Panevėžio vasaros tradicija tapęs festivalis „Iškrovos“ ypatingai pažymi Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines.
Šiųmečio festivalio svarbiausias akcentas – penktadienio vakarą nemokama premjera „Balso žinutės Sofijai“.
Kūrinyje persipina fantazija, biografiniai faktai, dramaturgija, garso dizainas, įrašai ir muzika.
Kviečia dialogui
Panevėžyje dūzgiantis meno ir muzikos festivalis „Iškrovos“ mini dešimtąjį jubiliejų – dešimt metų triukšmo, spalvų, alternatyvos, meno ir kūrybinio laisvumo.
Visą šią savaitę Aukštaitijos sostinė alsuoja eksperimentiniu menu, koncertais, instaliacijomis, bendruomenei skirtomis nemokamomis dirbtuvėmis. Festivalio kulminacija – galingas muzikinis uždarymas.
Per dešimtmetį festivalis tapo viena ryškiausių kultūrinių platformų Lietuvoje, jungiančių menininkus, muzikantus, aktyvistus ir skirtingų miestų bendruomenes.
„Iškrovos“ – alternatyvaus meno renginys, kviečiantis gilintis į tai, kokiomis kultūrinėmis kryptimis Panevėžys galėtų augti, plėstis, bendradarbiauti.
Festivalis ne tik atgaivino Tiekimo gatvės 4-uoju numeriu pažymėtą industrinį pastatą, bet ir reprezentuoja miesto tapatybės pokyčius – nuo pramoninio rajono kultūriškai aktyvios bendruomenės link.
Tai, pasak organizatorių, ypač aktualu, kai jaunesni gyventojai dažnai renkasi didmiesčius, o kultūriniai renginiai tampa svarbiu faktoriumi, skatinančiu lankytis regionuose ar grįžti į juos.
Dokumentinė fantazija Čiurlioniui
Prieš 150 metų gimė muzikas ir dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. O šiandien jį vadiname žymiausiu Lietuvos menininku, svarbiausia figūra lietuvių kultūros istorijoje.
Jo įvairiapusė kūryba ir veikla padėjo pagrindus profesionaliajai lietuvių dailei ir muzikai, įkūnijo atgimstančios tautos siekius ir susiejo juos su aktualiausiomis to meto Europos meno tendencijomis.
Šiai sukakčiai paminėti visus metus visoje šalyje ir užsienyje vyksta daugybė įvairiausių renginių.
Jau šiandien, liepos 25 dieną, „Iškrovose“ – „Vokalinio meno tinklo“ prodiusuojama nemokama premjera „Balso žinutės Sofijai“.
Pristatomas kūrinys sujungia fantaziją, meninę fikciją, biografinius M. K. Čiurlionio faktus, dramaturginius sprendimus, garso dizainą, įrašus ir muziką.
Kūrybinė komanda kelia klausimus: o kas, jei kompozitorius ir dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis nebūtų miręs vos 35-erių? Koks būtų jo gyvenimas? Gal jo kasdienybė būtų buvusi panaši į mūsiškę – skubėjimas, rūpinimasis artimaisiais, meilė ir abejonės?
„Balso žinutės Sofijai“ – tai dokumentinė fantazija apie tai, kas M. K. Čiurlionis buvo, ką jis reiškia šiandien ir kuo dar galėtų tapti. Lietuvos genijus čia nužengia nuo sustingusių skulptūrų postamentų, dingsta iš jubiliejinių plakatų ir tampa veidrodžiu, kuriame atsispindi mūsų pačių rūpesčiai, prieštaravimai, ydos ir dorybės, nepasitenkinimas, meilė ir svajonės“, – pasakoja kūrybinė komanda.
Kiek mumyse Čiurlionio?
Kūrinyje M. K. Čiurlionio laiškai žmonai Sofijai virsta trumpomis balso žinutėmis iš paskutinės 1911-ųjų nakties, kai jis išėjo pasivaikščioti, peršalo ir netrukus mirė.
Pasakojime pinasi fantazija, pavyzdžiui, įsivaizduojama M. K. Čiurlionio psichoterapija – ir tikri biografiniai nutikimai, tokie kaip žiemą nušalę muziko pirštai.
Greta menininko gyvenimo iškyla jo artimųjų, pažįstamų, net gatvės praeivių istorijos, kviečiančios pažvelgti į save iš šalies arba prisiminti artimą žmogų, kuriam verta paskambinti ar nusiųsti balso žinutę.
Kūrybinė komanda, remdamasi autentiškais laiškais ir prisiminimais, keliavo per Čiurlionio gyvenimo vietas – nuo Druskininkų iki Palangos, ieškodama atsakymo, ką šiandien mums reiškia didysis Lietuvos menininkas.
Subūrė chorą
Penktadienį festivalio svečiai turės galimybę išvysti ir vizualaus meno dueto „Pakui Hardware“ kartu su bendrakūrėjų komanda „Iškrovų“ rezidencijoje vystyto tarpdisciplininio meno kūrinio „Sporos“ tarpinius rezultatus.
Išbaigto kūrinio premjera numatoma šių metų spalį Vilniuje, 9-ajame šiuolaikinės operos festivalyje NOA, o lapkritį – 11-ojoje Niujorko bienalėje „Performa“.
Vakarą vainikuos visą festivalio savaitę rengtas Vaido Bartušo ir Robertos Daugėlaitės suburto ,,Iškrovų“ choro pasirodymas.
Prie jo prisijungs ir šiuolaikinio cirko kūrėjas Konstantinas Kosovecas.
Kūnas, balsas, geležis
Festivalyje veikė įvairios nemokamos kūrybinės dirbtuvės.
Judėjimo ir šokio dirbtuvės su Glorija Parnitzke ir Beatriče Štankelyte kvietė atsisakyti šokio etikečių, išsilaisvinti iš taisyklių ir pajusti ritmą kūnu.
Teatro dirbtuvėse, kurias vedė aktorė ir edukatorė Kotryna Chruškova, pasitelkdami improvizaciją, tekstą ir judesį, dalyviai tyrinėjo sceninės raiškos galimybes.
Besidomintieji metalu buvo kviečiami į praktines metalo apdirbimo dirbtuves.
Jose susirinkusieji turėjo galimybę susipažinti su skirtingų laikmečių suvirinimo technikomis, išbandyti tiek senovinius, tiek modernius metalo apdirbimo įrankius ir kurti bendrą instaliaciją.
Panirti į meną
Kasdien veikiančioje Meno galerijoje savo darbus pristato įvairūs Lietuvoje ir užsienyje kuriantys menininkai.
Galerijoje eksponuojami grafikos, tapybos, fotografijos, keramikos darbai, garso ir videoinstaliacijos.
Galerijos lankytojai turi galimybę išvysti komiksų kūrėjos Salvijos Vaičikonytės specialiai Panevėžiui kurtą parodą.
Savo darbais menininkė atveria miesto istoriją, legendas ir rajonus.
Su juodąja keramika dirbanti Rugilė Jakšaitytė pristatė instaliaciją „Naktibaldos“.
Iliustracijos mėgėjai gali pamatyti Agnės Survilaitės-Urbutės (AsurSura) parodą ,,Kismas laike“.
Prancūzijoje gyvenanti vizualiųjų menų kūrėja Eva Galiauskas kartu su kauniečiu kompozitoriumi ir garso menininku Romualdu Chaloin Galiausku pristatys specialiai festivaliui kurtą instaliaciją-performansą „Betonas“.
Šiuo kūriniu, pasitelkdami tapybą bei elektroninę muziką, menininkai analizuoja tapatybės ir okupacijos temas.
Sportas ir komandinė dvasia
Judėjimo entuziastams festivalis siūlo boulderingo dirbtuves – susipažinti su laipiojimo technikomis.
Laipiojimo sienelė bus atvira penktadienį ir šeštadienį nuo 16 iki 20 val.
Taip pat bus galima išbandyti šaudymo lanku žaidimą „Neprašauk“: komandos varžysis naudodamos saugias lanko ir strėlių variacijas. Tai – veikla, kupina veiksmo, azarto ir komandinio džiugesio.
