Euro įvedimas: pliusų daugiau nei minusų

Verslininkus su euro įvedimo perspektyvomis supažindino Lietuvos banko valdybos narys profesorius Vaidievutis Geralavičius ir komercinio banko “Nord/LB Lietuva” ekonominių tyrimų padalinio analitikė Natalija Titova. Susitikimas vyko Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmuose.

Baimes ir mitus būtina išsklaidyti

Pranešėjai užtikrino klausytojus, kad lito pakeitimas turi gerokai daugiau pranašumų nei trūkumų. Profesorius V.Geralavičius apie europinę valiutą galėjo papasakoti ne tik teoriškai. Jis nemažai laiko dirbo Vokietijoje ir savo akimis matė euro įvedimo pasekmės šioje valstybėje.

“Žinoma, infliacija liks, nes kainos bus lyginamos visoje Europos Sąjungoje, kurios ekonominėje erdvėje mes esame, – sakė jis. – Privalumų bus daugiau nei trūkumų. Deja, Lietuvoje yra daug baimių ir mitų, susijusių su būsimu euro įvedimu. Juos būtina išsklaidyti”.

Pasak V.Geralavičiaus, euro įvedimas nebus pirmas kartas, kai Lietuva keičia savo piniginį vienetą: tai bus jau trečiąkart nuo nepriklausomybės atkūrimo.

Praėjusio dešimtmečio pradžioje lietuviai greitai priprato prie talonų, pakeitusių sovietinius rublius, paskui talonai buvo pakeisti į litus. Šie pasikeitimai nesukėlė sunkumų. Tad, pasak profesoriaus, ir euro įvedimas neturėtų gąsdinti Lietuvos žmones.

Susirūpinimą kelia infliacija

V.Geralavičius sakė, kad egzistuoja penki euro įvedimo kriterijai, numatyti Maastrichto sutartyje. Pagal šiuos kriterijus šalį, norinčią įstoti į Eurozoną, vertina Europos centrinis bankas.

Paskutinį kartą Lietuvos ūkis buvo įvertintas spalį. Vertintojai pripažino, kad ekonominiu atžvilgiu Lietuva tinkama eurui įvesti pagal visus kriterijus, išskyrus vieną.

“Vienintelis kriterijus, kuris kelia susirūpinimą, yra infliacija. Dabar reikalai yra prastesni negu pernai. Balandį infliacijos lygis buvo 3,2 proc.”, – sakė V.Geralavičius.

Pasak jo, yra trys pagrindiniai infliacijos varikliai Lietuvoje. Pirmas – maisto produktų kainos ir jos auga pakankamai sparčiai. Antras – valstybės reguliuojamos kainos. Trečias – naftos kainų šuolis Lietuvai atsiliepia vartojimo kainoms. Tačiau profesorius nuramino verslininkus: siekiančios artimiausiais metais įsivesti eurą Estija ir Slovėnija turi prastesnius rodiklius.

V.Geralavičius pabrėžė, kad pastaruoju metu Lietuvoje baiminamasi, jog įvedus eurą ekonominė padėtis šalyje pablogės, o Lietuvos verslininkams neatsiras papildomų galimybių skverbtis į kitų ES valstybių rinkas. Bet profesorius mano, kad šios niūrios prognozės nėra pagrįstos, todėl į ateinantį eurą reikia žiūrėti optimistiškai.

Trys postulatai

Kada litus pakeis eurai? Pasak V.Geralavičiaus, tikslią įvedimo datą nustato Europos Taryba. Tiesa, tikimasi, kad euras turėtų būti įvestas 2007 metų pradžioje.

“Įvedus eurą, litas kartu su juo Lietuvoje galios dar 15 kalendorinių dienų. Europos valstybių praktika rodo, kad tai – pakankamas terminas. Jam pasibaigus, dar porą mėnesių litus į eurus nemokamai turės keisti bankai”, – teigė V.Geralavičius.

Jis sakė, kad egzistuoja trys euro įvedimo postulatai, užtikrinantys šio proceso sėkmę. Pirma, valstybės institucijos turi pasirengti keisti valiutą. Antra, euras turi būti įvestas greitai. Trečia, gyventojai turi žinoti, kokią naudą atneša euras.

Atlyginimai turėtų lenkti kainas

Po profesoriaus kalbėjusi banko “Nord/LB” atstovė N.Titova sakė, kad įvedus eurą akivaizdžią naudą pajus įmonės ir gyventojai, nes bus eliminuotos valiutos keitimo sąnaudos. Nebesikeis valiutų kursas, tai labai aktualu Lietuvos importuotojams ir eksportuotojams.

Pasak N.Titovos, įvedus eurą augs konkurencija, plėsis užsienio prekyba, didės investicijos į Lietuvos ūkį. Pastarasis dalykas yra ypač svarbus, nes kol kas Lietuva pagal tiesioginių investicijų srautus atsilieka nuo kitų naujų ES narių.

Kalbėdama apie neigiamus euro atėjimo aspektus, N.Titova teigė, kad galimas kainų kilimas. Bet pažymėjo, kad kainos Lietuvoje, nors euras dar neįvestas, ir taip kyla sparčiau nei Eurozonoje. Pasak N.Titovos, Europos valstybių patirtis rodo, kad euro įvedimas yra infliaciją švelninantis veiksnys.

Profesorius V.Geralavičius pridūrė: tikimasi, kad darbo mokestis Lietuvoje augs greičiau nei kainos, tačiau ES vidurkį jis pasieks dar labai negreitai. Atlyginimų augimą lems investicijos į ūkį ir darbo jėgos emigravimas iš šalies.

Romanas Zinčenka
tel. 511223, roman@sekunde.com

S.Kašino nuotr. Profesorius V.Geralavičius ir banko analitikė N.Titova Panevėžio įmonių atstovams pasakojo apie ekonomines perspektyvas, kai euras pakeis litą.

Bendrinti šį straipsnį

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *