Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, valstybės
institucijoms bei verslo įmonėms atsirado galimybė pretenduoti į ES struktūrinių
fondų paramą. Tereikia profesionaliai parengto projekto.
Apie ES investicijas į verslo plėtrą žino daugelis suinteresuotųjų gauti struktūrinių fondų paramą, o Europos socialinio fondo (ESF), remiančio investicijas į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, lėšomis kol kas pasinaudojo vos pora Panevėžio organizacijų. Fondas žmogiškųjų išteklių plėtrai 2004-2006 m. skiria 316 mln. litų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio fondo skyriaus vyresnysis specialistas Martynas Žymantas teigė, jog galimybe už ES pinigus kelti darbuotojų kvalifikaciją labiausiai susidomėjo didžiosios savivaldybės: Vilnius pateikė 59 projektus, Kaunas – 9.
Panevėžys atrodo itin kukliai – pateikti trys projektai. Vienas iš jų atmestas. “Finansavimas skirtas dviem panevėžiečių projektams”, – patvirtino M.Žymantas. Jis nemano, kad regionams trūko informacijos apie ESF fondo panaudojimo galimybes. “Galbūt regionuose sunkiau atrasti žmonių, galinčių profesionaliai parengti ESF keliamus reikalavimus atitinkančius projektus, o verslininkai darbuotojų kvalifikaciją kelia savo lėšomis”, – svarstė tokio panevėžiečių pasyvumo priežastis vyresnysis specialistas.
Gautos lėšos – nemaža parama
Fondo finansavimą laimėjo Panevėžio rajono savivaldybės projektas “Darbuotojų kompetencijos didinimas”. Savivaldybės Užsienio ryšių ir investicijų skyriaus vedėja Raminta Būtėnaitė pasakojo, kad informaciją apie galimybę už ES lėšas kelti darbuotojų kvalifikaciją skyrius gavo praėjusių metų liepą. “Manau, ši žinia pasiekė visus, net keista, kad panevėžiečiai pateikė vos tris projektus”, – stebėjosi dėl tokio įstaigų, bendrovių ir organizacijų pasyvumo R.Būtėnaitė. Projektą Savivaldybė rengė savo jėgomis, prieš tai atlikusi detalią analizę, kokie mokymai darbuotojams būtų naudingiausi.
“Bene svarbiausia – gilinti žinias savivaldos, darbo su kompiuteriu srityse. Ne visi mūsų specialistai turi ES pripažintus darbui su kompiuteriu reikalingus sertifikatus. Tokie kursai pakankamai brangūs. Planuojame mokytis užsienio kalbų”, – pagrindines Savivaldybės tarnautojų tobulinimosi sritis akcentavo skyriaus vadovė.
ESF panevėžiečių projektui įgyvendinti numato skirti 200 tūkst. litų. 100 tūkstančių skirs rajono Savivaldybė. “Galimybę kelti kvalifikaciją turės ne tik Savivaldybės tarnautojai. Mokymuose dalyvaus ir mokyklų vadovai, ir kitų Savivaldybei priklausančių įstaigų specialistai. Savo lėšomis tokių brangių kvalifikacijos kėlimo kursų tikrai nebūtume įstengę apmokėti”, – įsitikinusi R.Būtėnaitė.
Bendras Panevėžio rajono savivaldybės ir ESF projektas bus pradėtas įgyvendinti jau balandžio pradžioje. Užsienio kalbų, kompiuterių bei savivaldos įgūdžių tobulinimo kursai vyks rugpjūčio ir spalio mėnesiais.
Tobulinsis 90 procentų darbuotojų
Žemės ūkio produktais didmenomis prekiaujantis AB “Linas ir Viza” – vienintelė verslo įmonė Panevėžyje, pasinaudojusi proga darbuotojų mokymams pasitelkti ESF siūlomą paramą. Bendrovės personalo skyriaus vadovė Silvija Lukošiūnaitė teigė, kad “Linas ir Viza” nemažą dalį uždirbto pelno skiria savo specialistų kvalifikacijai kelti. “Nors investicijos į žmones atsiperka negreitai, tačiau esminiai ekonomikos pertvarkymai, konkurencinė kova neleidžia elgtis kitaip”, – tvirtino S.Lukošiūnaitė.
Bendrovė pateikė projektą “Bendrieji darbuotojų mokymai”, jo sąmatinė vertė – 2 mln. litų. Jis atitiko ESF reikalavimus. “Į mokymus bus įtraukti 194 (97 proc.) įmonės darbuotojai. “Tobulinsime anglų kalbos žinias. Psichologija, vadovavimo stilius, vadybos naujausios tendencijos – būsimųjų mokymų temos”, – pasakojo S.Lukošiūnaitė. Projektą “Linas ir Viza” rengė savo ir konsultantų iš sostinės jėgomis.
Pritrūko specialistų
Panevėžio miesto savivaldybė ES skiriamais pinigais darbuotojų kvalifikacijai kelti šį kartą nesusidomėjo. “Būtinos investicijos į žmones. Turėjome informaciją apie galimybes tam panaudoti ESF lėšas. Tačiau žinia apie tai atėjo ne pačiu tinkamiausiu metu – skyriuje dirbantys žmonės buvo užsiėmę kitų projektų rengimu”, – apie praleistą progą mokytis už ES pinigus kalbėjo Savivaldybės Investicijų skyriaus vadovė Diana Žižiūnienė. Ji informavo, kad miesto Savivaldybė dalyvavo bendrame projekte kartu su Aukštaitijos profesinės karjeros centru, tačiau paraiška buvo atmesta kaip neatitikusi ESF keliamų reikalavimų.
Kitas kvietimas pateikti paraiškas struktūrinio fondo, remiančio investicijas į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovo M.Žymanto, planuojamas skelbti balandžio pradžioje. “Tikimės, kad šį kartą spėsime parengti projektą”, – neabejojo D.Žižiūnienė.
Investuoti į žmones mokys ministerija
Panevėžio verslo konsultacinio centro direktorė Akvilė Ramanauskienė informavo, kad verslininkų, organizacijų prašymų padėti parengti projektus, suteikiančius teisę pretenduoti į ESF lėšas, centras nesulaukė. “Verslininkus labiau domina galimybės gauti iš ES struktūrinių fondų lėšų verslui plėtoti. Investicijos į žmones kol kas, kad ir kaip būtų apmaudu, dar nėra prioritetinė investicijų sritis”, – tvirtino centro direktorė. Anot pašnekovės, pasiryžimas pretenduoti į ESF paramą išblėsta dar ir dėl to, kad šių projektų įgyvendintojai turi įnešti ir dalį savo lėšų. “Vargu ar įmanoma gauti iš banko tokią tikslinę paskolą, juolab kad itin sunku prognozuoti, kada ji atsipirks ir ar iš viso atsipirks”, – panevėžiečių pasyvumą bandė paaiškinti A.Ramanauskienė.
Verslo konsultacinio centro vadovė teigė, jog panevėžiečiai noriai teikia paraiškas struktūrinių fondų lėšoms gauti – centro specialistai, talkinantys verslininkams ir organizacijoms rengiant projektus darbo stoka nesiskundžia.
A.Ramanauskienė nesiėmė spręsti, kokiais kriterijais vadovaujantis kai kurie projektai nepraeina pro Europos Komisijos filtrą. “Atmesdama paraišką Europos Komisija neturi motyvuoti, kodėl vienas ar kitas projektas neatitiko keliamų reikalavimų”, – teigė pašnekovė.
“Ministerija sieks, kad į kitą kvietimą atsilieptų ir daugiau paraiškų pateiktų šį kartą to nepadarę regionai, – tvirtino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas M.Žymantas. – Mūsų planuose – informaciniai seminarai potencialiems pareiškėjams, mokymai nežinantiesiems, kaip reikia parengti reikalavimus atitinkančią paraišką. Apie investicijas į darbuotojus ir apie galimybes tam panaudoti struktūrinių fondų lėšas kalbėsimės ir su panevėžiečiais. Seminarai Panevėžyje vyks keletą dienų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai kas dvi savaites organizuos atvirų durų dienas tiems, kurie pradėję pildyti paraiškas susidūrė su sunkumais. Padėsime išsiaiškinti iškilusias problemas”, – pažadėjo M.Žymantas.
Rasa Šošič
tel. (8-655)04727, rasa@sekunde.com
A.Repšio nuotr. D.Žižiūnienė nė neabejoja, kad ES parama investuojant į darbuotojų mokymus – naudingas dalykas, tačiau miesto Savivaldybė pritrūko žmonių, galėjusių parengti projektą.
