Panevėžiečių pamėgta tradicinė krašto tautodailės paroda specialistus šiemet džiugina itin stipriais kai kurių sričių darbais, o lankytojus vilioja išskirtine eksponatų gausa, įvairove ir netikėtumais – pavyzdžiui, tradiciniais Velykų margučiais paverstais papūgų kiaušinukais.
Parodos lankytojams suteikiama galimybė susipažinti su kraštiečių tautodailininkų pastarųjų metų darbais. Nuo juvelyrikos iki tautinių drabužių, nuo mezginių iki skulptūrų. U.Mikaliūno nuotr.
Džiaugiasi statistika
Tradicinė krašto tautodailininkų darbų paroda Dailės galerijoje kaskart tampa išskirtiniu renginiu dėl autorių ir eksponatų, lankytojų gausos. Tačiau neseniai atidarytoji šiemetinė, anot galerijos vadovės Jolantos Lebednykienės, džiugina dar didesniu, nei įprasta, derliumi.
Pavyzdžiui, pernai parodoje dalyvavo 217 meistrų, pristačiusių 714 darbų. O šiais metais 243 tautodailininkai iš Panevėžio regiono pristato 891 kūrinį.
Įspūdingiausiai atrodo šiųmetė Panevėžio miesto ir rajono kūrėjų statistika – parodoje demonstruojami net 424 jų darbai. Šimtą peržengiančiais eksponatų skaičiais didžiuotis gali ir Anykščių, Biržų, Rokiškio krašto meistrai. Kuklesni skaičiai žymi Kupiškio, Pasvalio, Ukmergės miestų, rajonų tautodailininkų indėlį.
Išlaiko tradicijas
Svarbiausias kriterijus – senųjų tradicijų puoselėjimas. Tokiu principu vadovavosi tradicinės parodos rengėjai, atrinkdami eksponuoti tinkamus darbus.
Parodos atidaryme S. Kronis, J. Lebednykienė, A. Počiulpaitė džiaugėsi ne tik tautodailininkų darbų gausa, bet ir puoselėjamomis tradicijomis. U. Mikaliūno nuotr.
Pasak Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio bendrijos pirmininko Sauliaus Kronio, norinčiųjų pademonstruoti savo kūrinius parodoje šiemet būta itin daug. Todėl komisijai, siekusiai, kad į ribotą erdvę patektų tik verčiausieji, teko rimtai padirbėti.
„Paroda – tvirta, sena tradicija. Joje dalyvauti siekia ir ilgamečiai bendrijos nariai, ir nauji kūrėjai, yra ir kadaise primiršusių tautodailę, o dabar grįžti panorusių žmonių.
Eksponuoti atrinkti darbai tų žmonių, kurie išlaiko tautodailės tradicijas, geba atsispirti madoms. Džiaugiuosi visų sričių kūrėjais, visų žanrų meistrais – yra labai stiprių darbų, nemažai pretendentų į šalies parodą, vyksiančią per Dainų šventę Vilniuje“, – sakė S. Kronis.
Pateikia netikėtumų
Parodos lankytojams suteikiama proga grožėtis daugybės skirtingų tautodailės sričių darbais: tapybos, skulptūros, medžio drožybos, kalvystės, juvelyrikos, keramikos, audimo, pynimo, karpinių, mezgimo, siuvinėjimo meistrų kūriniais.
Rengėjai išskirtiniais eksponatais vadina Dalios Bernotaitės vadovaujamos anykštiečių audimo studijos mokinių darbus – senovinėmis staklėmis austus, autentiškų raštų audinius. Kaip teigia panevėžietė tekstilininkė Irena Ona Vilienė, patyrusios, bet jau garbaus amžiaus sulaukusios audėjos nebepajėgia sukurti naujų didelių darbų, todėl ankstesnėse parodose būdavo eksponuojami seni jų audiniai. O šiųmetėje ekspozicijoje galima gėrėtis įspūdingais nematytais kūriniais.
Netikėtumų parodoje pateikia kalvis S. Kronis. Neseniai jis sužinojo, kad Anykščių krašte ir pamaryje seniau būta ne tik koplytstulpius puošdavusių kryžių, bet ir pastatomų, tvirtinamų ant akmens postamento. Keletą tokių kryžių velžietis demonstruoja parodos lankytojams.
Tarp labiausiai akį traukiančių eksponatų – ir gausybė tradiciniais raštais margintų kiaušinių. Meistrai Velykų margučiais pavertė ne tik vištų, bet ir stručių, net papūgų kiaušinius.
Išskiria geriausius
Šiųmetė tautodailininkų paroda – kiek neįprasta, nes meistrams tapo ne tik tradicine proga pademonstruoti pastaruoju metu sukurtus darbus. Joje dar ir surengta kūrinių atranka net į du didžiulius renginius: „Auksinio vainiko“ konkursą ir liaudies meno parodą.
Parodos rengėjai pasistengė, kad lankytojai galėtų atskirti, kuriuos darbus tautodailės ekspertai įvertino geriausiai – eksponatų pavadinimai surašyti skirtingos spalvos lapeliuose, prie kai kurių pavadinimų esama specialių ženklų.
Pretendentų į geriausių liaudies meistrų apdovanojimą „Aukso vainikas“ darbus žymi geltonos spalvos pavadinimų lapeliai. O atrinktų į per Dainų šventę vyksiančią parodą pavadinimų lapeliai pažymėti raudonais taškais.
Turi kuo didžiuotis
Atidesni parodos lankytojai turės progų pasidžiaugti, kad tarp atrinktųjų į prestižinę parodą – panevėžiečių Irenos Onos, Gvido ir Linos Vilių juostos ir riešinės, Alberto Valikonio pagaminta Užgavėnių kaukė, Alfredos Petrulienės ant medžio tapytas triptikas, Arvydo Petrulio, Valdemaro Žvirblio drožiniai, S. Kronio ir Vygintos Jakubonienės kryžiai.
Pasak liaudies meno parodos kuratorės, Lietuvos liaudies kultūros centro specialistės Alės Počiulpaitės, iš viso į Taikomosios dailės muziejuje veiksiančią ekspoziciją atrinkti 43-ų Panevėžio krašto tautodailininkų darbai. Jos teigimu, toks skaičius – išties įspūdingas, prilygstantis didžiulių Kauno, Šiaulių regionų statistikai.
Didžiausiu Panevėžio regiono tautodailininkų pasiekimu ir labiausiai džiuginančiu išskirtinumu specialistė įvardijo puikius tekstilės darbus, pynėjų, karpinių meistrų kūrinius.
Ragina nepaklysti
Tautodailės ekspertė A. Počiulpaitė pabrėžė, kad Dailės galerijoje eksponuojami anykštėnių audėjų, karpinių kūrėjų iš Biržų, Rokiškio, Kupiškio darbai leidžia pamiršti kalbas apie tai, kad Lietuvoje nebėra kam austi lovatiesių, kurti originalių karpinių.
„Tikiuosi, kad šių meistrių pastangos taps pavyzdžiu kitiems Lietuvoje. Kaip ir pynėjų darbai, kurių Lietuvoje nėra daug, kaip ir visada čia gražūs būnantys margučiai, audiniai.
Labai gerai, kad sugebate išlaikyti tradicijas, kad turite meistrų, kurie ne kartoja elementarius dalykus, o eina toliau, ieško savo stiliaus“, – dėkojo specialistė tautodailininkams.
Tiesa, tiek ji, tiek parodos rengėjai liaudies menininkams turėjo ir priekaištų. Svarstyta, kad medžio skulptoriai, tapytojai gal atsitiktinai pateikė ne tik bendro šalies lygio, bet ir savo pasiekimų neatitinkančių darbų, gal patiria kūrybos pauzę. Ypač tapytojams parodos atidaryme linkėta grįžti prie tautodailės tradicijų, nebepaklysti.
Jurga ŠVAGŽDIENĖ
