Kol Panevėžio priemiesčiuose darželiuose nebetelpa vaikai ir vienas po kito dygsta priestatai, atokesni kaimai sparčiai tuštėja.
Nors rajone oficialiai vaikų daugėja, teigiamos demografinės tendencijos fiksuojamos tik miesto pašonėje – už keliolikos kilometrų nuo Panevėžio mokyklos jau balansuoja ties išlikimo riba. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pripažįsta – gimstamumas mąžta visoje Lietuvoje, ir iki kitų mokslo metų planuoja parengti naujas mokyklų optimizavimo tinklo taisykles.
Perspektyvos optimizmo nesuteikia
Švietimo, mokslo ir sporto (ŠMS) ministerijos duomenimis, 2019–2025 m. vaikų iki 6-erių metų skaičius nuolat mažėja visoje šalyje, net didmiesčiuose.
Nuo 2019-ųjų vaikų iki 6-erių metų visoje Lietuvoje sumažėjo 15 proc.
Stabilus šios amžiaus grupės vaikų skaičius kol kas išlieka tik 6-iose savivaldybėse – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus rajonuose. Jos visos tarsi žiedas supa didžiuosius miestus.
„Analizuojant tendencijas keleriems metams į priekį matyti, kad gimstamumas, deja, stipriai mažės visoje Lietuvoje. Savivaldybės taip pat turi į tai atsižvelgti ne tik gerindamos sąlygas jaunoms šeimoms, įvairiomis priemonėmis skatindamos jas įsikurti, ypač mažesnėse savivaldybėse, bet ir planuodamos savo mokyklų tinklą“, – komentuoja ŠMS ministerijos Komunikacijos skyriaus patarėja Daiva Banaitienė.
Vyresnių, tai yra nuo 7-erių iki 18-os metų, vaikų skaičius Panevėžio rajono savivaldybei kol kas ganėtinai optimistinis, tačiau miestui jau dega geltonas signalas.
Ministerijos duomenimis, nuo 2019 metų Panevėžio rajone šios amžiaus grupės gyventojų padaugėjo 149-iais, tai yra 3,5 proc.
Panevėžio mieste tokio amžiaus nepilnamečių per pastaruosius šešetą metų sumažėjo net 521 – 5,2 proc.
Viena iš alternatyvų – grįžti prie jungtinių klasių
Ministerija teigia po savivaldybių apklausos matanti keturias alternatyvas, kaip mažėjant mokinių galėtų būti reguliuojamas mokyklų tinklas.
Pirmoji galima alternatyva – palikti dabartinį tinklo kūrimo reglamentavimą, bet optimizuoti mokyklų veiklą. Tai reiškia, anot D. Banaitienės, kad biudžetas, pamokų tvarkaraščiai, pirkimai būtų bendri, taip pat būtų įdiegiami bendri mokinių pavėžėjimo maršrutai, „dalinamasi“ mokytojais tarp mažų mokyklų.
„Tačiau problema ta, kad toks modelis neatliepia regionų poreikių, mokyklos tolsta nuo mokinių gyvenamosios vietos, išauga mokinių pavėžėjimo išlaidos ir kt.“, – komentavo ministerijos atstovė.
Antroji galima alternatyva – jungtinės mokyklos ir modulinės klasės. Tokiu atveju mažosios mokyklos būtų sujungiamos su arčiau esančiomis ar kuriami filialai. O siūloma modulinė klasė yra tas pats jungtinės klasės modelis, kai vienas mokytojas vesdavo pamoką kabinete sėdintiems skirtingų klasių mokiniams.
„Nors yra nemažai privalumų, tačiau ši alternatyva turi ir nemažai trūkumų, pavyzdžiui, mokytojams sunku dirbti su skirtingo amžiaus vaikais vienu metu, jungtinėse klasėse gali nukentėti ir mokinių, ypač vyresnių, ugdymo kokybė“, – trūkumus įvardija ministerija.
„Net jei atsivešime vaikus iš kitų savivaldybių, daugelyje mūsų kaimų mokyklų nepavyks sukomplektuoti pilnų klasių, kad joms gautume valstybės finansavimą.“
A. Pocius
Mažesnės klasės – iš savivaldybių kišenės
Trečias siūlymas, anot ministerijos, diskusijoms – lankstus mokinių skaičius klasėje. Šiuo atveju mažos mokyklos taptų daugiafunkcėmis erdvėmis (mokykla ir bendruomenės centras). Būtų nustatomi keli skirtingi mokinių skaičiaus klasėse dydžiai. Savivaldybės pačios galėtų pasirinkti, koks variantas joms aktualesnis.
„Apklausus 22 regionų savivaldybes, kokios būtų jų įžvalgos dėl mokinių skaičiaus klasėse, buvo pasiūlyta tą skaičių sumažinti“, – komentuojama ministerijos „Sekundei“ atsiųstame paaiškinime.
Šiuo metu pradinėse klasėse gali mokytis 8–24 mokiniai. Ministerija siūlo svarstyti kelis variantus: pradinėse klasėse leisti formuoti mažiausią klasę iš 6 mokinių arba leisti sudaryti mažesnes nei 8 mokinių klases ir numatyti, kiek lėšų joms išlaikyti skiria valstybė, kiek prisideda savivaldybė.
5–10 klasėse pagal dabartines nuostatas gali mokytis nuo 8 iki 30 mokinių. Mažiausia – 8 mokinių klasė – mokykloje gali būti tik viena. Tokią klasę finansuoja savivaldybė. Ministerija siūlo apsvarstyti keletą variantų: nenustatyti mažiausio mokinių skaičiaus klasėje arba jį sumažinti iki 6; leisti sudaryti mažesnes nei 8 mokinių klases, tačiau tokią klasę vėlgi finansuotų savivaldybė.
Gimnazijų III–IV klasėse dabar mokosi 21–30 mokinių. Išimtys – mažose gimnazijose gali būti 12 mokinių, o 50 proc. finansavimo prideda savivaldybė.
Numatoma apsvarstyti tokį variantą: jei gimnazijoje buvo sudaryta viena 3-ioji klasė, kitais mokslo metais baigiamojoje klasėje galėtų mokytis mažiau kaip 12 mokinių. Tačiau tokią klasę išlaikyti irgi tektų savivaldybei.
Ketvirtasis ministerijos pasiūlymas diskusijoms – mokyklos ugdymo krepšelis.
„Tokiu atveju finansavimas mažoms savivaldybių mokykloms nepriklausytų nuo klasės dydžio. Mokykla, gavusi ugdymo lėšas, savarankiškai derintų ugdymo procesus pagal nustatytą mokyklos ugdymo standartą. Toks modelis būtų aktualesnis kaimo vietovių progimnazijoms ir pradinėms mokykloms. Šis finansavimo modelis sudarytų galimybę savivaldybėms išsaugoti ugdymą nuošalesnėse vietovėse“, – komentuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Visus šiuos siūlymus nagrinės ministerijos sudaryta darbo grupė kartu su Lietuvos savivaldybių asociacija, mokslininkais, švietimo ekspertais.
Pasak ministerijos, mokyklų tinklo kūrimo taisyklių projektas bus pateiktas viešai svarstyti.
Naujas mokyklų tinklo taisykles tikimasi parengti iki kitų mokslo metų.
Vaikų daugėja priemiesčiuose
Panevėžio rajono meras Antanas Pocius teigia jau susipažinęs su ministerijos siūlomais variantais, kaip galėtų būti koreguojamas mokyklų tinklas.
„Praėjusią savaitę šis klausimas buvo pristatytas ir Regionų forume prezidentūroje. Asmeniškai man visi keturi variantai patiko. Ministerijai savivaldybės pateikė siūlymą visus keturis variantus priimti kaip galimus, kad kiekviena savivaldybė galėtų atsirinkti labiausiai jai tinkantį“, – sako A. Pocius.
Nors kol kas Panevėžio rajono savivaldybėje fiksuojamas gyventojų augimas, kad ir nežymus, anot mero, statistiką reikėtų labai atsargiai analizuoti.
„Kai kuriose savivaldybėse vaikų sumažėjo net 20 proc. Mums dar pavyksta išlaikyti stabilų skaičių. Priemiestinės gyvenvietės sparčiai auga ir plečiasi, bet žiūrint į atokesnes rajono vietas, situacija ten kitokia“, – pripažįsta A. Pocius.
Priemiestinėse Panevėžio rajono gyvenvietėse tiek darželiai, tiek ir mokyklos braška per siūles. Šįmet duris atvėrė Dembavos, Velžio vaikų darželių priestatai, naujas darželis statomas Molainiuose.
„Žvelgdami į perspektyvą neatmetame, kad Molainiuose šalia darželio gali tekti statyti ir mokyklą. Gyvenvietė nuolat auga, jaunų šeimų daugėja, ir tokia situacija yra beveik visose priemiestinėse gyvenvietėse“, – sako rajono meras.
Mokinių migracija per brangi
Tačiau nuo miesto nutolusiose Panevėžio rajono gyvenvietėse situacija visiškai kitokia.
Jau šį penktadienį Panevėžio rajono savivaldybės švietimo strategai rinksis svarstyti, kaip išsaugoti kaimo mokyklas, neištuštinant rajono biudžeto vien švietimo reikmėms.
Iki šiol, kad būtų išsaugotos Panevėžio rajono pakraščiuose esančios mokyklos, ne vienerius metus į jas buvo kviečiami mokiniai iš gretimų rajonų: Radviliškio, Pakruojo, Kėdainių, Anykščių, Pasvalio.
„Net ir atsiveždami vaikus iš kitų rajonų vis tiek nesurenkame pilnų klasių. Vežioti kito rajono vaikus vien tam, kad išsaugotume savo mažas mokyklas, daug kainuoja. Kaimyninės savivaldybės gal tuo džiaugiasi, nes kartais ant rubežiaus gyvenančius vaikus daug patogiau vežioti į kitų savivaldybių mokyklas nei į savas“, – sako A. Pocius.
Mero teigimu, jau šį penktadienį bus sprendžiama, ar nevertėtų apsiriboti tik savo rajono vaikais, nors dar visai neseniai tokia „emigracija“ buvo skatinama.
„Net jei atsivešime vaikus iš kitų savivaldybių, daugelyje mūsų kaimų mokyklų nepavyks sukomplektuoti pilnų klasių, kad joms gautume valstybės finansavimą. Nors leidžiama klases komplektuoti su mažiau vaikų, bet prie tokių išlaikymo turi prisidėti pati Savivaldybė. Turime nuspręsti, ką daryti“, – teigia Panevėžio rajono meras.
Vis dėlto jis tikina, jog uždarinėti mažų mokyklų nebus skubama.
„Galbūt nepavyks išsaugoti gimnazijos, bet liktų pagrindinė mokykla. Galbūt galima išsaugoti bent pradinę mokyklą ar padaryti jungtines mokyklas, kurios ir toliau veiktų savo vietovėje, bet turėtų vieną administraciją. Žiūrėsime, ką pasiūlys ir ministerija“, – svarsto A. Pocius.
