Šeštadienį Burbiškio dvaras keturioliktą kartą taps šalies gėlių sostine, į kurią plūs tūkstančiai lietuvių ir užsieniečių. Tradicinei tulpių žydėjimo šventei dvaras ruošėsi nuo praėjusių metų rudens. Ir nėrėsi iš kailio, kad pamalonintų savo svečius labiau nei anuomet priėmimus ir puotas čia rengę jo šeimininkai.
Burbiškio dvaras šią savaitę skendi įvairiaspalvių tulpių jūroje.
Daugiau artistų ir tulpių
Burbiškio dvaras šią savaitę skendi įvairiaspalvių tulpių jūroje. Pirmosios žiedus išskleidė dar balandžio viduryje, o paskutinės baigs žydėti gegužės pabaigoje. Atšilus orams dvaras ir darbo dienomis sulaukia daug lankytojų. Tačiau rytoj, šeštadienį, per tulpių žydėjimo šventę, jų čia bus minios. Pernai šventėje apsilankė apie 23 tūkstančius žmonių, šiais metais galbūt atvažiuos dar daugiau.
Ši šventė kasmet sulaukia vis didesnio susidomėjimo. Todėl Daugyvenės kultūros istorijos muziejus ir jo direktorius Egidijus Prascevičius, kurio energija ir atkaklumas dvarą prikėlė naujam gyvenimui, jau pernai pagalbos organizuojant tradicinę šventę pasiprašė Radviliškio rajono savivaldybės ir šio miesto kultūros centro.
„Žmonės į šventę atvažiuoja ne tik pasigrožėti gėlėmis, apžiūrėti dvaro ar pasivaikščioti po jo teritoriją. Jie tikisi ir turiningos kultūrinės programos. Tik suvieniję pajėgas galime išpildyti lankytojų lūkesčius“, – „Sekundei“ sakė direktorius.
Šiais metais šventės kultūrinė programa iš tiesų savo įvairove pranoks ankstesnes. Burbiškis šį kartą ypatingą dėmesį skyrė ir su tėvais atvykstantiems vaikams užimti. Be įprastų atrakcionų, jiems bus atskira scena, joje Radviliškio rajono mokyklų mokiniai rodys savo programas, mažieji čia galės pasižiūrėti lėlių teatro spektaklį.
E. Prascevičius sako, kad tradicinei tulpių žydėjimo šventei dvaras ruošėsi nuo praėjusių metų rudens.
Suaugusiesiems jau nuo vidurdienio koncertuos Valstybinis pučiamųjų orkestras, smuikininkių trio „Elektric Ladies“, Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos meno kolektyvai. Vakare šventės dalyvius pradžiugins valstybinis pučiamųjų orkestras „Trimitas“, šalyje žinomi solistai Eglė Juozapaitienė, Jeronimas Milius, Tomas Pavilionis, Ieva Juozapaitytė, Marta Lukošiūtė. Teatralizuotoje koncertinėje programoje žiūrovai išvys Vilniaus mažojo teatro aktorius.
Dvaro parko salelėse savo parengtas programas rodys Radviliškio rajono gimnazijų moksleiviai.
Kaip ir kasmet, veiks didžiulė mugė, kurioje, be kita ko, kultūrinį maisto paveldą pristatys šalių kaimynių ir tolesnių valstybių – Norvegijos, Vokietijos, Gruzijos – atstovai.
Vis dėlto pagrindinis šventės akcentas bus tulpės. Jų šiais metais pasodinta apie 400 rūšių, iš jų 90 – naujų. Pernai dvare žydėjo apie 300 rūšių tulpių.
Viename iš dvaro pastatų lankytojai galės apžiūrėti panevėžietės dailininkės Ilonos Žvinakienės tapybos darbų parodą, joje dominuoja Burbiškio dvaro vaizdai ir gėlės. Panevėžio rajone įsikūręs žinomas kolekcininkas, rajono garbės pilietis Klemensas Sakalauskas šventės dalyviams suteiks progą apžiūrėti sukauptą senovinių patefonų kolekciją. Amatininkai atvykusiuosius pamokys senųjų amatų.
Sodininkas užvedė ant kelio
Tulpės Burbiškyje pradėtos auginti 1992-aisiais, kai čia dirbęs patyręs sodininkas Feliksas Malčiauskas pasodino kelias dešimtis rūšių šių augalų. Vyras daug metų dirbo ūkyje, auginusiame šias gėles. Atėjęs tik į renovuoti pradėtą dvarą jis E. Prascevičiui pasiūlė čia užveisti tulpių. Bėgant laikui šių pavasario gėlių vis daugėjo.
Direktoriui kilo mintis surengti tulpių žydėjimo šventę. Muziejaus vadovas jau nebeslepia pirmuosius renginius organizavęs iš pragmatiškų paskatų. Jis suprato, kad vienintelė viltis dvarui prisikelti – žinomumas. Lietuvoje juk buvo ir tebėra daug apleistų dvarų. Valstybė nepajėgi visų atnaujinti. O Burbiškis išskirtinis ne tik kraštovaizdžiu, dvaro ansambliu, bet ir gėlių švente.
E. Prascevičius neabejoja, kad tulpių žydėjimo šventė irgi prisidėjo prie to, kad dvaras dabar beveik atstatytas. Žinoma, daugiausia darbų padaryta su Europos Sąjungos parama.
Nuo pat 1990-ųjų vykdomi dvaro renovacijos darbai jau beveik baigti. Atgimė XX amžiaus pradžioje buvę rūmai, ledainė, pirtis, guvernantės ir sodininko namai, virtuvė, oranžerija, ūkio pastatas, arklidė, svirnas, tvartas, balandinė, klojimas, motorinis malūnas, kalvė.
Iš dvare buvusių 14 pastatų kai kurių buvo išlikę tik pamatai ar griuvėsių dalys.
Dvaras nėra visiškai išlaikomas valstybės. Pasak direktoriaus, lėšų darbuotojų atlyginimams jie gauna aštuoniems mėnesiams, ūkio reikalams – trims mėnesiams, visa kita reikia užsidirbti patiems.
Ūkis didelis – net 34 pastatai, beveik 50 hektarų tvarkomos teritorijos. Parkas užima apie 30 hektarų, jo takelių ilgis siekia 5 kilometrus.
Kiekviena parko salelė turi savo pavadinimą. Prie kai kurių ypatingų medžių, sodintų šio dvaro savininkų, žymių žmonių, taip pat yra lentelių. Aplinką prižiūri tik du etatiniai darbuotojai, tačiau jiems talkina gausus būrys dirbančiųjų viešuosius darbus, Darbo biržos siųstųjų. E. Prascevičius pastaruosius giria.
„Man niekada dėl jų nekilo jokių rūpesčių. Kai žmogaus nestumdai nuo vieno darbo prie kito, o pasakai konkrečiai, ką dirbti, paprašai darbą atlikti gerai, jis taip ir daro“, – pasakojo direktorius.
Vadinami laikinieji darbininkai padeda ruoštis ir tulpių žydėjimo šventėms. O pasiruošimas, pasak E. Prascevičiaus, prasideda dar rudenį. Maždaug 40 procentų peržydėjusių tulpių yra iškasamos, specialiai apdorojamos, kad sėkmingai peržiemotų, ir pavasarį vėl pasodinamos.
Dvare auga ir daug daugiamečių gėlių, joms taip pat reikia priežiūros. Žinoma, pirmųjų ir dabar vykstančių švenčių net neverta lyginti. Kasmet žydinčių tulpių plotai vis didesni, žiedai įvairesni, o ir pramogų kur kas daugiau.
Nuotraukose – prabanga ir skurdas
Dvaro lankytojai turi galimybę pamatyti unikalių nuotraukų apie dvaro praeitį parodą. Jose atsispindi visą dvaro didybė prieš karą ir baisus skurdas pokariu. Pokario metais dvare buvo įkurta veislinių kiaulių ferma. Rūmų salės buvo perdarytos į butus. Nugriauta dalis dvaro sodybos pastatų – pirtis, svečių korpusas, keturių aukštų bokštas, karietinė, gulbių namelis, oranžerija, guvernantės namas. Nenuostabu, kad anuomet nedaug kas tikėjo, jog pavyks atgaivinti nusiaubtą, griūvantį dvarą.
E. Prascevičius pasakoja, kad pirmiausia buvo iškeldintos šešios šeimos, tada pradėta tvarkyti aplinka, griaunamos parke pastatytos malkinės, pašiūrės. Organizuotos talkos, kirsti menkaverčiai medžiai ir krūmai, valyti tvenkiniai.
Daug metų į Burbiškį atvažiuodavo paskutinio dvaro valdytojo Mykolo Baženskio sūnus Adomas su šeima. Jis šiame dvare augo iki 17 metų. Dabar A. Baženskio nebėra tarp gyvųjų.
Išliko nemažai nuotraukų, kuriose Baženskai įsiamžinę dvare vieni ar su svečiais.
Pasak direktoriaus, dvaras buvo atviras svečiams. Jame 1923 metais užvestoje svečių knygoje savo įrašus paliko Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos kilmingieji.
Nuo XX amžiaus pradžios dvarą valdęs M. Baženskis buvo išsilavinęs žmogus, domėjosi muzika, daile, istorija, literatūra.
Poetui A. Mickevičiui Burbiškio parke buvo pastatytas paminklas – parodoje eksponuojama nuotrauka, kurioje įamžinta, kaip 1911 metais šis paminklas buvo iškilmingai atidengiamas. Prie jo sustojęs būrelis M. Baženskio svečių.
Baženskiai, valdę 2 tūkstančius hektarų žemės, turėję kelis mažesnius dvarus, negailėjo pinigų Burbiškiui puošti ir puoselėti. Jo teritorijoje buvo iškasti tvenkiniai, padarytos ir tilteliais sujungtos salos. Dvaro parke vandens telkiniai užima 3,5 hektaro, vanduo supa 15 salų, jungiamų 20 tiltelių. O pradėjus atnaujinimo darbus buvo išlikęs tik vienas tiltelis, kiti atkurti pagal nuotraukas.
Pirmieji rašytiniai šaltiniai apie Burbiškio dvarą siekia XVII amžių. To amžiaus pabaigoje Burbiškio dvaras atiteko Andriejui Drobišui. 1692 metais iš pastarojo dvarą nupirko Konstantas Drobišas. Tuo metu Burbiškio dvaras buvo smulki bajoriškos žemės valda.
XVIII a. dvarą valdė Tovianskiai. Jų dvaro sodybą sudarė mediniai pastatai: rūmas, oficina, arklidė, tvartas, svirnai ir klojimai. Dvaras atsigavo XVIII a. viduryje, jį įsigijus dvarininkams Straševičiams. Jie suremontavo ir išplėtė gyvenamąjį rūmą, pastatė naujų pastatų, pradėjo kasti tvenkinius.
1819 m. Burbiškio dvaras tapo Baženskių nuosavybe. Šiai šeimai valdant, dvaras ir išaugo.
Inga SMALSKIENĖ
