Laikraščiuose pasirodantys skelbimai apie iš varžytinių parduodamus butus ir žemę su skolomis nesusidūrusiesiems – neįdomi ir nieko verta informacija. Tačiau skolininkams, kurie tokiu būdu priversti atsisveikinti su namais, žodis “varžytinės” – tarsi nuosprendis, kurio išvengti dažnai jau nebeįmanoma. Į išvaržomus butus nukrypsta nekilnojamojo turto perpardavinėtojų akys. Jiems varžytinės – galimybė pusvelčiui nupirkti butus. Vėliau jie parduodami už rinkos kainą. Kaip “Sekundei” sakė antstolis Algis Balsevičius, už skolas prarandantieji namus dėl visų savo nelaimių kaltina antstolius, nors galimybę atsiskaityti su kreditoriais dažniausiai seniai būna praleidę ne dėl skolų išieškotojų kaltės.
Šeimos drama
Panevėžiečiui Sauliui Triponiui priklausiusį vieno kambario bendrabučio tipo butelį Marijonų g. antstoliai už skolas iš varžytinių pardavė šių metų gegužę. Sunerimusi, jog dirbantis vyriškis ir jo žmona liks be namų, į redakciją atskubėjo S.Triponio giminaitė. Moteris su ašaromis akyse prašė padėti į bėdą pakliuvusiems artimiesiems. “Nėra baisiau, kaip likti be namų. Kur jie dėsis”,- nuogąstavo moteris. Ji vylėsi, galbūt dar galima ką nors pakeisti: “Jis dirba, galėtų iš algos po truputį skolą grąžinti”. Panevėžiečio skola AB “Panevėžio energija” perkopusi keturių tūkstančių litų ribą, dar beveik tūkstantis – skolų išieškotojams reikalinga sumokėti suma, susijusi su vykdymo išlaidomis. Rūpestinga giminaitė tvirtino, jog S.Triponis apie varžytines sužinojo joms pasibaigus – esą vyriškis negaudavo iš antstolių kontoros jokių raštų ir pranešimų. Galbūt jie ir ateidavo, tačiau žmogus visą dieną darbe. Pranešimas, jog jo šeimos kuklus būstas priklauso kitam, S.Triponiui buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus. Dar skaudžiau, jog jis parduotas už 3800 litų. Naujasis buto savininkas ragina kuo greičiau atlaisvinti būstą, o eiti nelabai ir yra kur. Mažamečių vaikų neturinti šeima tikisi baisiausio. Žino – neišėjus gražiuoju, bus iškeldinti jėga.
Geriausia išeitis – patiems rasti pirkėją
Antstolis A.Balsevičius teigė, jog paskutinio šeimos būsto varžytinės – kraštutinė priemonė išieškant skolas. “Pirmiausia išieškojimas nukreipiamas į kitą turtą – jei žmogus dirba – į jo atlyginimą, jei ne – į pensiją. Jei pajamų nėra, aprašomi ir iš varžytinių parduodami vertingesni daiktai, žemė, sodo sklypas”,- paaiškino skolų išieškotojas. Jei skolininkas – visiškas vargeta, o skolos viršija tris tūkstančius litų, virš jo vienintelio būsto pakimba reali grėsmė. A.Balsevičius pabrėžė, jog gyvenamųjų patalpų varžytinės nėra masinis reiškinys, tačiau kai kuriems skolininkams vis tik tenka palikti namus, kad galėtų nusikratyti skolų kupros. Skolininkai, minantys antstolių kontorų slenksčius, paprastai itin suaktyvėja gavę pranešimus, perspėjančius apie gresiančias būsto varžytines. “Ilgai tylėjusieji ir savo skolomis visiškai nesidomėjusieji beregint atskuba į kontorą. Tačiau ne tam, kad bandytų išgelbėti butą. Visi piktinasi antstoliais, neva neturinčiais žmoniškumo. Esą tai dėl skolų išieškotojų kaltės jiems tenka išeiti į gatvę”,- pasakojo antstolis.
A.Balsevičius tvirtino, jog net ir sulaukus blogiausio – buto varžytinių, skolininkas dar turi galimybę sumažinti turto praradimo grėsmę. “Dažnai skolininkas pats susiranda pirkėją, su juo tariasi dėl kainos, o mes atliekame notaro funkciją. Šis variantas žmogui naudingesnis, nes taip galima tikėtis gauti daugiau pinigų už savo nekilnojamąjį turtą”,- teigė “Sekundės” pašnekovas. Dirbantieji išgelbėti savo namus nuo varžytinių gali tuomet, jei raštu įsipareigos tūkstantines skolas sumokėti per pusę metų. Tad S.Triponis, už darbą tegaunantis minimalų atlyginimą, neturėjo nė menkutės galimybės išlaikyti savo butelį.
Perkančiaisiais nesidomi
Išvaržomo buto kaina siekia 80 proc. jo rinkos vertės. Iš skelbimų laikraščiuose matyti, jog per pirmąsias varžytines jų dažniausiai niekas neperka. Potencialūs pirkėjai puikiai žino, jog per antrąsias varžytines būsto kaina dar labiau smuktelės ir sieks vos 60 proc. jo rinkos vertės. A.Balsevičius nesiėmė spręsti, kodėl išvaržomas nekilnojamasis turtas nuperkamas ne iš karto. Jis mano, jog taip gali būti dėl to, jog varžytinėse parduodami nepaklausūs bendrabučio tipo butai arba kambariai bendrabučiuose. Jų būklė paprastai būna gana prasta. “Bendrabučiuose esantys butai ir kambariai – apleisti, reikalaujantys toli gražu ne kosmetinio remonto. Teko iš varžytinių parduoti būstus be durų, langų, jais šeimininkai ilgą laiką nesirūpino”,- pasakojo antstolis. Jis teigė, jog skolų išieškotojai nesidomi varžytinėse nekilnojamąjį turtą perkančiais asmenimis, tad ir apie tarp jų egzistuojančius susitarimus nieko negali pasakyti. “Gal jie ir tariasi tarpusavyje, derina savo veiksmus, kad būstą galėtų nusipirkti pigiau per antrąsias varžytines, tačiau tai daro ne kontoroje”,- įsitikinęs A.Balsevičius.
S.Triponio būstą varžytinėse įsigijo S.Dilio įmonė “Būsto sandoriai”. Tiesa, įmonė bendrabučio tipo būstą pirko per pirmąsias varžytines, vietoj prašomų 3600 Lt sumokėjusi 3800Lt. “Sekundės” kalbintas S.Dilys tvirtino, jog S.Triponio bute jau gyvena kiti žmonės – dėl prasiskolinusios šeimos iškeldinimo nekilo rūpesčių. Paklaustas, ar dažnai perka nekilnojamąjį turtą varžytinėse ir kaip jį – naująjį savininką sutinka ten gyvenantys skolininkai, S.Dilys atsakė, jog tai – komercinė paslaptis.
Antstolis A.Balsevičius neslėpė – pasitaiko, jog prasiskolinusius buvusius savininkus iš jiems jau nebepriklausančių namų tenka ir varu varyti. “Jei išvaržomame bute gyvena mažamečiai, apie tai būtinai informuojame būsimą pirkėją. Tokią šeimą išprašyti iš buto sunkiausia vien dėl vaikų. Džiaugiuosi, kad pastaruoju metu to pavyksta išvengti”,- sakė A.Balsevičius.
Patarimas – neprasiskolinti
Antstolis Marius Alšauskas tvirtino, jog iš varžytinių dažniausiai tenka parduoti skolininkų žemę ir bendrabučiuose esančius butus. “Turintieji gerus būstus paprastai išgali susimokėti mokesčius, vykdyti visas kitas pinigines prievoles”,- sakė skolų išieškotojas. Antai vieno kambario bendrabučio tipo butą vienas panevėžietis prarado, nes neišgalėjo susimokėti didžiulių, 3 tūkst. litų viršijančių baudų policijai. Butus, kitą vertingą nekilnojamąjį turtą už skolas tenka išvaržyti iš nenorinčiųjų, nesugebančiųjų išlaikyti savo nepilnamečių vaikų. “Duok Dieve, kad nebūtų”,- taip į klausimą, ar yra tekę išvaržyti butą, kuriame gyvena nepilnamečiai, atsakė antstolis. Tačiau jo praktikoje yra buvęs atvejis, kad namus už skolas prarado šeima, auginanti mažametį.
Kokie žmonės dažniausiai priversti ne savo noru skirtis su namais, “Sekundės” kalbintų skolų išieškotojų nuomone, vienu žodžiu įvardyti sunku. Skolos slegia bedarbius, vienišas mamas, tačiau didžioji dalis būsimų benamių – stiklelio nevengiantys ir dėl to į skolų naštą pro pirštus žiūrintys asmenys. “Žmonės iki pat paskutinės minutės tikisi, kad didžiulės skolos bus “kažkaip” nurašytos, o, jų žodžiais, “popierėlius” siuntinėjantys antstoliai, pamatę, kad skolininkas – tikra vargo pelė, paliks jį ramybėje. Skoloms senaties termino nėra. Jei skolų išieškojimo dokumentai pasiekia antstolius, mes, vadovaudamiesi įstatymais, privalome išieškoti skolą, kad ir kaip bebūtų liūdna, kartais tam reikia paaukoti paskutinį šeimos būstą”,- sakė A.Balsevičius.
M.Alšauskas tik šyptelėjo, paklaustas, ką galėtų patarti skolų naštos slegiamiems panevėžiečiams. “Mokėti skolas. Geriausia be mūsų raginimų, nes įsikišus antstoliams tenka apmokėti ir už jų darbą, skola išauga”,- sakė skolų išieškotojas.
Nebuvo su kuo pasidžiaugti
Miesto Vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėja Daiva Simonaitienė tvirtino, jog tarnyboje apsilanko šeimos, kurioms už skolas gresia netekti būsto. Vaiko teisių apsaugos specialistėms tenka dalyvauti teismuose, kuriuose skundžiami antstolių veiksmai. “Tokių bylų nėra daug. Prasiskolinusius mažamečių tėvus visuomet raginame skųsti antstolių veiksmus, ieškoti išeičių iš krizinės situacijos. Galbūt išieškoti skolą dar galima iš kito turto”,- sakė D.Simonaitienė. Pasak jos, tarnyba visuomet prieštarauja vaikų iškeldinimui į gatvę. “Liūdniausia, kai būstą praradusių tėvų vaikai atsiduria Laikinuosiuose globos namuose”,- kalbėjo vedėja. Netenkančių būsto tėvų akyse – baimė, jie patiria stresą, slegia nežinomybė. “Pasiteisinimų, kodėl susikaupė tokios skolos, kad reikia išvaržyti būstą, yra visokių – nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės, nėra darbo, nežino įstatymų”,- pasakojo Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė. Tokiems tėvams ji pataria kreiptis į Savivaldybę, kur teisininkai nemokamai suteiks pirminę teisinę pagalbą, o jei prireiks, jų būsto pardavimo iš varžytinių pagrįstumu pasirūpins valstybės skirti advokatai. D.Simonaitienė apgailestavo, jog gana dažnai skolininkai būna praleidę visus įstatymų numatytus terminus antstolio veiksmams apskųsti. “Socialinės rizikos šeimose skolos – dažnas reiškinys. Kad šeima per skolas neliktų be namų, turi stengtis ir patys tėvai. Tačiau vienoje byloje, kur buvo apskųsti antstolio veiksmai ir kurią laimėjome, sėdėjau aš viena. Būstas liko šeimai, tačiau nebuvo su kuo iškovota laime pasidžiaugti”,- kalbėjo D.Simonaitienė.
Apgyvendina eilės tvarka
Miesto Savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus Turto valdymo poskyrio vyresnioji specialistė Veronika Juškienė namus dėl skolų praradusių panevėžiečių paguosti negalėjo. Jie į eilę socialiniam būstui gauti įrašomi bendra tvarka. “Pageidaujantieji laikino prieglobsčio Nakvynės namuose kreipiasi į Socialinės paramos centrą. O socialinio būsto šiuo metu laukia daugiau kaip 250 panevėžiečių”,- sakė V.Juškienė. Atsistojusieji į eilės galą Savivaldybės skiriamo buto lauks gana ilgai, nes eilė į priekį juda vėžlio žingsniu. “ Priklauso nuo to, kiek Vyriausybė skiria pinigų socialiniams būstams įsigyti, kiek butų atlaisvina kitur išsikeliantys gyventojai”,- teigė vyresnioji specialistė. Pernai į socialinius butus įsikėlė 15 šeimų. Kiek laimingųjų namus turės šiais metais, V.Juškienė nesiryžo prognozuoti. Jos nuomone, jei eilė į priekį judės taip, kaip dabar, stovintieji jos gale buto gali tikėtis po 10 metų. Neturintiesiems pastogės tai – tarsi nuosprendis. Nuosprendis, dėl kurio dalį kaltės tenka prisiimti ir patiems.
Kai kurių “Sekundės” kalbintų antstolių nuomone, didysis nekilnojamojo turto varžytinių bumas – dar prieš akis. Kylančios kainos, piniginė reforma, galimas miesto didžiųjų įmonių bankrotas padidins skolininkų gretas. Bankų lengvai dalijamų paskolų neįstengusieji sumokėti gali tapti antstolių kontorų klientais.
Rasa Šošič
tel. (8-655)04727, rasa@sekunde.com
A.Repšio nuotr. Už skolas iš varžytinių dažniausiai parduodami bendrabučio tipo butai ir kambariai bendrabučiuose. Į pigų nekilnojamąjį turtą dažniausiai nukrypsta perpardavinėtojų akys.
