Šiųmetė G. Petkevičaitės-Bitės literatūrinės premijos lau-reatė – Violeta Šoblinskaitė-Aleksa. Ją gavo už knygą „Tyruliukuose viskas gerai“. Kaip ir G. Petkevičaitė-Bitė, rašytoja atsigręžia į blaškomą gyvenimo audrų žmogų.
Netikėtas įvertinimas
Praėjusią savaitę Puziniškio dvarelyje iškilmingai buvo įteikta 25-oji G. Petkevičaitės-Bitės literatūrinė premija. Ją gavo Violeta Šoblinskaitė-Aleksa už novelių knygą „Tyruliukuose viskas gerai“.
Šis garbingas apdovanojimas – ne pirmasis rašytojos įvertinimas. V. Šoblinskaitė-Aleksa šiemet buvo apdovanota ir G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukime Lietuvai“.
Kaip teigė kūrėja, gauti tokios šviesios ir išskirtinės asmenybės premiją – didžiulis įvertinimas.
„Jau antrasis G. Petkevičaitės-Bitės apdovanojimas šiemet atkeliauja į namus. Tai gana netikėtas, bet malonus dalykas“, – kuklinosi rašytoja.
Dar apdovanojimų išvakarėse paskambinusiai žurnalistei V. Šoblinskaitė-Aleksa kiek netikėtai jai pačiai, pasiteirauta, ką žinanti apie G. Petkevičaitę-Bitę, paklaususi: o kas ji yra?
„Korespondentės gal ir įžūliai paklausiau, kas tokia yra G. Petkevičaitė-Bitė, pabrėždama žodį yra, o ne buvo. Paskui susimąsčiau, ką pirmiausia prisimenu, išgirdusi jos pavardę. Šios be galo darbščios ir atkaklios moters visuomeninę veiklą, galbūt mokytojavimą, jos dalyvavimą Steigiamajame Seime, bičiulystę su man brangiais kraštiečiais Povilu Višinskiu ir Žemaite? Gal pašto ženklus už 60 skatikų ir visai neseną, išleistą prieš trejus metus ir kainuojantį jau 1,35 lito? O gal vis dėlto labiausiai prisimenu G. Petkevičaitės-Bitės kūrybą?“ – atsiimdama apdovanojimą kalbėjo laureatė.
Kaip prisipažino V. Šoblinskaitė-Aleksa, jos lentynose – tik dvi G. Petkevičaitės-Bitės knygos – „Nutrūkusi styga“ ir „Žvaigždžių takais“. Įdomus sutapimas, kad pastarąją prieš dvi dešimtis metų iliustravo dailininkė Rima Mačiulytė, V. Šoblinskaitės-Aleksos bičiulė.
„Šis žmogus prieš keletą metų visai netikėtai įsiveržė į mano gyvenimą. Jai pirmajai ir pasidžiaugiau, kad gavau G. Petkevičaitės-Bitės premiją, o ji – iliustravo rašytojos knygą“, – keistais sutapimais stebėjosi kūrėja.
Novelę kuria skaitytojas
V. Šoblinskaitė-Aleksa įsitikinusi, kad toks įvertinimas verčia įsipareigoti sekti G. Petkevičaitės-Bitės pėdomis. Nors ji gyveno sunkesniu laikotarpiu, bet kiekvienas periodas turi savo bėdų ir rūpesčių, sunkumų.
„Bitė, gyvendama sudėtingesniais laikais, sugebėjo padaryti daugiau. Tačiau ir dabar kai kuriems žmonėms reikalinga pagalba. Jeigu širdyje yra bent krislas meilės, kitiems padėti tikrai nesunku“, – įsitikinusi rašytoja.
Apie paprastų žmonių problemas ir skaudulius V. Šoblinskaitė-Aleksa kalba ne tik savo knygose. Ji yra ir jau penkiolika metų leidžiamo žurnalo „Bičiulis“, skirto neįgaliesiems, redaktorė.
„Negalią turintiems žmonėms žurnalą leidžiame Veliuonoje, bet jis pasiekia visos Lietuvos neįgaliuosius. Stengiamės juos drąsinti Bitės pavyzdžiu“, – pasakojo laureatė.
Gyvenimas pilnas ne tik gražių spalvų, bet jis yra kūrėjos įkvėpėjas. Kaip juokauja rašytoja, įkvėpimas – ne grybai, jo ieškoti neverta. Reikia tiesiog sėsti ir dirbti. To įrodymas – jau 8 poezijos ir 7 prozos knygos, keletas pjesių lėlių ir suaugusiųjų teatrui, dvi dešimtys iš lenkų ir rusų kalbų išverstų romanų ir pjesių.
„Kurti įkvepia pats gyvenimas. Visas laikas, kurį pavagiu nuo savęs, lieka kūrybai. Aš visada rašau kelias knygas iš karto – šiuo metu romaną ir poezijos knygą“, – sakė V. Šoblinskaitė-Aleksa.
Kaip teigė laureatės vyras Gasparas Aleksa, jos knygas jau nuo pirmojo sakinio darosi skanu skaityti. Kiekviena novelė – išskirtinė, verta atskiro aptarimo, tačiau įdomiausia knygas yra ne aptarti, o skaityti, nes kiekvienas skaitantysis yra savotiškas kūrėjas.
„Skaitytojas pagal rašytojos modelį mato savo gyvenimą ir kartu su ja kuria tą novelę pagal savo patirtį. Bet žmogų paskatinti kurti ir apmąstyti savo gyvenimą reikia nemažo talento, tokiu apdovanota Violeta“, – kalbėjo rašytojos vyras.
____________________________________
G. Petkevičaitės-Bitės idėjų nešėja
Eduardas Vaičius
G.Petkevičaitės-Bitės fondo narys
Nominantus vertiname pagal tai, kas buvo svarbiausia pačiai G. Petkevičaitei-Bitei – moralinis ir etinis imperatyvas. Idėjos, kurios apeliuoja į žmogaus dorą, sąžinę ir kilnumą. Be abejo, literatūra ne visada teisingai atspindi šias idėjas, bet, atsižvelgdami į G. Petkevičaitės-Bitės kūrybą, siekiame, kad ir laureatų kūriniuose būtų atjauta, kilnumas, supratimas to, kas yra svarbiausia. Ne materialūs dalykai, o dvasiniai, kilnaus žmogaus idealai.
Kad Violeta Šoblinskaitė-Aleksa yra rašytoja, žinojome jau seniai. Skaitydami jos novelių rinkinį „Tyruliukuose viskas gerai“ pamatėme, kad tai artima G. Petkevičaitės-Bitės kūrybai. Jos abi atspindi nepagražintą realybę ir vaizduoja tuos žmones, kuriems reikia atjautos, supratimo, pagalbos, bet kad ir kaip jiems būtų skaudu, jie randa gyvenimo atspirtį.
Kita vertus, pačios Violetos gyvenimo credo yra labai artimas ir giminiškas G. Petkevičaitės-Bitės idėjoms – būti tarp žmonių ir su žmonėmis, matyti juos, atjausti, dirbti kilnų darbą. Kaip ir G. Petkevičaitė-Bitė, Violeta kartu su vyru Gasparu, taip pat rašytoju ir gydytoju, darbuojasi periferijoje. Jie yra misionieriai, G. Petkevičaitės-Bitės idėjų nešėjai.
____________________________________
Lina DRANSEIKAITĖ
