Įsivaizduokite: pradeda kaukti sirenos, telefonas pypsėti, o gal – kaip tik stoja tyla ir dingsta ryšys. Ar žinotumėte, kur eiti? Ką pasiimti? Su kuo susisiekti?
„Diena X“ daugeliui vis dar skamba kaip abstrakti grėsmė, tačiau specialistai ragina – pasirengimas prasideda ne nuo panikos, o nuo kelių paprastų sprendimų, kuriuos galima priimti dar šiandien.
Penki žingsniai
Ką daryti, jei ateitų diena X?
Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Gruodė, organizuojanti ekstremalių situacijų mokymus ir renginius, sako, kad kiekvienas turėtų iš anksto apgalvoti penkis pagrindinius pasirengimo žingsnius.
Pirmasis – pasiruošti gauti perspėjimus: žinoti, ką reiškia sirenų signalai, sekti pranešimus telefone ir turėti įsidiegus mobiliąją programėlę LT72, kurioje pateikiama svarbiausia informacija apie galimus pavojus.
Antras žingsnis – iš anksto numatyti, kur slėptis.
Pasak specialistės, verta susirasti artimiausią priedangą ar kolektyvinės apsaugos statinį ir šį pasirinkimą aptarti su artimaisiais, kad kritiniu momentu nereikėtų blaškytis.
Trečiasis – pagalvoti, kas galėtų padėti. G. Gruodė pataria iš anksto susitarti su giminaičiais ar pažįstamais, gyvenančiais kitoje savivaldybėje, kurie prireikus galėtų priimti laikinai apsigyventi.
Ketvirtasis žingsnis – „savo komandos“ žinojimas.
„Nelaimė gali užklupti bet kuriuo paros metu – tėvams būnant darbe, vaikams mokykloje. Todėl šeimoje būtina iš anksto susitarti, kur ir kaip susitiksite“, – pabrėžia specialistė.
Galiausiai, svarbu turėti atsargų. Tai vanduo, ilgiau negendantis maistas, būtini vaistai ir kiti kasdien naudojami daiktai, kurių gali prireikti ne tik evakuojantis, bet ir ilgesnį laiką liekant namuose.
Ne mažiau svarbus ir vadinamasis išgyvenimo krepšys – daiktai, kuriuos būtų galima pagriebti išeinant iš namų.
Pasak G. Gruodės, jame turėtų būti vandens ir maisto bent 72 valandoms, svarbiausi ir kasdien vartojami medikamentai, svarbūs dokumentai, radijo imtuvas, žibintuvėlis ar kitas šviesos šaltinis, įrankių rinkinys, higienos reikmenys, grynieji pinigai, šilta antklodė, atsarginiai drabužiai, o jei šeimoje yra vaikų – ir jiems skirti žaislai.
Specialistė pabrėžia: pasirengimas nereiškia panikos. Tai tiesiog ramus ir apgalvotas būdas pasirūpinti savimi ir artimaisiais dar prieš ištinkant nelaimei.
Kad krepšys nebūtų per sunkus
Nors specialistai vardija nemažai daiktų, kuriuos rekomenduojama turėti išgyvenimo krepšyje, realybėje ne viskas telpa į vieną kuprinę – juo labiau tokią, kurią tektų nešti ilgesnį laiką.
Todėl, pasak G. Gruodės, kiekvienas gyventojas šį krepšį turėtų susikomplektuoti pagal savo poreikius ir galimybes.
„Svarbu, kad krepšys nesvertų daugiau nei 20 procentų žmogaus kūno svorio – kitaip jį bus tikrai sunku panešti. Todėl būtina gerai apgalvoti, ką dedame: daiktai turėtų būti kuo lengvesni, smulkesni ir užimti kuo mažiau vietos“, – pataria specialistė.
Ji taip pat rekomenduoja vandenį pilstyti į nedideles talpyklas, pavyzdžiui, po pusę litro – taip svoris kuprinėje pasiskirstys tolygiau.
Orientacinis vandens poreikis vienam žmogui per parą siekia 2–4 litrus: tiek reikėtų ne tik gerti, bet ir maistui ruošti bei higienai.
Jeigu toks vandens kiekis atrodo per sunkus, išeitis – gamtoje randamas vanduo. Tačiau tuomet būtina turėti vandens valymo tablečių ar filtrą, primena specialistė.
Kartais žmonės nerimauja ir dėl kito scenarijaus – kad nelaimė užklups tada, kai išgyvenimo krepšys liks namuose, o pats žmogus bus darbe ar kitoje vietoje.
Pasak G. Gruodės, svarbiausia suprasti skirtumą tarp slėpimosi ir evakuacijos.
Jei būtų paskelbtas oro pavojus, priedangą reikia pasiekti kuo greičiau, tačiau tuomet išgyvenimo krepšys nėra būtinas.
„Priedangoje slėpsimės tik tol, kol bus tiesioginė grėsmė – apšaudymas ar krentančios skeveldros. O išvykimo krepšys skirtas evakuacijai, kuri organizuojama savivaldybės ar valstybės mastu“, – aiškina specialistė.
Evakuacijos atveju gyventojams paprastai suteikiama galimybė pasiimti iš anksto paruoštus krepšius ir saugiai palikti namus – uždaryti langus, užsukti vandenį, išjungti elektrą.
Tačiau būtent tada, pasak G. Gruodės, krepšį krautis jau per vėlu.
„Stresas ir baimė daro savo – kritiniu momentu galime daug ką pamiršti. Todėl viską reikia pasiruošti iš anksto, ramiai ir apgalvotai“, – pabrėžia ji.
Specialistė taip pat pataria pasirūpinti svarbiausių dokumentų kopijomis ir jas laikyti kitoje vietoje nei originalus.
„Ukrainos patirtis parodė, kad atvykus į kitą valstybę be asmens dokumentų integruotis yra žymiai sudėtingiau. Pasinaudokime šia pamoka ir tai, ką galime, pasiruoškime jau šiandien“, – ragina G. Gruodė.
Kuo skiriasi priedanga nuo slėptuvės
Ne vienam gyventojui kyla klausimas, kuo skiriasi slėptuvė, priedanga ir kolektyvinės apsaugos statinys.
Pasak G. Gruodės, šie terminai dažnai painiojami, nors jų paskirtis – skirtinga.
Slėptuvė – tai specialiai įrengta patalpa tiems, kurie ekstremaliųjų situacijų ar karo metu užtikrina valstybės ir savivaldybių institucijų veiklą arba atlieka kitas būtinas užduotis.
„Paprasčiau tariant, slėptuvė dažniausiai yra darbo vieta, o ne vieta, skirta visiems gyventojams“, – aiškina vyriausioji specialistė.
O priedanga skirta būtent gyventojams.
Tai gali būti atskiras statinys ar patalpa, kurioje žmonės trumpą laiką gali pasislėpti paskelbus oro pavojų. Priedangos apsaugo nuo gyvybei ir sveikatai pavojingų veiksnių – netiesioginio apšaudymo, sprogimo bangų, skeveldrų, griūvančių nuolaužų ar atsitiktinių kulkų.
Dar vienas civilinės saugos terminas – kolektyvinės apsaugos statinys. Tokios patalpos dažniausiai įrengiamos mokyklose, kultūros centruose, koncertų ar renginių salėse. Jos skirtos priimti evakuotus gyventojus iš kitų savivaldybių arba tuos, kurie neteko namų ar nebegali juose saugiai gyventi.
Šiuose statiniuose organizuojama laikina nakvynė, maitinimas, teikiama medicininė ir psichologinė pagalba.
Pasak G. Gruodės, ir priedangos, ir kolektyvinės apsaugos statiniai pažymėti specialiais ženklais prie įėjimų.
Kur tokios vietos yra, gyventojai gali sužinoti interneto svetainėje www.lt72.lt
arba mobiliojoje programėlėje LT72.
„Čia pateikiamas Lietuvos žemėlapis su pažymėtomis priedangomis, jų adresais, taip pat nurodoma, ar jos pritaikytos žmonėms su negalia“, – sako specialistė.
Kiek pasiimti pinigų
Kilus pavojui, svarbūs ne tik vanduo ar maistas.
Ne mažiau reikšminga ir tai, kaip gausime informaciją, jei neveiks internetas, ar turėsime kuo atsiskaityti už būtiniausius dalykus.
Pasak G. Gruodės, grynųjų pinigų rekomenduojama turėti pagal galimybes. Tačiau viena taisyklė galioja visiems: geriausia, kad jie būtų smulkesnėmis kupiūromis.
„Jei kažko pritrūks, bus paprasčiau atsiskaityti ir nereikės nerimauti, kad negausite grąžos“, – pataria specialistė.
Išvykimo krepšyje rekomenduojama turėti ir radijo imtuvą. Dingus interneto ryšiui, būtent per radiją būtų galima sužinoti svarbiausią informaciją, oficialius pranešimus ir rekomendacijas, kaip elgtis konkrečioje situacijoje.
„Tai labai panašu į egzaminą. Jei ateini nepasiruošęs, apima baimė, jaudulys, panika, sunku susikaupti ir priimti teisingus sprendimus. O kai iš anksto žinai, ką daryti, jautiesi ramesnis, užtikrintesnis ir labiau pasitikintis savimi.“
G. Gruodė
Dar vienas svarbus dalykas – iš anksto žinoti, kur slėptis: pasižymėti artimiausias priedangas, esančias netoli namų, darbo ar vietų, kur dažniausiai lankomasi.
G. Gruodė taip pat pataria pasitikrinti, ar mobiliuosiuose telefonuose veikia Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema (GPIS). Perspėjimo pranešimus gauna tik tie telefonai, kuriuose įjungta korinio transliavimo funkcija.
„Jei pranešimų negaunate, interneto svetainėje www.lt72.lt pateikti pagrindiniai žingsniai, kaip šią funkciją aktyvuoti. Perkant naują telefoną taip pat verta įsitikinti, kad jis palaiko bent 4G ryšį ir korinio transliavimo funkciją“, – pataria specialistė.
Sekti informaciją
Pasak G. Gruodės, svarbiausia – dienai X ruoštis ne tada, kai grėsmė jau reali, o iš anksto.
„Tai labai panašu į egzaminą. Jei ateini nepasiruošęs, apima baimė, jaudulys, panika, sunku susikaupti ir priimti teisingus sprendimus. O kai iš anksto žinai, ką daryti, jautiesi ramesnis, užtikrintesnis ir labiau pasitikintis savimi“, – sako specialistė.
Kalbėdami apie vadinamąją dieną X, žmonės dažnai svarsto – trauktis ar pasilikti vietoje. Jei trauktis, tai kuria kryptimi?
Pasak G. Gruodės, netikėtai kilus grėsmei svarbiausia išlikti ramiems ir sekti oficialią informaciją.
„Gyventojai bus informuojami ne tik apie tai, kas įvyko ar gali įvykti, bet ir gaus aiškias rekomendacijas, kaip elgtis – likti namuose ar evakuotis“, – pabrėžia ji.
Vyriausioji specialistė priduria, kad gyventojų evakavimo plane yra numatyta, kur kokios savivaldybės gyventojams evakuotis, kokie galimi evakuacijos maršrutai, kokiu transportu būtų pasirūpinta tais žmonėmis, kurie negali išvykti savarankiškai.
Iššūkis – priedangų trūkumas
G. Gruodės teigimu, žmonėms kyla daug įvairių klausimų, tačiau tai – geras ženklas.
„Kad ir kaip ironiškai skambėtų, džiugina tai, kad gyventojai nėra abejingi. Jie domisi, ieško informacijos, patys savarankiškai įsirengia priedangas namų rūsiuose ar garažuose“, – pasakoja specialistė apie tai, ką tenka matyti ir girdėti organizuojamuose mokymuose.
Civilinės saugos skyrius aktyviai vykdo švietėjišką veiklą – nuo dalyvavimo miesto šventėse iki bendrų pamokų, stovyklų su Šaulių sąjunga ir susitikimų su neįgaliųjų bendruomenėmis.
Anot vyriausiosios specialistės, tiek suaugusiesiems, tiek mokiniams dažniausiai kyla tie patys klausimai: ką daryti išgirdus sireną, kur rasti artimiausią priedangą, kodėl išvykimo krepšyje reikalingi vieni ar kiti daiktai.
„Kadangi krepšį pademonstruojame praktiškai, renginių dalyviai gali ne tik apžiūrėti rekomenduojamus daiktus, bet ir pasimatuoti jau sukomplektuotą kuprinę. Džiugina, kad net mokiniai atidžiai klausosi, aktyviai įsitraukia į diskusijas. Tai rodo, jog jiems rūpi šiandieninė situacija“, – sako G. Gruodė.
Jos teigimu, gyventojų pasirengimą galima vertinti gana teigiamai – nors išvykimo krepšius dar turi ne visi, vis daugiau žmonių apie tai galvoja, planuoja, tvarkosi rūsius, įsirengia priedangas, žino interneto svetainę www.lt72.lt, joje lankosi ir yra atsisiuntę mobiliąją programėlę LT72.
Vis dėlto didžiausias iššūkis, pasak specialistės, išlieka priedangų trūkumas.
Nors savivaldybės šiuo klausimu dirba intensyviai ir pasirengimas vyksta, jų kol kas dar nepakanka.
„Todėl raginame gyventojus nelaukti ir patiems pasirūpinti savo saugumu – susitvarkyti rūsius ar garažus, pasiruošti maisto, vandens ir kitų būtinų atsargų. Jei netikėtoms situacijoms pasiruošime šiandien, rytoj saugesni būsime ir mes, ir mūsų artimieji“, – pabrėžia G. Gruodė.
