Vėlyvą penktadienio popietę Panevėžio apskrities
G.Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos parodų salė buvo pilnutėlė –
valdžios atstovai, menininkai ir aktoriai, kultūros menui ir tiesos ieškojimams
neabejingi miestelėnai susirinko pagerbti filosofijos profesoriaus Arvydo
Šliogerio. Šioje parodų salėje 60-mečio proga filosofo garbei surengtas vakaras “Gera grįžti namo”.
Gimtajam Panevėžiui jaučiantis stiprią trauką ir pagarbą A.Šliogeris savo filosofinių veikalų, recenzijų ir eilėraščių rankraščius bei atsiminimus apie žymius žmones patikėjo saugoti tik minėtajai bibliotekai. Tokiu kilniu poelgiu šios kultūros įstaigos darbuotojos labai didžiuojasi. Stengiantis sukurti jaukią aplinką, kad profesorius pailsėtų ir pasijustų kaip namuose, mintimis priartėtų prie gimtųjų vietų, kad apie viską galėtų netrukdomas pamąstyti, vakaro svečiui pianino ir fleitos garsais širdį suvirpinusias melodijas dovanojo Julija su Loreta.
Apie nelabai linksmus dalykus – šiek tiek su humoru
Apgailestaudamas, kad didelės apimties jo filosofinis veikalas dar neišvydo dienos šviesos, A.Šliogeris sakė nelabai ir norintis apie knygą kalbėti. “Ji dar redaguojama, nes apimtis gan nemaža – du tomai, tačiau šiandien man atrodo, kad gvildendamas senas temas atsakymų vis nesurandu. Vos prieš dvi valandas atrodė, kad juos lyg ir radau, bet netrukus vėl nebegaliu daug ko paaiškinti. Viskas atrodo lyg kalbos avantiūra, žodžių žaismas, tačiau tai turi ir unikalaus žavesio”, – kalbėjo filosofas, pridūręs, kad knygoje dominuoja tėvynės ir laisvės tema.
Pasak vakaro svečio, dabartine šalies padėtimi galima džiaugtis ir didžiuotis: Lietuva pagaliau turi gerus šeimininkus – Europą ir NATO, tačiau grėsmė išlikimui yra. “Yra dar negerų keistų dalykų, pavyzdžiui, kodėl uždraustas globalinis judėjimas – kodėl taip elgtis valdžiai yra patogu ir kas po šiuo sprendimu slepiama? Nors visos temos lyg ir apkalbėtos, tačiau filosofui dar yra kas veikti, tik į rimtas problemas dera žiūrėti su humoru”, – patarė A.Šliogeris.
Visažiniais save laikančių asmenų reikėtų vengti
Kalbėdamas apie žmonijos istoriją filosofas neslėpė, kad dabar jam labiausiai nerimą kelia fanatizmas – žmonės jaučiasi gamtos karaliais, įtikina save esantys visagaliai, tačiau tokie žiniuoniai nė nenutuokia, kad savo skelbiamomis tiesomis yra pavojingi, be to, daug menkesni net už gyvulius ar paukščius.
“Man neteko sutikti nei fanatiškos karvės, nei šuns, nei vištos. O žmonės – įprastas dalykas. Fanatizmas klesti negražiu pavidalu, jis dangstomas arba dievinamas, prasiveržia įvairiais pasireiškimais”, – pabrėžė A.Šliogeris. Jo manymu, šia liga serga Vakarų pasaulio dalis, propaguojanti islamą, teroristinius išpuolius, spjaunanti į civilizaciją ir žmogišką padorumą.
Beje, civilizacija, pasak filosofo, irgi turi begalę minusų – apie reklamos šūkius, pvz., “kas valdo informaciją, tas valdo pasaulį”, apie vergavimą moderniausiai technologijos priemonei – kompiuteriui, apie moderniojo mokslo atradimus niokojant gamtą ir joje atliekant niekingus eksperimentus A.Šliogeris atsiliepė gan skeptiškai.
“Naujausių laikų mokslas atsiranda kaip radikali priemonė prieš krikščionybę, dogmatizmą. Mūsų loginį mąstymą ir intelekto lygį lemia mokslas, bet jis mus ne išlaisvina, o įkalina”, – akcentavo filosofas.
Į Mendelejevo lentelę visata nesutelpa
Akivaizdūs laboratorinių eksperimentų, mėginimo realizuoti mokslinius bandymus, tobulos santvarkos ieškojimai bei daugelis kitų iškreiptų, tačiau tobulais laikytų ir įteigtų 17 ir 18 amžių stereotipų liudija apie nesąmoningą norą lyderiauti, valdyti, darkyti žmonių sąmonę ir gamtą. Vos ne beprotybe baigęsi tiesos ieškojimai, pasak filosofo, dar neįrodė su tokiu karštligišku užsidegimu ieškotos tos vienintelės tiesos.
“Ir žydus, ir kitas tautas bei rases buvo nutarta sunaikint prisidengus mokslo vardu, stengtasi viską griaut, netgi prievartaut gamtą. Vienintelis šviesus žmogus, kurį vertinu, buvo poetas ir dramaturgas Gėtė: jis pasibaisėjo Niutono bandymais tamsiame kambaryje perprast šviesą ir plyšauti visam pasauliui apie unikalų atradimą – esą praleista per prizmę šviesa skyla į septynias spalvas. Toks elgesys užtraukė didelę Gėtės rūstį, nes negerbiantis gamtos žmogus gali tapti savo išradimų maniaku arba fanatiku”, – pasakojo filosofas.
A.Šliogerio įsitikinimu, naujausių laikų mokslas atsiranda iš begalinio troškimo pažinti visatą ir mėgautis tariama tiesa. “Bet absoliučios tiesos nėra. Gal kam atrodys, kad visata sudaryta iš 105 periodinės Mendelejevo lentelės elementų. Pagrindinis moderniojo mokslo bruožas – priversti gamtą atsakyti į visus klausimus, tačiau iš prievartos nieko gero nebus”, – atšaldė smalsuolių susidomėjimą A.Šliogeris. Jo manymu, tiesa yra pavojinga, todėl kartais ramiau gyventi, kai jos nežinai.
Stebina daugeliu neįtikėtinų aspektų
Ilgai tyrinėjęs filosofijos ištakas profesorius prisipažino nustatęs geriausią ir vienintelį vaistą nuo fanatizmo. Galbūt ne vienas nustebs, tačiau tai – humoras. “Tai fantastiškas dalykas, kurį atrado graikai. Tai vienintelė tauta, už savo požiūrį verta pagarbos. Jie nevergavo savo dievams, bet juos gerbė, bendravo kaip su lygiais sau, negarbino it stabmeldžių, netgi kalbėdavo apie netikusius jų poelgius su ironija. Į viską žiūrėti su humoru – nuostabi savybė”, – klasikinės Graikijos legendomis ir tautos išmintimi žavėjosi A.Šliogeris.
Dažnai suabejodamas žmonių įtikinėjimais viena ar kita teorija svečias prisipažino dažnai suabejojantis, nes taip elgtis verčia žinojimas, kad absoliučios tiesos nėra. “Filosofijos esmė – ironija, skepsis ir humoras, – praskleidė šio paslaptingo ir beribio mokslo uždangą A.Šliogeris ir pridūrė: Jei žinočiau, kad nebeliks mano Panevėžio, neliks šio nuostabaus gamtos kampelio, stovės dangoraižiai ir girdėsis anglų kalba, man to nereikia – nenoriu tokios tiesos”.
Rita Misiūnienė
tel.(8-655)04725, rita@sekunde.com
