Vidaus reikalų ministerija (VRM) įpareigojusi savivaldybes pasirūpinti priedangomis. Pagal Vyriausybės tikslą priedangų miestuose turėtų būti tiek, kad kilus pavojui jose galėtų pasislėpti 60 procentų gyventojų, o rajonuose – 40 procentų.
Ministerijos skaičiavimu, Panevėžyje priedangose tilptų vos 6 proc. gyventojų. Panevėžio rajone – 16 proc.
Ministerijos skaičiavimu, Panevėžyje priedangose tilptų vos 6 proc. gyventojų. Panevėžio rajone – 16 proc.
VRM duomenimis, nustatytą priedangų skaičių šiuo metu teturi vienuolika iš 60-ies savivaldybių: Vilkaviškio r., Druskininkų, Prienų r., Šakių r., Kaišiadorių r., Raseinių r., Kauno r., Kėdainių r., Šilalės r., Pagėgių bei Birštono.
Į pirmūnių gretas nepatekusių Panevėžio miesto ir rajono savivaldybių atstovai teigia nesunkiai galintys padaryti taip, kad sulauktų ministerijos pagyrų. Tam pakaktų suklijuoti lipdukus „Priedanga“ ant visų viešųjų pastatų ar net daugiabučių rūsių, bet tai būtų labai neatsakinga.
Nedirbs dėl varnelės
Panevėžyje vietų slėptis nėra daug: Panevėžio kolegijos, Panevėžio mokymo centro, daugelio gimnazijų ir progimnazijų rūsiai, „Kalnapilio“ arena.
Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna teigė, kad tokiose lenktynėse, kuri savivaldybė turės daugiau priedangų, Aukštaitijos sostinė nedalyvaus.
Pasak direktoriaus, svarbiausia turėtų būti tokių slėptuvių saugumas, o ne darbas dėl varnelės.
„Nesivaikysime populiarumo ir tikrai nevadinsime priedangomis tų statinių, kurie tokios funkcijos atlikti negali. Nenoriu būti pranašas, bet bedant pirštu į jau pasiruošusių savivaldybių priedangas tikrai rastume ir tokių, kurios neturi antro avarinio išėjimo ar turi per didelius langus. Tikrai ne visos priedangos atitinka joms keliamus reikalavimus pirmūnėmis pristatomose savivaldybėse“, – teigė T. Jukna.
Daugiabučiais nepasitiki
Viena didžiausių blogybių T. Jukna įvardija tai, kad iki šiol nėra aiškaus reglamentavimo, kokios tos priedangos turi būti.
Dar prieš tris mėnesius Savivaldybė gavo VRM raštą, raginantį sparčiau steigti priedangas, tačiau konkrečių nurodymų joms, pasak direktoriaus, nebuvo.
Šiuo metu, pasak administracijos vadovo, tėra tik tam tikros gairės, bet ne konkretūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti priedangos.
„Kai jau iš VRM turėsime tas sąlygas, tuomet bus galima kalbėti, ar kai kuriuos kolektyvinius statinius galima paversti priedangomis, ar ne. O gal paaiškės, kad tokių reikalavimus atitinkančių priedangų mieste net nėra“, – kalbėjo T. Jukna.
Anot jo, daugiabučio rūsiai irgi galėtų būti traktuojami kaip priedangos, tačiau ar jie iš tiesų apsaugotų, kitas klausimas. Juk daugelis sovietmečiu statytų daugiabučių ne pačios geriausios būklės, suskilinėjusiomis sienomis, o į rūsius veda tik vienas įėjimas, tad, pasak T. Juknos, ar sugriuvus namui tokia priedanga netaptų masine kapaviete.
„Visus kolektyvinius statinius versti priedanga nėra teisinga. Mano akimis, priedanga turėtų žmones apsaugoti nuo sprogimų ir panašių dalykų. Mums nesunku užklijuoti lipduką, kad čia priedanga, bet norime atsakingai į tai žiūrėti. Dėl tokio požiūrio Panevėžys ministerijos akyse liko blogas“, – pažymi T. Jukna.
Netolimoje ateityje Panevėžyje atsiras du nauji dideli objektai, kuriuose būtų galima slėptis kilus masiniam pavojui – statomos autobusų stoties požeminė aikštelė ir SEMC rūsys.
Tinka ne visi rūsiai
Panevėžio rajono savivaldybės parengties pareigūno funkcijas atliekantis Aivaras Valantiejus tvirtino, kad rajone tikrai yra daugiau priedangų nei ministerijos nurodomi 16 proc.
Kur tik buvo galimybės, visi Savivaldybės pastatai, turintys rūsius, pasak A. Valantiejaus, paversti priedangomis. Šiuo metu suregistruoti ir visi daugiabučių rūsiai, tačiau jų paskelbti slėptuvėmis rajono Savivaldybė neskuba, kol nėra oficialių reikalavimų priedangoms.
„Visuomeninius pastatus, turinčius rūsius, jau esame sužymėję kaip priedangas. Dabar reikėtų pereiti prie daugiabučių rūsių. Esame pasidarę sąrašus, bet laukiame konkretesnių ministerijos nurodymų. Nėra aišku, kokie reikalavimai turėtų būti keliami slėptuvėms. Kad paskui nepaaiškėtų, kad slėptuvė negali būti priedanga“, – kalbėjo A. Valantiejus.
Kita vertus, popieriuje gali atrodyti vienaip, o realybė gali pasirodyti visai kita. Juk ir tie patys daugiabučių rūsiai dažnai yra prigrūsti senų rakandų. Apskritai paskelbti priedanga asmeninę nuosavybę, pasak Savivaldybės atstovo, gerokai sudėtingiau.
„Į priedangų sąrašą objektą įtraukti labai lengva – kelios minutės ir viskas. Bet ar išties tai bus priedanga, kitas klausimas. Pagal ministerijos planą tikrai galėtume padėti apie 40 proc. gyventojų pasislėpti. Be to, didesnioji dalis rajono gyventojų gyvena nuosavuose namuose, tad ir patys turi didesnį ar mažesnį rūsį. Jeigu neturi, kilus pavojui galėtų pasiprašyti į kaimyno rūsį. Tas pats reikalavimas Vilniaus ir Panevėžio rajonui nėra labai teisingas, bet yra, kaip yra“, – pabrėžė A. Valantiejus.
