Šeštadienį Senvagėje vykusi ekologiškų produktų mugė, kurią organizavo Panevėžio apskrities viršininko administracija, nepasižymėjo pirkėjų gausa. Pirkėjai ir pardavėjai tvirtino, kad mugės organizatoriai nepasirūpino jos reklama ir apie renginį visuomenė nežinojo arba pirkėjai užsuko atsitiktinai. Pardavėjams nepatiko ir tai, kad ketvirta ekologiškų produktų mugė buvo perkelta iš Laisvės aikštės, kur ankstesniais metais vykdavo, į Senvagę.
Trūko reklamos
Gana puikus, saulėtas oras šeštadienį į Senvagę sukvietė apie pusšimtį ekologiškų produktų augintojų ir gamintojų iš Panevėžio, Utenos, Telšių, Vilniaus ir Alytaus apskričių.
Atėjusieji į mugę noriai pirko šiek tiek brangesnius nei turguje ar parduotuvėse ekologiškus produktus, o užkalbintieji teigė, kad svarbu ne vien kaina, bet ir sveikata. Panevėžiečius labiausiai domino “Daujėnų duonos” ir “Ustukių malūno” bei vaistažolių augintojų siūloma produkcija. Tačiau mažai buvo daržovių, vaisių, medaus pirkėjų.
Nors pirkėjų ir nebuvo daug, tačiau atėjusieji į mugę tikrai liko patenkinti. Ant Senvagės kranto grojo Gustonių muzikantai, plevėsavo “Tatulos programos” vėliava, žvilgsnį traukė didžiulė rudens gėrybių prikrauta kraitė. Dauguma ūkininkų pasirūpino, kad jų prekyvietės būtų papuoštos kad ir svogūnų pynėmis.
Panevėžiečiai – nebe žiūrovai, o pirkėjai
“Tatulos programos” direktorius Almonas Gutkauskas sakė, kad šiųmečių ekologiškų produktų mugių devizas yra “Maitinkime ekologiškais produktais mūsų vaikus”. Anot jo, džiugu, kad panevėžiečiai jau įvertino ekologiškus produktus ir pernai į mugę jau suplūdo minios žmonių.
Pažymėjus, kad pirkėjų nėra daug, A.Gutkauskas atkreipė dėmesį, jog kai kur nusidriekė eilutės. “Pavyzdžiui, Biržuose suplūsta minios žmonių, tačiau jie būna tik praeiviais, o ne pirkėjais,- tvirtino “Tatulos programos” vadovas.- Vilniuje ir Panevėžyje jau kitaip: žmonės ateina pirkti, o ne pažiūrėti.
Beje, tai ne vien mugė, bet ir kultūrinis renginys, padedantis skatinti žmones vartoti ekologiškus produktus. Auklėjamąjį darbą derėtų pradėti nuo mokyklų, kad vaikams nebūtų brukamas spalvotas vanduo ir įvairūs traškučiai”.
Mugė surengta netinkamoje vietoje
Savo užauginta ekologiška produkcija prekiavęs buvęs Biržų meras Vytautas Zurba neslėpė, kad mugę organizavusi Panevėžio apskrities viršininko administracija nepasirūpino jos reklama. Jis nesuprato ir miesto valdžios sprendimo neleisti mugės rengti Laisvės aikštėje, nors ji juk rengiama ne kam kitam, o miesto žmonėms.
“Daujėnų duonos” konditerijos, pyrago ir duonos gaminiais prekiavusios moterys pirkėjų stygiumi nesiskundė: čia nuolat stovėjo eilutė. Moterys teigė, kad panevėžiečiai yra neabejingi tikrai ruginei duonai, pyragams, šakočiams, meduoliams, kitiems konditerijos gaminiams.
Neskuba valyti organizmo
Vaistinių augalų ekstraktais, arbatomis, eteriniais aliejais prekiavęs tikrosios ūkinės bendrijos “Mėta” iš Vilniaus rajono savininkas Mindaugas Vyskupaitis teigė, kad pernai pirkėjų buvo trigubai daugiau, tačiau nepaisant to tvirtino, kad prekyba sekasi gerai. Jis irgi pritarė, kad mugės organizatoriai nepasirūpino reklama, todėl savo produkciją tenka reklamuoti patiems.
Dar vieni vaistažolių pardavėjai iš Mažeikių rajono pritarė, kad panevėžiečiai domisi sveikais vaistais, tačiau Vilniuje susidomėjimas būna gerokai didesnis. Mažeikiečiai pažymėjo, kad vilniečiai labiau domisi organizmą valančiomis arbatomis, o mūsų kraštiečiai ieško vaistų nuo tam tikrų ligų.
Gaminiai iš laukinių kviečių
Kaip ir ankstesniais metais, viena iš paklausiausių buvo “Ustukių malūno” produkcija. Čia buvo siūloma ne tik įvairiausių miltų, kruopų, trapučių, bet ir gardžios penkių grūdų košės, nuostabiai skanių virtų kukurūzų burbuolių su padažu, puikios duonos giros. Pasvaliečiai panevėžiečiams pirmą kartą pasiūlė Niurnbergo mugėje didžiulio pasisekimo sulaukusių laukinių kviečių trapučių.
“Ustukių malūno” savininkas Giedrius Uždavinys tvirtino, kad prekyba, kaip ir ankstesniais metais, vyksta puikiai. Jis patvirtino, kad labai pasiteisino produktų iš laukinių kviečių gamyba. Verslininkas neslėpė, jog kol kas laukinių kviečių pasiūla ribota, tačiau vylėsi, kad jų auginimu susidomės daugiau ūkininkų, nes jiems auginti nereikia jokių augalų apsaugos priemonių, o iš hektaro galima prikulti po 3-4 tonas. Pasak G.Uždavinio, įmonė neatsisako ir tradicinių gaminių, įvairių miltų, kruopų, košių mišinių.
Pasiteiravus apie Panevėžio pirkėjus, G.Uždavinys sakė: “Panevėžys keičiasi, žmonės darosi linksmesni, aktyvesni, labiau domisi ekologiška produkcija. Anksčiau panevėžiečiai buvo gerokai konservatyvesni, o dabar beveik nebesiskiria nuo Vilniaus pirkėjų ir jiems nebeužtenka čeburekų ar šašlykų. Džiugu, kad žmonių susidomėjimas ekologiškais produktais didėja.
Trūko pirkėjų
Pasvalietis Ernestas Vitolis Galinis, pirkėjams siūlęs įvairiausią medų, kurio kilogramas kainavo 12 litų, buvo įsitikinęs, kad mugė surengta netinkamoje vietoje, todėl, anot jo, prekyba vyko labai prastai. Didesniu dėmesiu negalėjo pasigirti ir kiti medaus pardavėjai. Mažai kas domėjosi ir ekologiškais obuoliais, už kurių kilogramą buvo prašoma lito, bulvėmis, svogūnais, cukinijomis, patisonais ir kt.
Norintieji atsigaivinti galėjo pasimėgauti mugės naujiena – Biržų alaus daryklos “Panoras” nefiltruotu alumi.
Gintautas Subačius
tel. (8-655) 04726, gintas@sekunde.com
A.Repšio nuotr. Buvęs Biržų meras V.Zurba neslėpė, jog mugė surengta netinkamoje vietoje, jai trūko reklamos.
