Smagiai rungtyniauja, net kartais pasirinkdami tą pačią temą, dvynukai Eglė ir Saulius iš Panevėžio rajono, Paįstrio Juozo Zikaro gimnazijos.
Eglė Rutkevilytė (7 kl.)
Mokytoja Skaidra Čepelienė:„Aktyvi, smalsi. Sakosi, kad kūrybinis įkvėpimas dažniausiai kyla vakare, prieš miegą, tada apmąsto praėjusios dienos akimirkas, išgyvenimus…“
Pavasaris
Pavasaris – paukščiai klykdami grįžta,
Pavasaris – pirmąja tulpę skinu.
Pavasaris – saulė žemelę sušildo,
Pavasaris, kai gandras man moja sparnu.
Pavasaris – saulė vilioja į kiemą,
Pavasaris – meškinas kelias iš miego.
Pavasaris – skruzdės pradeda dirbti,
Pavasaris, kai sniegas vandeniu virsta.
Aguonos
Toksai didelis,
Skaisčiai raudonas
Tarp linų pūpso
Žiedas aguonos.
Šalia jo, netoli, lyg dukrytė
Auga maža aguonytė.
Ir lauke linų mėlynų
Ryškiai šviečia abi jos kartu.
Kas pamato iš tolo,
Nustemba labai.
Gal užsidegė
Kartais linai?
Tik priėję arčiau
Prie linų,
Aikčioja:
Kaip nuostabu!
Katinas
Juodas, minkštas, apvalus,
Mielas ir labai švelnus.
Mano draugas pats geriausias
Katinėlis mylimiausias.
Juodas juodas kaip naktis,
Apvalus kaip skritulys.
Akys, didelės ir žalios,
Naktį spindi kaip žvaigždelės.
Vadinu jį Pūkučiu,
O mama – Storuliuku.
– Tu – Miegalius, – sako tėtis,
kai jis miega ant kušetės.
Mėgsta jis tik tinginiauti,
Pamiegoti, nuobodžiauti.
Mėgsta valgyti skaniai,
Išrankus yra labai.
Kai jis murkia – man ramu,
Nes žinau: aš su draugu,
Nors draugaujam neseniai,
Būsime draugai ilgai.
Lietuva
Žiūriu žemėlapyje – Tu tokia mažytė,
Vos matais šalia kitų didžių šalių.
Bet mano širdyje – brangi, miela, tarsi mamytė,
O, Lietuva! Labai Tave aš branginu…
***
Tamsu… Už lango jau tamsu,
Mojuoja man žvaigždė sparnu…
Norėčiau miego, tačiau užmigti negaliu,
Tamsu… Už lango jau tamsu.
Mintim į savo svajones skrendu,
Nors tiek bauginančių garsų girdžiu.
Tamsu… Už lango jau tamsu,
Mojuoja man žvaigždė sparnu…
Vaistas
Pasakysiu, ką manau.
Gerą vaistą atradau.
Jis yra pigus, saugus
Ir labai efektyvus.
Kai vartoju jį dažniau,
Tai jaučiuosi daug geriau.
Receptūra jo tokia:
Džiaugtis kiekviena diena!
Daug juokauti ir šypsotis,
Juoktis, kartais net kvatotis.
Džiaugtis, šėlti, nebumbėti,
Bėdoje visiems padėti.
Laiškas
Balandis laišką
Atnešė šį rytą.
Langan snapu pabeldė
Ir sparnu pamojo man.
Kiek visko daug
Nuoširdžiai buvo prirašyta,
Kiekvieną žodį
Akimis rijau.
Jį perskaičiau gal šimtą kartų,
Netgi išmokau mintinai.
Nes staigmena, gauta šį rytą,
Sujaudino mane labai.
***
Lietaus lašai barbena man į langą,
O man labai patinka jo klausyti,
Galiu aš sau ramiai svajoti ir mąstyti,
Lietaus lašai barbena man į langą.
Aš susirangiusi šiltai guliu po antklode,
O mintys mano – labai labai toli.
Lietaus lašai barbena man į langą,
O man labai patinka jo klausyti.
***
Mažais žingsneliais,
Aš judu pirmyn…
Su didelėm ambicijom, viltim,
Aš judu pirmyn.
Troškimų didelių turiu,
Tokių trapių ir, rodos, neįveikiamų.
Mažais žingsneliais,
Aš judu pirmyn…
Saulius Rutkevilis (7 kl.)
„Labai mėgsta pasivaikščiojimus gamtoje. Matyti vaizdai, apmąstymai skatina kurti eiles. Ypač norisi kurti, jei būna vienas, “ – mokytoja Skaidra Čepelienė.
Miške
Einu aš miško takeliu vingiuotu,
O medžiai šakomis mojuoja.
Sustoju ir klausau –
Girdžiu, kaip man simfoniją jie groja.
Į seną pušį atsirėmęs jų klausau,
O taip jauku, klausyti gera.
Čiulbėdami jiems pritaria paukšteliai,
Genys snapu į medį kala.
O miškas groja, garsiai gaudžia,
Jis net nemiega ir nesnaudžia,
Nors šiltas saulės spindulys ir gali
Čia įsiskverbti pro plyšelį.
Dėkingas miškui aš esu
Už suteiktą energiją ir gryną orą,
Už prisilietimą prie gamtos,
O tai yra ir bus didžiausias mano noras.
Išeinu
Išeinu…
Ir, rodos, niekada čia nebegrįšiu…
Bet kojos neša vėl mane atgal,
Išeinu…
Tačiau širdies dalis tikrai čia liko,
Toks didelis išbandymas juk atiteko man.
Išeinu…
Ir, rodos, niekada čia nebegrįšiu…
***
Skęstu aš liūdesy,
Gal liūdnesnio nėra už mane,
Gal ruduo jau gyvena many,
Skęstu aš liūdesy.
Nebedžiugina niekas visai.
Galvoje, mintyse pilkuma.
Skęstu aš liūdesy,
Gal liūdnesnio nėra už mane.
***
Pavasaris ateina pamažu,
Ir saulės spinduliai kasdien ilgėja,
Su besiskleidžiančiu žibutės žiedeliu
Pavasaris ateina pamažu.
Kažkur griovy šalpusnis jau pražysta,
Pirmieji paukščiai pranašai pragysta.
Pavasaris ateina pamažu,
Ir saulės spinduliai kasdien ilgėja.
***
Kokios spalvos, akys raibsta
Rudenį, juk kaip gražu.
Medžių lapai pasikeitę,
Kokios spalvos, akys raibsta.
Geltonuoja, raudonuoja,
Krenta, sukasi ratu…
Kokios spalvos, akys raibsta
Rudenį, juk kaip gražu.
Knyga
Garaže, tarp lentynų plačių,
Apdulkėjusią knygą randu.
Ir nupūtęs dulkes visas,
Knygą imu į rankas.
Taip vilioja atverst ir skaityti,
Nors nušiurus, pageltus, sena.
Ir atrodo tokia paslaptinga…
Ji užvaldo mane.
Man patinka verst lapą po lapo.
Aš skaityti galiu į valias.
Kaip norėčiau, kad ir mano draugai
Skaitytų vertingas knygas.
Melodija
Melodija,
Ją išgirdau aš gatvės šurmuly,
Ausis įtempęs
Jos klausiau…
Sekiau net iš paskos,
Ir nesvarbu man buvo,
Kur ji nuves.
Ar netgi paklaidins.
Staiga pradingo.
Aš nebegirdžiu.
Aplink klaiki tyla.
Ieškosiu tol, kol vėl surasiu ją.
