Jau keturioliktą kartą tarptautinis vaikų ir jaunimo džiazo festivalis „Jazz fontanas 2015“ Panevėžį užliejo skambios muzikos garsais.
Trylikamečių smuikininkų duetas iš Kijevo savo retu talentu ir profesionaliu muzikos atlikimu žinomas visame pasaulyje.
Intelektuali muzika
Į tradicinį renginį susirinko beveik pusantro šimto Lietuvos ir užsienio šalių jaunųjų muzikos talentų. Šis festivalis yra vienintelis, apimantis tokį platų vaikų ir jaunimo džiazo muzikos spektrą tiek žanro, tiek geografiniu atžvilgiu. Tačiau, anot organizatorių, intelektuali muzika rūpi ne visiems.
Festivalio organizatorius, kompozitorius Rimantas Bagdonas sako, kad niekas neturi tokios didelės įtakos intelektualiai asmenybei kaip džiazo muzika.
„Festivalis yra indėlis į intelektualią visuomenę, kurios dabar taip trūksta. Vien tik pažiūrėjus Lietuvos televiziją akivaizdžiai matosi mūsų tautos mentalitetas. Nesakau, kad vien tik džiazas turi skambėti, bet jeigu televizija kalba ir visi žiūri apie Katažinos kojines, puikiai atsiskleidžia jų intelektas“, – kalbėjo R. Bagdonas.
Gėdos nepadarytų
Festivalyje dalyvavo jaunieji atlikėjai ne tik iš didžiųjų šalies miestų, bet ir įvairių jos kampelių. Gausiausiai muzikantų sugužėjo iš gilias džiazo tradicijas turinčios Klaipėdos. Džiazo mylėtojų gretas papildė ir talentai iš Latvijos, Ukrainos.
Jaunieji festivalio dalyviai džiazo garsais formuoja kitokį požiūrį į pasaulį. R. Bagdono albumo nuotr.
„Two Violins“ trylikamečių smuikininkų Iljos Bondarenko ir Tatjanos Žmendak duetas iš Kijevo savo retu talentu ir profesionaliu įvairių stilių muzikos atlikimu žinomas ne tik Ukrainos, bet ir Vakarų Europos bei JAV žiūrovams. Jie muzikavo ir Londone Velso princo Hario surengtame labdaros vakare.
Talentingų atlikėjų repertuare džiazas, Lotynų Amerikos muzika, klasika, originali kūryba. Publiką duetas stebina ansambliškumu ir kiekvieno kūrinio atlikimo subtilumu. Muzikos atstovai jaunąją porą vadina mažaisiais mocartais.
Grandiozinis dviejų dienų renginys vyko 3 etapais: konkursiniai koncertai pagal amžiaus grupes, įdomiausių dalyvių koncertas džiazo klube „Randevu“ bei laureatų apdovanojimas ir baigiamasis koncertas.
Šiemet pagrindinis „Grand Prix“, panevėžiečio stiklo dailininko Remigijaus Kriuko sukurta statulėlė, atiteko saksofonininkui Matui Laurynui.
„Lietuvoje nemažai augančių perliukų, pavienių į žvaigždes kylančių solistų. Dalis jų atlieka labai sudėtingus kūrinius. Galiu drąsiai teigti, kad yra tokių, kuriuos jau dabar galima siųsti ir į didžiuosius festivalius, jie tikrai nepadarys gėdos“, – pabrėžė R. Bagdonas.
Ugdo asmenybes
Idėja rengti tokį festivalį projekto organizatoriui gimė neatsitiktinai. Dar sovietiniais laikais Panevėžys turėjo vokalinio džiazo festivalį, tačiau prasidėjus politinėms ir ekonominėms suirutėms jis užgeso. Džiazo atlikėjas būdamas miesto patriotu sugalvojo ir įvedė naują tradiciją.
„Nusprendžiau daryti ne tokį festivalį, kaip daro Kaunas, Vilnius ar Klaipėda, kur atvažiuoja pirmo ryškumo banginiai, bet tokį, kur galėtų atvažiuoti paprastas muzikantas iš mažo miestelio. Tai galimybė jaunam žmogui parodyti ne tik save, bet ir mokytis iš kitų kolegų, pajausti festivalio dvasią, išgirsti aplodismentus. Tai jis galbūt prisimins iki gyvenimo pabaigos. Be to, toks renginys jauną atlikėją pakylėja į kitą platformą.
Dar viena ideologijos pusė – festivalio dalyvis bus geros muzikos klausytojas ir gerai pagalvos, ar eiti į Nelės Paltinienės ar Radžio koncertą. Čia grojantiems vaikams 10 metų, dar po tiek pat laiko jie jau bus asmenybės, Lietuvos ateitis“, – tvirtino R. Bagdonas.
Anot kompozitoriaus, muzika taurina ir ugdo žmogų. Džiazo atlikėjai ir geros muzikos klausytojai mąsto kitaip, skaito kitokias knygas.
„Hitleris ir Stalinas bijojo džiazo muzikos, nes ji – intelektuali ir verčianti mąstyti“, – teigė pašnekovas.
Apkirmijęs miestas
Festivalyje užaugo daug garsių muzikantų, kurie dabar jau patys dirba pedagoginį darbą. Dalis jų muzikos moko įvairiose užsienio šalyse.
„Mūsų festivalis yra kaip tramplinas į tolesnį augimą, perspektyvą. Džiazmenai baigia muzikos mokyklas, konservatorijas, išvyksta muzikos mokytis svetur. Džiazas gyvuoja visur, išskyrus vienintelį pasaulio miestą Panevėžį. Pačia intelektualiausia muzika, kuri labiausiai auklėja jauną žmogų, rūpinamasi mažiausiai. Čia nėra net džiazinio mokymo, netgi Alytus jį turi. Aš jau nekalbu apie Klaipėdą, Kauną, Vilnių, kur net trimis lygiais: vaikų muzikos mokyklose, konservatorijose, akademijose arba universitetuose džiazas skamba plačiąja prasme. Manau, šiuo atžvilgiu mūsų miestas tikrai apkirmijęs“, – kalbėjo R. Bagdonas.
Nors festivalis vyksta jau keturiolika metų iš eilės, jo organizatorius sako, kad jis mažai kam rūpi. R. Bagdonas prasitarė, kad dėl mažo finansavimo projektas gali ir uždusti.
„Festivalis kaip automobilis – be degalų važiuoti negali. Savivaldybė kiekvienais metais vis mažiau duoda pinigų, o festivalio kaina auga. Tikriausiai mūsų Savivaldybė vienintelė, kuri taip „rūpinasi“ festivaliu. Sakyčiau, ne kiek rūpinasi, kiek trukdo. Reikalauja visokių būtų ir nebūtų popierių, kai pats festivalio pikas. Meras Rytis Račkauskas žadėjo kuruoti kultūrą, pažiūrėsim, kaip bus, o Vitalijus Satkevičius toks meras, kaip aš Romos popiežius“, – sakė R. Bagdonas.
Anot muzikanto, į renginį norėtų atvykti ir jaunieji muzikantai iš Kubos ar Australijos, tačiau, norint priimti tokius svečius, reikia gerokai stipresnės finansinės bazės.
„Šiemet festivaliui išleidome 3–4 tūkstančius eurų. O reikėtų kelis kartus daugiau. Mačiau klaipėdiečių festivalio sąmatą, kuri siekė pusantro milijono. Kuo didesni pinigai, tuo kokybiškesnis, spalvingesnis ir geografiškai platesnis festivalis. Džiaugiuosi, kad bent jau kai kurių rėmėjų ir kultūros rėmimo fondo dėka šiemet dar išsilaikėme“, – kalbėjo organizatorius.
Kaip teigė R. Bagdonas, didžiausiais festivalio rėmėjais tapo tie, kurie anksčiau mokėsi muzikos mokyklose, baigė konservatorijas, kurie supranta, kiek reikia įdėti pastangų norint išgauti muzikos garsą.
Dovilė BARVIČIŪTĖ
