Projekto įgyvendintojai visada nekantriai laukia birželio. Ne tik dėl vasaros pradžios. Tą mėnesį į tribūną kopia Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos jaunieji kūrėjai, vedami mokytojos Reginos Grubinskienės.
Jau esame minėję, kad sunku paaiškinti, kuo konkrečiai skiriasi jaunųjų Panevėžio ir Pasvalio kūrėjų darbai. Viena jaučiama, kad stilistika (o gal tik stiliaus prieskoniai) kitokia. Net ir tematika.
Pirmoji iš pasvaliečių – Klaudija Audickaitė su savo kurtos poezijos pliūpsniu.
„Žaviuosi gamta, kitų gabumais bei nuoširdžiais žmonėmis. Patinka svajoti. Patinka padėti kitiems, jeigu reikia pagalbos. Laisvalaikiu skaitau knygas, moku groti kanklėmis, o nuo pat mažens svarbiausias hobis yra rašyti. Esu abiturientė. Dvejus metus dirbau gimnazijos laikraščio redaktore, rašiau straipsnius šiam laikraščiui, taip pat bendradarbiauju su rajono laikraščiu „Darbas“. Esu Pasvalio literatų klubo „Užuovėja“ narė. O mano meninė kūryba – ir eilėraščiai, ir proza.“
Tyloje jaučiu Tave
Man patinka tyla –
Joje daug jaučiu.
Tu žiūri į mane –
Širdis šoka valso ritmu.
Man patinka matyti
Spindesį Tavo akių –
Jose įžvelgiu meilę.
Ir taip jos švyti,
Kad suvokti sunku,
Ar realybėj esu…
Patinki man Tu,
Kai savo plaukais
Apgaubi ir šildai,
O savo kalba didinga
Glostai mano jauną širdį.
Taip giliai jaučiu:
Tik Tavo dėka
Esu aš laisva,
Tik su Tavimi gyva
Ir tikra esu…
Nes Tu lyg mama –
Mano tėvynė Lietuva.
*
Paversiu sapną
Į gyvenimą.
Kris žvaigždės
Iš dangaus.
Nebus lietaus
Ir ašarų karčių.
Nebus tamsios,
Liūdnos nakties.
Išliks diena,
Vis nesibaigianti,
Džiugi.
Paversiu sapną
Į gyvenimą.
Svajonės išsipildys
Ir troškimai.
Ir kaip bus lengva,
Šilta, gera..
Gyventi pasakoj
Su amžinu džiaugsmu,
Kuris neturi pabaigos.
*
Vandenynas
Kupinas paslapties.
Man plauna kojas
Jo beribės bangos.
Sūrus vanduo.
Ir jo tiek daug.
Ir jis nupraus
Man kūną, veidą.
Tada gal aš kartu
Pavirsiu paslaptim?
Ir niekas nežinos,
Kur aš.
Ir nesuras.
Ir negirdės.
Bet būsiu.
*
Papuošk man kaklą
Vėriniais iš kriauklių –
Surink visas,
Kurias atneš
Didinga jūra ant krantų.
Ir sušukuok,
Supinki plaukus –
Man vėjas juos
Stipriai suvėlė
Ir sklaidė kaip erškėtį,
Augantį ant kopų.
O aš pabėgau –
Bijojau ir drebėjau.
Dabar pagauk mane,
Papuošk –
Ir aš spindėsiu,
Ir kvepėsiu vėju
Tau…
*
Parašysiu laišką
Iš nakties
Ir iš gelmių
Savos širdies.
Nes noriu
Išlieti tamsą
Ir palikti
Tik žvaigždes,
Kurios spindėtų
Ir užstotų
Tai, kas juoda.
*
Jeigu sako,
Kad širdis
Nuolat plaka,
Tai kodėl gi
Meilė sustoja?
*
Išeiti į lauką,
Pajausti, kaip lyja lietus.
Suprasti, ką sako,
Įkvėpti.
Ir stengtis pagauti
Nors vieną lašelį –
Gerumo…
Tai man padeda
Jaustis savimi.
*
Ir taip paslaptinga,
Kai naktį išeinu
Ir šaukiu tyloje
Tavo vardą,
Ir negirdžiu tavęs,
Tik šlamantį vėją,
Kuris vienintelis
Supranta.
*
Kirmėlės
naikina obuolius,
jie miršta.
nebeatgis.
Keista –
taip pat yra
su širdimis.
*
Stoviu ant kranto
Matau jūrą
Smėlis bėga pro pirštus
Gaudau bangas
Merkiu kojas į jas
Moju žuvėdrai
Kuri skrenda tolyn
Gal pagausiu kada
Gal rasiu ir tave
Nes širdis pametė
*
Dažnai aš pamirštu
Pažvelgti į save.
Širdy tiek klausimų
Ir tiek klaidų sudėta.
Todėl bijau
Ir nemiga kankina.
Drebu kaip drebulė
Nakty.
Juk aš visai kaip ji –
Tokia trapi,
Bet vis laikaus ant žemės.
Ir man baisu
Pažvelgti į save,
Į tokią mažą,
Pilną klausimų
Gyvybę…
Aš nežinau, kodėl,
Bet klaidos kaupiasi
Many.
O širdį skauda, trypia,
Vėjai pučia, siaučia.
Aš vieniša nakty
Ir jau nesuprantu,
Kaip reikia išsilaisvint
Iš klaidų, iš dabarties
Ir realybės pančių.
Iš nežinios.
Gyvenimo.
