Dešine, kaire, o gal abiem?

Dauguma žmonių, atlikdami veiksmus, linkę naudoti dešiniąją ranką – ji stipresnė, greičiau atlieka įvairius judesius. Tačiau yra ir tokių, kurių aktyvesnė kairė ranka. Tad sveiki atvykę į kairiarankių pasaulį!

Ilgą laiką kairiarankystė laikyta defektu ar net liga, tačiau šiandien mokslininkai sako, kad tai – visiškai normali genetiškai paveldima savybė, lemianti žmogaus mąstymą, pasaulio suvokimą ir net suteikianti ypatingų gebėjimų.

Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu.

Kairiarankių fenomenas dar nėra labai gerai ištirtas, tačiau, mokslininkų nuomone, kairiarankystė – genetinė ypatybė. Dažniausiai ji perduodama iš kartos į kartą per motinos liniją. Pastebėta, kad posūkis į tą ar kitą pusę prasideda dar įsčiose. Kairiarankystės atsiradimą lemia ne viena, o visas kompleksas priežasčių. Kairiarankiai ar dešiniarankiai gimsta pagal tai, kuris galvos smegenų pusrutulis lemia mūsų judesius: kairiarankių – dešinysis, o dešiniarankių – priešingai.

Kairiarankiams būdinga kairiosios kūno pusės dominantė, t. y. dominuoja ne tik ranka, bet ir kairė akis, ausis, koja. Kairysis smegenų pusrutulis lemia kalbą, raštą, loginį mąstymą. Dešinysis – erdvinį mąstymą. Taigi, kai žmogus sprendžia uždavinius, dirba kairioji, o kai kuria eiles ir muziką – dešinioji smegenų pusė.

Tie, kurių geriau išvystytas dešinysis pusrutulis, dažniau naudojasi kairiąja ranka. Vieni vaikai gimsta turėdami išvystytą kairį, kiti – dešinįjį pusrutulį.

Kairiarankių kairiosios plaštakos nugarėlėje venų tinklas ryškesnis, jų veido kairiosios pusės raumenynas geriau išsivystęs, mimika ryškesnė.

Gamtoje galima pastebėti, kad net paukščiai turi įprotį kapstyti žemę viena ir ta pačia koja, tą pačią sulenkia, kai tupia miegoti. Beždžionė zoologijos sode jai siūlomus skanėstus siekia visada ta pačia galūne. Biologai tvirtina, jog gyvūnijos pasaulyje nėra ryškios persvaros.

Nieko nuostabaus, kad ir žmonės yra kairiarankiai ir dešiniarankiai. Dabar pasaulyje kairiarankių suskaičiuojama 5–8 procentai, tai yra kiek daugiau nei 550 milijonų žmonių. Statistika rodo, kad kas penktas garsus žmogus – kairiarankis. Kairiarankiai buvo Liudvikas Van Bethovenas, Čarlis Čaplinas, Albertas Einšteinas, Merlina Monro, Mikelandželas, Napoleonas Bonapartas, A. S. Puškinas, L. Tolstojus, Leonardas Da Vinčis, F. Šopenas. O štai N. Armstrongas pirmą kartą į mėnulį išlipo kaire koja.

Dirba abi rankos

Jei abu tėvai dešiniarankiai, tikimybė susilaukti kairiarankio naujagimio yra vos 2 procentai, jei vienas iš tėvų kairiarankis – tikimybė išauga iki 17 procentų. Tačiau, jei abu tėvai kairiarankiai, tikimybė sulaukti kairiarankio vaiko išauga iki 46–50 procentų. Įdomu tai, jog kairiarankių vyrų yra beveik pusantro karto daugiau nei moterų.

Mokslininkai išanalizavo gausybę priešistorinių laikų piešinių olose, senovinių freskų, skulptūrų, atvaizdų vazų paviršiuje, papirusuose piešiniuose, apimančių 50 amžių žmonijos gyvenimo įvairiuose žemynuose.

Pasirodo, jog įvairiais laikotarpiais įvairiose žemės rutulio dalyse kairiarankių buvo apie 7,4 procento.

Be dešiniarankių ir kairiarankių, yra ambidekstrai. Tai žmonės, vienodai valdantys ir kairę ir dešinę ranką. Šią grupę dažniausiai sudaro perauklėti kairiarankiai. Tokių žmonių yra apie 7–8 procentai. Tačiau kai kurie iš jų gali ir gimti ambidekstrais.

Vienas žymiausių ambidekstrų – Leonardas da Vinčis. Jis mokėjo rašyti abiem rankom, tačiau dažniausia rašė kaire ranka. Tačiau, kad jo užrašus būtų sunkiau perskaityti, Leonardas rašė veidrodiniu raštu. Tai reiškia, kad perskaityti tokius užrašus galima tik veidrodžio atspindyje.

Dar vienas žymus ambidekstras – profesionalus anglų angliškojo biliardo žaidėjas Ronis Salivanas. Mokėjimas gerai valdyti abi rankas dažnai jam padeda, kai tenka žaisti iš nepatogios padėties, nenaudojant pagalbinės lazdos.

Kuo išskirtiniai?

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad kairiarankiams būdingos tam tikros asmenybės savybės, saviraiškos būdai, psichologiniai ypatumai.

Kairiarankiai apibūdinami kaip ne taip emocingi, drovūs, užsisklendę, nelinkę išoriškai

atvirai reikšti emocijų; būdinga intraversiška raiška; labiau linkę save kontroliuoti.

Jų aplinkos pažinimas abstraktesnis, jie labiau linkę daryti racionalius sprendimus. Kariarankiai labiau linkę likti nuošalyje, dažniau konfliktuoti, jautriai reaguoja į stresą.

Kūdikystėje vėliau pradeda vaikščioti ir kalbėti, sunkiau išmoksta skirti dešinę ir kairę puses.

Jiems kiek sunkiau atlikti įvairius darbelius ir fizinius pratimus, regimuosius erdvinius uždavinius, blogiau įsimena regimąją informaciją.

Teigiama, jog kairiarankiai dažniau serga skrandžio ir žarnyno ligomis, juos dažniau kamuoja astma, diabetas, migrena, autizmas. Dažniau nei dešiniarankiams pasitaiko ir miego sutrikimų.

Pastebėta, kad kairiarankiai yra labiau alergiški. Jie dažniau skundžiasi migrena, skaitymo sutrikimais.

Perauklėti nevalia

Tikrasis kairiarankis, kuris yra bandomas perlaužti rašyti dešine ranka, niekados neišmoksta gražiai rašyti dešiniąja. Tiesiog jis kitaip pajaučia formą.

Nors dauguma vaikų ilgainiui įgyja įgūdžius rašyti dešiniąja ranka, toks perauklėjimas palieka neigiamus pėdsakus: vaikas tampa nervingesnis, aikštingesnis, sutrinka jo miegas ir apetitas, skauda galvą, jis gali pradėti mikčioti, kentėti nuo nervinio tiko ir lėtinių ligų paūmėjimo, gali patirti mokymosi ssunkumų, gali išsivystyti sunkios formos disleksija ir disgrafija (skaitymo ir rašymo sutrikimai), nebesugebama susikaupti, nes kairiarankis nuolatos jaučia pasąmoningą norą paimti pieštuką į kairę ranką ir drauge baimę padaryti ką nors ne taip, kaip reikalauja suaugusieji.

Formuojasi nevisavertiškumo kompleksas – juk taip ilgai ir atkakliai jiems teigta, kad nėra tokie kaip visi.

Medicinos mokslų daktaras V. Konovalovas nurodo, kad kairiarankiams vaikams baimės, neurozės,

dėmesio sukaupimo problemos, silpnesnė atmintis, imuniteto sutrikimai būna 5–7 kartus dažniau negu dešiniarankiams. Visa tai žinant galima suprasti, kokį neigiamą poveikį jų centrinei nervų sistemai turi bandymas koreguoti šį ypatumą. Juo labiau kad neverta to daryti.

Mokslininkų teigimu, kairiarankiai pasižymi tam tikrais dažniau jiems būdingais gebėjimais: jiems būdingas padidintas sugebėjimas darniai suvokti garsus ir intonaciją, taip pat atskirti smulkiausius spalvų atspalvius.

Kairiarankiai puikiai atlieka darbus, reikalaujančius nepaprasto tikslumo ir erdvinės vaizduotės.

Svarbu žinoti, kad kairiarankystė ar dešiniarankystė formuojasi apie ketvirtuosius gyvenimo metus. Iki tol pastovumo gali ir nebūti.

Svarbiausia – pozityvus požiūris

Kairiarankis vaikas niekada, jokia forma, jokioje situacijoje neturi jausti negatyvaus požiūrio į kairiarankystę. Tik negalvokite, kad negatyvus požiūris tai būtinai išreikštas priekaištas arba pokalbis apie tai, kad vaikas – kairiarankis. Visiškai pakanka ir jūsų atodūsio, kai imate į rankas sąsiuvinį, ir net atsitiktinio priminimo apie negrabumą ir pan.

Nedramatizuokite mokyklinių nesėkmių situacijos. Vaikas turi būti įsitikinęs, kad nėra nieko nepataisomo, kad visi sunkumai praeis ir jūsų padedamas jis gali su jais susidoroti. Tačiau pasistenkite suprasti jų tikrąsias priežastis – juk jos gali būti įvairios.

Trečioji sąlyga – racionalus dienos režimas. Kairiarankis vaikas dažniausiai greitai susijaudina, pavargsta, todėl jo diena turi būti taip sutvarkyta, kad nebūtų perkrovimo ir pervargimo.

Pamokų rengimas neturi būti barnių, tarpusavio susierzinimo, konfliktų priežastis, tiesiog padėkite išmokti vaikui būti kairiarankiu.

Prie stalo sodinkite taip, kad jo kairė ranka būtų prie krašto ir kad šalia sėdintis dešiniarankis jam netrukdytų.

Suole kairiarankį sodinti derėtų iš kairės, kad nepersikreiptų ir neužstotų lapo paviršiaus, nes kairiarankiai lengviau suvokia regimąją informaciją, esančią kairiajame lauke.

Prisiminkite: mokymas turi būti labiau vaizdus, emocionalus, besiremiantis vaiko gebėjimu vaizdžiai mąstyti ir suvokti erdvę.

Kairiarankystė – vaiko unikalumas, jo prioritetas, o ne trūkumas, todėl jokiu būdu tuo pretekstu neturi kilti kitiems vaikams noras iš jo pasišaipyti.

Stereotipai keičiasi

Dešiniarankiai susikūrė aplinką pagal savo pačių reikmes. Daugelis objektų pritaikyti dešiniarankiams – suolai, žirklės, siuvimo mašinos, muzikos instrumentai, įvairūs darbo įrankiai. Tuo metu kairiarankiams tenka patirti nemažai išbandymų, kai reikia sveikinantis tiesti dešinę ranką, važiuoti dešiniąja kelio puse, einant pro duris spausti dešinėje pusėje esančią rankeną, naudotis kompiuterio pele, sunku rašyti lentoje stovint, nepatogu sėdėti suole su dešiniarankiais.

Šiandien kairiarankių skaičius auga. Tai lemia demokratiškesnis visuomenės požiūris, kai nustota kairiarankius versti rašyti dešine ranka, kuriamos specialios techninės bei veiklos priemonės.

Pasaulyje jau senokai bandoma atsižvelgti į kairiarankių poreikius: gaminamos jiems skirtos žirklės, rankiniai bei sieniniai laikrodžiai, kurie padaryti atvirkščiai, rankinės, pieštukai, drožtukai, „atvirkščios“ liniuotės, kanceliarinės prekės, namų apyvokos reikmenys.