo Panevėžio muzikinio teatro pučiamųjų instrumentų orkestras „Garsas“.
Apsukę ratą aplink Laisvės aikštę fotografai eiseną baigė prie Juozo Miltinio paminklo ir patraukė į Violetos Bubelytės parodos „Monospektaklis kitaip“ atidarymą „Galerijoje XX“.
Sunku nustebinti
L. Karalienės teigimu, nors fotografuojančiųjų gretos auga, visgi klasikinės fotografijos atstovų nedaugėja.
„Dabar labai populiarus šiuolaikinis menas, kai ne kuriama, o žaidžiama su fotografija, kai, nežinant fotografijos taisyklių, ieškoma kažkokios koncepcijos, pradedama nuo kito galo. Neišmokus fotografijos pagrindo pamokų, einama nuo viršaus į apačią“, – tendenciją mato Šiaurės Lietuvos fotografus vienijančios asociacijos vadovė.
Visgi, anot jos, Panevėžį pagrįstai galima vadinti fotografijos meka.
Čia gausu profesionalų, vien Šiaurės Lietuvos fotografų asociacija vienija 25 narius.
L. Karalienė pažymi, kad keičiantis pasauliui, fotografai susiduria su naujais iššūkiais.
„Geram fotografui reikia matymo. Jei pamatęs akimirką sugebi ją įamžinti taip, kad padarytum poveikį kitam, vadinasi, gali būti fotografu. Bet šiuolaikinį žmogų labai sunku nustebinti, padaryti jam įspūdį. Vaizdinės informacijos tiek daug, kad visos užfiksuoti nebeįmanoma. Todėl jei iš šimto nuotraukų pamato bent vieną – jau labai gerai“, – svarsto menininkė.
Fotografuojanti dešimt metų L. Karalienė pagal pelnytus įvertinimus yra profesionali fotografė, tačiau sako pati savęs vis tiek tokia nelaikanti.
„Visada save graužiu, kad galiu daugiau ir geriau. Sau esu labai savikritiška“, – prasitaria Liucija.
G. Kartano ir P. Židonio nuotr.
