Vakar po pietų į Panevėžį atvažiavo buvęs Kristaus Karaliaus
katedros klebonas Rimantas Gudelis. Pernai vasarą į Rusiją dirbti išvykęs
kunigas juokavo, jog tai – ne pirmoji jo kelionė į mūsų miestą po naujojo
paskyrimo:
“Labai patogu važiuoti. Vakare įsėdi į traukinį, rytą – jau Rygoje, o iš ten Panevėžys – ranka pasiekiamas”. Seminarijos rektorius atvykęs domisi savo kūrinio – Jaunimo integracijos centro veikla, o vakar, pakviestas Šv. Petro ir Povilo bažnyčios klebono, laikė gavėnios rekolekcijas šioje bažnyčioje. “Priprasti naujoje vietoje nebuvo sunku – ne pirmą kartą keliauju, visur yra gerų žmonių, padedančių pirmosiomis dienomis”,- šypsojosi R.Gudelis.
Tarp seminaristų – lietuvių tremtinių
vaikas
Sankt Peterburge yra šešios Romos katalikų parapijos. Sovietiniais metais, pasak seminarijos rektoriaus, veikė tik viena, kitos buvo atidarytos vėliau, padvelkus “perestrojkos” vėjams. “Prie seminarijos pastatų yra parapijos bažnyčia. Seminaristai joje dirba katechetinį darbą”,- pasakojo dvasininkas. Šiuo metu R.Gudelio vadovaujamoje seminarijoje mokosi 55 pasiryžę tapti kunigais jaunuoliai. “Daugumoje Rusijos katalikų parapijų kunigauja užsieniečiai. Vatikanas laikosi tos nuostatos, kad tarp dvasininkų būtų kuo daugiau vietinių, nes tik jie gali subtiliai suvokti Rusijos kultūrą, papročius, tradicijas”,- sakė seminarijos rektorius. Beje, tarp seminaristų yra ir lietuvis. Tremtinių sūnus Viktoras Bilota šiais metais bus įšventintas į diakonus.
R.Gudelis akcentavo, jog katalikų kunigų, ypač rusų tautybės, – trūksta. Iš visų 250-ies parapijų savo klebonus turi toli gražu ne visos, o daugumoje darbuojasi užsieniečiai.
Sovietiškumo vis mažiau
Dvasininkas pasakojo, kad naujoje vietoje apsiprasti – ne naujiena. Daug keliavęs R.Gudelis greitai prisitaiko prie naujų aplinkybių. “Susidomėjęs tyrinėjau naują kultūrą. Galiu pasakyti, kad Rusijoje jau mažiau sovietinės dvasios, tačiau taip greitai pakeisti to, kas buvo formuojama ilgus dešimtmečius, vargu ar įmanoma. Jaunimas ten, kaip ir čia – Lietuvoje, paliestas globalizacijos”,- kalbėjo “Sekundės” pašnekovas.
Pokalbiui pakrypus apie vis tuštesnes mūsų šalies bažnyčias, seminarijos rektorius tvirtino: ši problema aktuali ir Rusijai. Ji mano, kad šis procesas priklauso nuo parapijos klebono darbo. “Antai vienas sako: “Turiu 50 parapijiečių, daugiau niekas pas mane neateina. Pasikeitus kunigui, po kelerių metų tikinčiųjų skaičius išauga iki keleto šimtų. Viską lemia dvasininko nuoširdumas, jo sugebėjimas apie save suburti bendruomenę”,- mano R.Gudelis. Beje, palyginti su tuo, kad sovietmečiu Rusijoje tikintieji visiškai neturėjo galimybių išpažinti savo religiją, net ir 50-ies žmonių bendruomenė – labai didelis dalykas. “Rusijoje Bažnyčia labai sunkiai, bet atsigauna ir auga”,- sakė R.Gudelis.
Progų kalbėti gimtąja kalba yra
Paklaustas apie galimybę Sankt Peterburge kalbėti lietuviškai, seminarijos rektorius teigė, jog progų pasikalbėti gimtąja kalba nepraleidžiantis. O jų yra. Seminarijoje dirba lietuvė sesuo vienuolė nuo Suvalkų. “Mūsų seminariją “atrado” Lietuvos istorijos tyrimo instituto moksliniai bendradarbiai. Jie į Sankt Peterburgą atvyksta tyrinėti archyvinių dokumentų ir apsistoja seminarijoje esančiuose svečių kambariuose – esame miesto centre ir mokslininkams labai patogu”,- apie ryšius su tautiečiais pasakojo dvasininkas. Turėdamas progą, o tai pasitaiko retai, nes rektoriaus darbotvarkė labai įtempta, jis pasikalba ir su “Spartako” krepšinio komandos treneriu Algirdu Braziu. “Ryšiai su Lietuva – labai artimi. Lankausi renginiuose, organizuojamuose Sankt Peterburge įsikūrusio Lietuvos konsulato. Čia gyvenantys lietuviai buriasi Lietuvių namuose”,- kalbėjo seminarijos rektorius.
Mintyse – nauji planai
R.Gudelis neapsiriboja vien tik seminarijos rektoriaus darbu. Panevėžiečiai dvasininką pažįstą kaip puikų organizatorių, originalių projektų sumanytoją, sugebantį juos paversti realybe. “Džiaugiuosi turėdamas progą įsijungti į taiktadarišką veiklą. Prieš trejetą savaičių Sočyje skaičiau paskaitas psichologams iš Beslano. Visi pamename šiurpią tragediją, kai šio miesto mokyklą pernai rugsėjo 1-ąją užgrobė teroristai. Per vaikų išlaisvinimo operaciją žuvo trečdalis iš tūkstančio mokykloje buvusių žmonių. Su Beslano aukomis dirbantys specialistai atlieka titanišką darbą, bandydami užgydyti įkaitais tapusiųjų sielas”,- pasakojo dvasininkas.
Nors sutartis dėl vadovavimo seminarijai su R.Gudeliu buvo pasirašyta metams, jau aišku, kad ji bus pratęsta. “Trejiems metams arba kiek reikalaus aplinkybės”,- sakė rektorius.
Tikėtina, kad Rusijoje panevėžiečių pamėgtam dvasininkui teks užsibūti ilgiau nei planavo. “Laikomasi nuostatos, kad seminarijai turėtų būti surastas vadovas rusas. Apie tokio pasirinkimo priežastis jau kalbėjome’,- paaiškino R.Gudelis.
Tačiau daugumos renginių siela vadinamas dvasininkas jau kuria naujus projektus, susijusius su Panevėžiu ir Jaunimo integracijos centru. “Pagal studentų mainų programą šią vasarą į Panevėžį turėtų atvykti jaunimas iš JAV, Rusijos, Lietuvos, Italijos. Bistrampolyje vyks bendra kultūrinė edukacinė programa”,- mintimis apie numatomą renginį dalijosi R.Gudelis.
Ir šį kartą Panevėžyje seminarijos rektorius ilgai užsibūti neplanuoja. Jo laukia kelionės į Lenkiją, kur tvarkys seminarijos reikalus. “Buvusiems parapijiečiams noriu perduoti pačius nuoširdžiausius linkėjimus”,- šypsojosi dvasininkas. Į Šv. Petro ir Povilo bažnyčią jau skubėjo žmonės. Artėjo rekolekcijų metas.
Rasa Šošič
tel. (8-655)04727, rasa@sekunde.com
