Ne vienerius metus kurtas filmas „Šaligatvis“ išvydo dienos šviesą ir prieš premjerą buvo pristatytas panevėžiečiams. Žurnalistas ir kino operatorius Skirmantas Pabedinskas, teatro režisierius Julius Dautartas bei redaktorė Zinaida Paškevičienė atidavė duoklę ištisoms kartoms. Tai filmas apie kasdienybę, senatvę bei dviejų žmonių meilę ir gyvenimą.
Žurnalistas ir kino operatorius S. Pabedinskas, teatro režisierius J. Dautartas bei redaktorė Z. Paškevičienė atidavė duoklę ištisoms kartoms.
Anykščių rajone esanti vietovė išsiskiria tuo, kad tarpukario Lietuvoje ji buvo vienintelė, turinti beveik kilometro ilgio betoninį šaligatvį. Kadaise kaime gyveno apie 40 šeimų, tarp jų ir Pranciškus Kalibatas. Jis praėjusio šimtmečio trečiajame dešimtmetyje išvyko į Ameriką, o jo kelionei pinigų surinko viskas kaimas.
Kartą atostogų grįžęs P. Kalibatas pasakė: „Užtenka, mano tėvas daugiau purvyno nebraidys.“ Tuomet jis nupirko cemento, o kaimo vyrai iškasė griovį, privežė akmenų, žvyro ir išliejo šaligatvį per visą kaimą. Gale kaimo 1931 metais vyras pastatė ir marmurinį kryžių su užrašu: „Jaunime, mylėk Dievų ir savo tėvynę.“ Jis praeities dienas mena ir šiandien.
Dabar Žvirblėnų kaime gyvena tik Kamilė ir Kazimieras, iki šiol prižiūrintys dar praėjusiame amžiuje nutiestą šaligatvį.
S. Pabedinskas sako, kad dirbant televizijoje tenka daug važinėti ir sutikti įvairių žmonių. Apie kai kuriuos jų norisi papasakoti daug daugiau, nei leidžia trumpas televizijos reportažas.
Kino operatorius iš viso nufilmavo 18 valandų medžiagos, iš kurios gimė 55 minučių filmas „Šaligatvis“. S. Pabedinskas tvirtino, jog per vieną dieną tekdavę filmuoti po 8–10 valandų.
„Filmuoti buvo įdomu, bet reikėjo daug dirbti. Kartais filmo herojus tekdavo ir pakankinti, – filmavimo įspūdžiais dalijosi operatorius. – Mes atvažiuojame, o jiems dar reikia ožką pamelžti ar kitus ūkio darbus nudirbti.“
Teko prisipratinti
S. Pabedinskas pabrėžė, kad kūrybinė grupė Kamilei ir Kazimierui turėjo tapti savais, todėl teko juos prisipratinti.
„Mes turėjome tapti tarsi jų šeimos nariais“, – šypsodamasis kalbėjo operatorius.
Filme nėra jokių pašalinių garsų ar foninės muzikos. S. Pabedinsko teigimu, buvo siekiama išlaikyti autentiką, todėl kiekvienas filme girdimas garsas buvo įrašytas atskirai.
„Galėjom fone paleisti bet kokią simfoniją, būtų puikiai tikusi. Nuo Čiurlionio iki Bethoveno. Tačiau pakliuvome tarsi į spąstus ir susimąstėm, ar tuos žmones iš tiesų supa simfonijos“, – kalbėjo operatorius.
Kamilės ir Kazimiero gyvenimo vargai bei maži džiaugsmai filme atspindimi visais metų laikais. Tad kūrybinė komanda pas juos apsilankydavo tiek ieškodama tikrosios žiemos ar gamtos iššūkių kitais sezonais.
„Nenorėjom važiuoti kaip į ekspediciją ir per dvi tris savaites viską nufilmuoti. Nenorėjom, kad žmonės mums tiesiog papasakotų, kaip buvo žiemą ar rudenį. Nutarėme, kol mūsų herojai gali bendrauti, važiuosime pas juos visais metų laikais. Taigi per laiką suradom ir žiemą, ir vasarą…“ – džiaugėsi S. Pabedinskas.
Ne vienas filmo žiūrovas kūrybinės grupės klausė, kur jie rado tokius talentingus aktorius. Operatorius neslėpė, kad Kamilė ir Kazimieras nuo pat filmavimo pradžios jautėsi esą tikri artistai, todėl filmavimams pasiruošdavo.
„Tarkim, į bulviasodį jie atėjo su kostiumais“, – paaiškino vienas iš kūrybinės grupės narių.
Herojai filmo dar nematė
S. Pabedinskas teigė, kad istorija filme „Šaligatvis“ nėra nei sutirštinta, nei išblukinta. Nors kai kurie herojų pokalbiai į jį nepateko, nes jie atrodė tarsi druska.
Filmas jau buvo parodytas Anykščiuose bei Alytaus rajone. Tačiau jo premjera įvyks rugsėjo 29 dieną Tarptautiniame Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje, seniausiame tarptautiniame dokumentinio kino festivalyje Baltijos šalyse.
Redaktorė Zinaida Paškevičienė apgailestavo, kad filmo dar nematė jo herojai. Tačiau ji tikisi, jog pagerėjus sveikatai Kamilei ir Kazimierui jis bus parodytas.
Filmo herojai kartu susilaukė vieno vaiko, nors Kamilė dar du vaikus sugyveno su pirmuoju savo vyru. Jis pražuvo Sibiro platybėse. Kamilė ir Kazimieras niekuomet nebuvo susituokę, nes moteris kadaise apskaičiavo, jog tapti šeima tiesiog neapsimoka. Gyvendami atskirai jie turėjo po 60 arų žemės, o santuokos atveju pusę jos būtų netekę.
Kūrybinė komanda neslėpė, kad jie savo darbu siekė atkreipti dėmesį į tai, jog filmą galima sukurti ir be didelių piniginių lėšų ar pompastiškų užmojų.
Audinga SATKŪNAITĖ
