R. Viksvienės nuotr.
Senovės graikų filosofas Aristotelis griaustinio teoriją pateikė dar III a. pr. m. e. Ji aiškino griaustinį kaip debesų susidūrimo pasekmę. Iki XX amžiaus mus pasiekė ir kitos teorijos. Apskaičiuota, kad per tūkstantąją sekundės dalį oras įkaista beveik iki 28000 laipsnių C. Toks karštis verčia jį kilti į viršų ir apsupti šaltą orą didesniu greičiu, nei nukeliautų garsas. Taip susidaro smūginė banga, girdima it sprogimas, plyšimas ar viršgarsinio lėktuvo keliamas triukšmas.
O pučiamųjų orkestras, anot Aristotelio, būtų dūdų susibūrimo pasekmė, ir atmosfera čia taip pat įšyla. Praėjusį penktadienį festivalyje „Dūdų vasara-12“ svečiavosi Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklos Sedos filialo pučiamųjų instrumentų orkestras „Griaustinis“ (vad. Kęstutis Dvaržeckis) ir Mažeikių moksleivių namų šokių studija „Saulė“ (vadovė Ramutė Plonienė).
Du puikūs kolektyvai, pasivadinę ryškiais dangaus reiškiniais, pateikė nuotaikingą programą, tik žiūrovai, besiklausantys orkestro „Griaustinis“ keliamo griausmo, astrafobijos išvengė. Koncertas tryško pakilia nuotaika.
Lietuvoje rugpjūčio 10 dieną minima oficiali šventė – paskutinė Griaustinio diena, tad „Griaustinio“ orkestras iš Sedos prieš pat šį paminėjimą atvyko ne atsitiktinai. Senovės baltai tikėjo, jog griaustinis yra dievo Perkūno apraiška. Jį vadino Dievaičiu, Dunduliu, Poškučiu, Akmeniniu, Kalviu… O vienas iš artimiausių „Dūdų vasaros“ festivaliui senovės baltų dievo Perkūno vardų – Dūdų Senis. Matyt, iš tiesų Perkūnas – varinių pučiamųjų globėjas.
Rugpjūčio 14 d. 17 val. pamatysime svečius iš saulėtojo Balkanų pusiasalio. Tai pučiamųjų instrumentų orkestras „Sandanski“ iš Bulgarijos (vad. Konstantinas Kirjanovas). Kviečiame pasidžiaugti uždegančiais šiltųjų kraštų ritmais.
Organizatoriai – Lietuvos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų asociacija
