Panevėžio fotografijos galerijoje atidaryta pirmoji personalinė Miglės Bačkovaitės fotografijų paroda „Nėra laiko. Jie ir be Jų“. Menininkė kilusi iš Panevėžio, bet dabar gyvena Londone.
Ši ekspozicija – septynerių metų kūrybos apibendrinimas. Galerijoje pristatyti portretai ir peizažai, sukurti Jungtinėje Karalystėje, daugiausia – Londone.
M. Bačkovaitė stebina ne tik rūke tirpstančiais peizažais, bet ir erotinėmis fotografijomis. U. Mikaliūno nuotr.
Skleidžia erotiką
„Gyvenimas susideda iš žmonių ir mūsų matomų vaizdų. Peizažuose jausmas egzistuoja savaime, jo nereikia kurti. Jį gali absorbuoti ir pateikti savaip. O žmonių fotografijoms reikėjo susikurti visą atmosferą, jausmą, scenografiją. Labai vertinu laiką ir žmones, tai, ką matau, yra tarsi atsidėkojimas akimirkai. Daug kam atrodo, kad aš – vieniša siela, žvelgianti į horizontą, bet mes visi esame tokie pat“, – tikino M. Bačkovaitė.
Pasak menininkės, iš fotografijų žvelgiantys žmonės – teatrališki, išraiškingi, keistoki.
Ji renkasi spalvingas, išskirtine s asmenybes. Fotografei patinka modeliai, kurie leidžia nukrypti nuo standartų ir mielai pasineria į jos kuriamą fantazijos žaismą.
„Personažus dažniausiai sukuriu pati – tad transvestitas nuotraukoje realiame gyvenime nebūtinai yra toks“, – taip autorė atsako nuolat klausinėjantiesiems apie herojų tapatybę.
Svarbiausia fotomenininkei – kuo giliau pažvelgti į žmogaus vidų, kad nuotraukoje atsiskleistų ne jo išorės bruožai, o asmenybės esmė, gyvenimo istorija. M. Bačkovaitė neneigia, kad dažna jos fotografija skleidžia erotiką.
„Seksualumas turi stiprią kuriamąją galią. Man patinka ištirpinti visas ribas, apibrėžiančias vyriškumą, o moteriškumui suteikti dar daugiau gylio“, – prisipažino fotografė.
Vyrai raudonais nagais
Kone daugiausia dėmesio parodoje sulaukė menininkės fotografijų ciklas „Paskutinė vakarienė“.
Šioms nuotraukoms buvo sukaltas stalas, nudažytos sienos, įrengta tamsi instaliacija. Pasak parodos autorės, tai originali erdvė būtent tam veiksmui.
Paskutinę vakarienę valgantys vyrai – įvairių tautybių. Ieškodama spalvinių niuansų M. Bačkovaitė pozuotojams raudona spalva nulakavo nagus.
„Religinė tematika man į galvą atėjo visiškai atsitiktinai. Vakarieniaudama su ilgabarzdžiu draugu atkreipiau dėmesį, kad jis panašus į Jėzų. Mano suvokimu, menas – tai laisva forma, tad galima improvizuoti. Tai jausmų interpretacija ir išraiška“, – apibūdino kūrėja.
Ne mažiau svarbus fotografės įkvėpimo šaltinis yra gamta. M. Bačkovaitės peizažai tirpsta rūke, keldami melancholiją ir nuojautą to, kas jau vyko ar dar vyks šioje erdvėje. Portretuose laikas svarbus kaip personažo istorijos dėmuo, o peizažuose jis tampa pagrindiniu veikėju.
Pradžia – Londone
Panevėžietės kelias į fotografiją prasidėjo Londone. Baigusi Vytauto Žemkalnio gimnaziją ir Klaipėdos universitete įgijusi anglų kalbos filologės specialybę, M. Bačkovaitė prieš keturiolika metų išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę.
„Norėjau būti tapytoja, lankiau Panevėžio vaikų dailės mokyklą. Londone sutiktas žmogus pasiūlė man pozuoti fotosesijai. Iš pradžių tik kaip modelis dalyvavau kuriant eksperimentinę fotografiją. Vėliau pati įsigijau fotoaparatą ir ėmiau fotografuoti“, – pasakoja fotomenininkė.
Pažintis su fotografu lėmė posūkį į siurrealistinę fotografiją. Būtent jo studijoje buvo sukurtas didelio atgarsio sulaukęs M. Bačkovaitės fotografijų ciklas „Paskutinė vakarienė“.
Menininkė fotografuoja juostiniu ir skaitmeniniu fotoaparatu, kuria ir spalvotas, ir nespalvotas nuotraukas, tai esą priklauso nuo sumanymo, fotosesijos pobūdžio.
M. Bačkovaitės darbai jau eksponuoti Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, fotografijos publikuotos įvairiuose leidiniuose ir meno žurnaluose: „Twisted South“, „Filament“, „Fault“, „WHYcreate“, „DStripped“, „Aš esu čia“, „Britanijos lietuvis“.
Autorė yra fotografavusi žinomas muzikos grupes ir atlikėjus: lietuvių dainininkę Jazzu, britų „Dimbleby and Capper“, „Electric Litasny“.
M. Bačkovaitės fotografijų paroda „Nėra laiko. Jie ir be Jų“ Fotografijos galerijoje veiks iki lapkričio 30 dienos.
Dovilė BARVIČIŪTĖ
