Eilė prie Panevėžio mero posto trumpėja

Pirmalaikiuose Panevėžio mero rinkimuose prie starto linijos stojo daugiau partijų, nei bus iškeltų kandidatų.

Taip nutiko, nes kai kurios dalyvauti rinkimuose užsiregistravusios politinės jėgos persigalvojo ir nusprendė trauktis iš politinės kovos šiai dar nė neprasidėjus.

Panevėžiečiai kovo 16-ąją prie balsadėžių rinks miestui merą.

Jis šiame poste užtruks vos porą metų – iki 2027-ųjų kovą vyksiančių savivaldybių tarybų rinkimų.

Simboliškai trumpai pasipuošti Aukštaitijos sostinės mero regalijomis paskelbė siekiančios aštuonios politinės jėgos.

Visgi jau dabar aišku, kad ne visos jos dalyvaus varžytuvėse dėl politinio posto.

Kelti kandidatus į Panevėžio merus planuoja šešios: Liberalų sąjūdis, Lietuvos socialdemokratų partija, politinė partija „Nemuno aušra“, politinis komitetas „Atsinaujinančiam Panevėžiui“, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai bei Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.

Belsis į rinkėjų duris

Būsimi kandidatai į merus pareiškinius dokumentus Savivaldybės rinkimų komisijai turi pateikti iki sausio 10-osios.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) atstovės spaudai Indrės Ramanavičienės teigimu, sausio 2-osios ryto duomenimis, du būsimi kandidatai jau pradėję pildyti duomenis VRK informacinėje sistemoje, tačiau kol kas dar nė vienas šios procedūros nėra užbaigęs.

Pareiškinius dokumentus pateikusiems būsimiems kandidatams bus išduoti rinkėjų parašų rinkimo lapai.

Pasak I. Ramanavičienės, parašus teks rinkti „Nemuno aušros“ ir politinio komiteto „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ keliamiems kandidatams.

„Kitos partijos dalyvavo savivaldybių tarybų rinkimuose 2023 metais, todėl jų keliamiems kandidatams parašų rinkti nereikės“, – aiškino VRK atstovė.

Dėl Panevėžio mero posto besivaržantys kandidatai privalės surinkti ne mažiau kaip 540 Aukštaitijos sostinėje gyvenamąją vietą deklaravusių rinkėjų parašų. Tam jie turės laiko iki sausio 30-osios.

Tik pakankamo rinkėjų palaikymo sulaukę asmenys bus registruojami kandidatais dalyvauti Panevėžio mero rinkimuose.

Galutinį jų sąrašą VRK turi paskelbti iki rinkimų likus ne mažiau kaip 30 dienų, tai yra ne vėliau kaip vasario 14-ąją.

Rikiuoja kandidatus

Nors kandidatai į Panevėžio merus dar tik pildo privalomus dokumentus, politinės jėgos viena po kitos viešai skelbia jų pavardes.

Nuo pat 2015-ųjų, kai merus Lietuvoje pradėjo rinkti gyventojai, o nebeskirti partijos, Panevėžį valdanti nepartinė Ryčio Račkausko komanda kandidate kelia jo dešiniąja ranka laikomą buvusią vicemerę, šiuo metu laikinai mero pareigas einančio Petro Luomano patarėją Loretą Masiliūnienę.

Jos atstovaujamas nepartinis politinis komitetas „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ šios kadencijos miesto Taryboje rinkėjų valia yra užsitikrinęs svarią daugumą – net 15 vietų iš 27.

Vos tris atstovus miesto Taryboje turinti opozicijoje esanti Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai kandidatu į merus kelia vieną iš jų – buvusį švietimo, mokslo ir sporto viceministrą Igną Gaižiūną.

Rinkimų kovai dėl Panevėžio mero posto ruošiasi ir vos vieną Tarybos nario mandatą turintis Liberalų sąjūdis. Ši partija į politines varžytuves siunčia advokatą Algimantą Kolpertą.

Savo kandidatą jau paviešino ir socialdemokratai. Panevėžio taryboje dvi vietas turinti Lietuvos socialdemokratų partija siekti mero kėdės deleguoja Panevėžio sporto centro direktorių Saulių Raziūną.

Panevėžio mero rinkimams pradeda ruoštis ir „Vardan Lietuvos“. Miesto Taryboje vieną atstovą turintys demokratai dėl mero regalijų varžytis patikėjo šios partijos Panevėžio skyriaus pirmininkei, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorės pavaduotojai Solveigai Dagei.

Aušrininkai lieka paslaptingi

Politikos naujokė partija „Nemuno aušra“ irgi užsiregistravo dalyvauti miesto mero rinkimuose, tačiau ką į juos pasiųs, bando laikyti paslaptyje.

„Nemuno aušros“ nurodytu viešai skelbiamu telefonu atsiliepęs Julius Limantas apie partijos planus Panevėžio mero rinkimuose teigė nieko negalintis pasakyti ir nurodė kreiptis į vadovybę. Tačiau paaiškino neturintis teisės išduoti partijos pirmininko Remigijaus Žemaitaičio kontaktų.

Pačios „Nemuno aušros“ oficialioje interneto svetainėje nurodytu mobiliuoju niekas nesiteikė atsiliepti.

Tos pačios dienos vakarą partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis žiniasklaidai pakomentavo, jog Panevėžyje bus keliama J. Limanto kandidatūra. Pastarasis dalyvavo spalį vykusiuose Seimo rinkimuose, tačiau vidurinį išsilavinimą turinčiam politikui nepavyko iškovoti parlamentaro mandato.

Iš rinkimų kovos traukiasi

Dalyvauti politinėje kovoje dėl Panevėžio mero kėdės užsiregistravo ir Lietuvos žaliųjų partija, taip pat Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS).

Visgi abi partijos galop apsisprendė kandidatų nekelti.

Žaliųjų partijos atstovas Panevėžyje Mantas Leliukas mano, jog esant dabartinei politinei situacijai, kai miesto Taryboje daugumą vietų turi judėjimas „Atsinaujinančiam Panevėžiui“, laimėjus rinkimus kitos politinės jėgos atstovui dirbti būtų sudėtinga.

„Priėmėme sprendimą nedalyvauti Panevėžio mero rinkimuose ir be reikalo neinvestuoti pinigų. Kiekvienas politinis žaidimas, politinio statuso siekimas kainuoja dideles investicijas, o įvertinus dabartinę situaciją miesto Taryboje, kai didžioji jos dauguma susideda iš vieno politinio judėjimo narių, net ir laimėjus rinkimus kitos partijos atstovui, jam darbas būtų neįmanomas. Atsižvelgę į tai pasirinkome planą dalyvauti Tarybos rinkimuose 2027 metais ir tuomet kelti mero kandidatūrą, o šį kartą susilaikysime“, – komentavo M. Leliukas.

Prasidėjus naujiems metams, LVŽS paskelbė irgi keičianti planus ir nebesieksianti mero posto.

Šios partijos Panevėžio skyriaus pirmininkas, buvęs Seimo narys Deividas Labanavičius teigia sulaukęs politinių bendražygių skatinimo dalyvauti rinkimuose, tačiau priėmė sprendimą palaikyti judėjimo „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ kandidatę L. Masiliūnienę.

„Jaučiau paramą, kad turiu kandidatuoti į merus, bet į rinkimus žiūriu ne per asmeninės naudos prizmę, o kas geriau miestui. Todėl manau, kad geriau leisti „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ komandai, 2023 metų rinkimuose pelniusiai didžiausią panevėžiečių pasitikėjimą, per likusius dvejus šios kadencijos metus pabaigti, ką pasižadėjusi. Pasitaręs su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovybe, priėmiau sprendimą šiuose mero rinkimuose nedalyvauti ir neskaldyti panevėžiečių balsų didžiausią pasitikėjimą turinčios komandos kandidatės naudai“, – apsisprendimą paaiškino D. Labanavičius.